Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovei N. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-5913-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-5913-2024 R. D. buvo nubaustas 200 Eur bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 414 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad jis nuo 2024 m. vasario 6 d. 15.31 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (b.l. 4).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. D. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui. Savo skundą argumentavo tuo, kad automobilis techniškai tvarkingas, vizualiai neapgadintas ar kitaip pažeistas, kad galėtų būti požymių, kad jis yra apleistas ir nenaudojamas. Be to, jis negavo pranešamojo įspėjimo (b.l. 2).

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundo netenkinti. Atsiliepime atsakydama į skundo argumentus nurodė, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo faktas yra įrodytas byloje pateiktomis fotonuotraukomis, iš kurių matyti, jog pareiškėjo automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi bendrojo naudojimo vietoje - gyvenamųjų namų rajone (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra galiojo iki 2023 m. birželio 15 d. Automobilio dalyvavimas viešajame eisme patikrinimo metu, t. y. 2024 m. vasario 6 d. buvo draudžiamas. Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir jo nebuvo galima eksploatuoti. Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad jo transporto priemonės išvaizda nepažeista, vizualiai ji neapgadinta ar kitaip pažeista, šiuo atveju reikšmės neturi, kadangi administracinei atsakomybei kilti užtenka vien to, jog yra išpildyta viena iš Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 7 punkte nustatytų alternatyvių sąlygų, susijusių su transporto priemone, t. y. transporto priemonė neatitinka formalių įstatymo numatytų reikalavimų, kad ją būtų galima eksploatuoti (tą šioje byloje rodo duomenys apie transporto priemonės techninę apžiūrą, registraciją ir draudimą dalyvauti viešajame eisme). Šiuo atveju R. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas ne už tai, kad jo automobilis bendro naudojimo vietoje stovėjo apleistas, o už tai, kad bendro naudojimo vietoje stovinčio automobilio dėl neatitikimo įstatymo numatytiems reikalavimams negalima buvo eksploatuoti. Dėl pareiškėjo argumento, jog jis negavo jokio įspėjamojo pranešimo, pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti ANK 414 straipsnio redakcija nenumato, jog asmuo prieš traukiant jį atsakomybėn privalomai turėtų būti atskiru pranešimu įspėjamas apie netinkamai laikomą transporto priemonę, kaip tai buvo ANK redakcijoje galiojusioje iki 2022 m. sausio 1 d. Įspėjimas asmeniui yra skiriamas tik tuo atveju, kai jis jau yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju R. D. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį. Pagal ANK 414 straipsnio 2 dalies dispoziciją atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo būti įspėtas būtent dėl automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), netinkamo laikymo. R. D. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį ir nuobauda jam skirta, nes to paties pobūdžio nusižengimas yra padarytas pakartotinai (iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas net tris kartus yra trauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį). Už ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas numato baudą nuo 140 Eur iki 300 Eur, šiuo atveju paskirta nuobauda yra mažesnė už 414 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį, ji yra sankcijos ribose ir atitinka nustatytas nusižengimo padarymo aplinkybes bei pareiškėjo asmenybę. (b.l. 31-33).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. D. būdamas el. pranešimu informuotas apie skundo nagrinėjimo datą, vietą ir laiką į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymo atidėti skundo nagrinėjimą nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, skundas nagrinėjamas jam nedalyvaujant.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdį prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime į skundą nurodytais motyvais. Paaiškino, kad automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra panaikinta nuo 2023 m. birželio mėnesio, todėl jie traktuoja, kad nuo tol jis ir neturi leidimo dalyvauti viešajame eisme. Patikrinimo metu buvo praėję jau daugiau nei pusę metų be galiojančios techninės apžiūros. Toje pačioje vietoje buvo du neeksploatuojami automobiliai „Volvo“. Pareiškėjas gavo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu sumokėti baudą, tačiau per nustatytą terminą jo neįvykdė, todėl byla buvo išnagrinėta, paskirta bauda, išsiųstas pareiškėjui nutarimas elektroniniu adresu, gautu iš gyventojų registro (b.l. 40-41).

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o šio straipsnio 4 dalis - pagal šį kodeksą atsako tik asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse numatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonių savininkams už pakartotinį neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietose. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad joje aprašyto administracinio nusižengimo sudėtį sudaro du būtinieji požymiai: 1) transporto priemonė turi būti neeksploatuojama ar negalima eksploatuoti; 2) ji turi būti laikoma bendro naudojimo vietose.

Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Pagal to paties straipsnio 7 dalį transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė). Taigi, asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pakanka bent vienos alternatyvios sąlygos, susijusios su transporto priemone, t. y. arba neeksploatuojama, arba negalima eksploatuoti, egzistavimo.

Teismų praktikoje bylose dėl neeksploatuojamų, paliktų be priežiūros transporto priemonių laikymo bendrojo naudojimo vietose pripažįstama, kad esminiais įrodymais, pagrindžiančiais transporto priemonių neeksploatavimo, palikimo be priežiūros faktą pripažįstami duomenys apie transporto priemonės techninę apžiūrą, jos apdraudimą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat kiti duomenys (Institucijos specialistų tarnybiniai pranešimai, fotonuotraukos, liudininkų parodymai ir kt.), objektyviai patvirtinantys, jog transporto priemonėmis buvo nesirūpinama.

Pareiškėjas neginčija fakto, kad jam priklausantis automobilis „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 6 d. 15.31 val. stovėjo bendro naudojimo vietoje –(duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Ši aplinkybė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 10-13), nuotraukomis (b.l. 17). Jis kategoriškai neigia aplinkybę, jog minėtas automobilis buvo neeksploatuojamas, nurodė, kad jis buvo absoliučiai techniškai tvarkingas, neapleistas. Teismas pabrėžia, kad šiuo atveju pareiškėjas ir nėra kaltinamas tuo, kad jis bendro naudojimo vietoje laikė neeksploatuojamą transporto priemonę, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį. Tačiau jo automobilis atitinka kitą SEAKĮ 20 straipsnio 7 dalyje nurodytą požymį. Transporto priemonei šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ji ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė. Pagal transporto priemonių registro duomenis, 2024 m. vasario 7 d. automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) statusas – išregistruota iš transporto priemonių registro. Jos techninė privaloma apžiūra nebegalioja nuo 2023 m. birželio 15 d. (b.l. 18, 20). SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Pagal SEAKĮ 27 straipsnio 4 dalį Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustačius, kad neatlikta ar negalioja motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos privalomoji techninė apžiūra arba kad motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir (ar) nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kad neatliktos išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūros, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka leidimas tokiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme sustabdomas. Kaip matyti iš viešos transporto priemonių paieškos duomenų, privaloma techninė apžiūra transporto priemonei „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta tik 2024 m. vasario 15 d., tai yra po skundžiamo nutarimo priėmimo (b.l. 38-39).

Vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis neabejotinai nustatytas faktas, kad nuo 2023 m. birželio 15 d. negaliojo transporto priemonės „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra, todėl ji dalyvauti viešajame eisme (būti eksploatuojama) nebegalėjo, tokia būsena truko iki 2024 m. vasario 15 d. Nusižengimo padarymo metu 2024 m. vasario 6 d. jau buvo praėję virš 8 mėnesių, kai leidimas dalyvauti viešajame eisme automobiliui „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas, ji buvo laikoma bendrojo naudojimo vietoje, kieme Karaliaučiaus g. 15, Vilniuje, todėl atitiko visus ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius. Administracinių nusižengimų registras patvirtina, kad R. D. jau buvo baustas pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį 2023 m. rugpjūčio 1 d., 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimais, nuobaudos galiojo, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį.

Kaip teisingai nurodė Institucija atsiliepime į skundą, tik iki 2022 m. vasario 1 d. galiojančios ANK 414 straipsnio 1 dalies redakcija administracinę atsakomybę už neeksploatuojamos transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietoje siejo su savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio persėjimo nevykdymu („Neeksploatuojamos, paliktos be priežiūros transporto priemonės laikymas bendrojo naudojimo vietose ir po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo nesiėmimas priemonių ja pasirūpinti“). Nuo 2022 m. vasario 1 d. galiojanti ANK 414 straipsnio 1 dalies redakcija nebenustato savivaldybei ar kitai Institucijai pareigos rašytiniu perspėjimu informuoti transporto priemonės savininką apie daromą pažeidimą, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo pareigos prieš konstatuodama nusižengimo faktą, įspėjimu informuoti transporto priemonės savininką ir to nedariusi procesinio pažeidimo nepadarė.

Nors nuobaudos individualizavimo klausimas skunde nekeliamas, pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta R. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad jis jau ketvirtą kartą baudžiamas už tokio pobūdžio nusižengimą, Institucija pagrįstai paskyrė pareiškėjui ne minimalią, o mažesnę nei sankcijoje nustatytas baudos vidurkis baudą. Pareiškėjas galėjo išvengti didesnės finansinės prievolės mokėti baudą, jei jis būtų pasinaudojęs pasiūlyta galimybe sumokėti administraciniu nurodymu paskirtą minimalią baudą – 140 eurų.

Apibendrinant, konstatuotina, kad R. D. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, proceso pažeidimų nagrinėjant bylą nenustatyta, pareigūnas paskyrė nuobaudą, vadovaudamasis byloje surinktais dokumentais, nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-5913-2024 pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 1 p., 4 d., 6 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo R. D. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-5913-2024.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.