Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei, nukentėjusiajai D. K., kaltinamajam T. K., jo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs Vokietijos Federacinėje Respublikoje, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda;

2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64 (1)1 straipsnį, 28 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;

3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 (1) straipsnį, 40 parų arešto bausme, bausmę atlikęs,

4) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-08-11 nuosprendžiu pagal BK 140 str.2 d.-3 veikos, 4 mėn. 15 dienų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 str.1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a pap., subendrinus su 2022-05-02 BĮ paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė- 5 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustato:

T. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui ir šeimos nariui, o būtent:

T. K. 2023-06-18 13:30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, virtuvėje sugriebė ant kėdės sėdinčiai motinai D. K. už plaukų ir ne mažiau kaip tris kartus trenkė jos galvą į sieną, bei sugriebęs už dešinės rankos riešo, jį suspaudė ir pasuko. Tokiais veiksmais T. K. sukėlė savo motinai D. K. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais T. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

T. K. kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną tyčia motinos nemušė, buvo stipriai sugriebęs ją už riešų, bet tik todėl, kad ši nenugriūtų, nes neturėjo lazdos, kuria pasiremdama vaikšto. Gal tuo metu mama ir atsitrenkė galva į sieną.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų įtariamojo parodymų matyti, kad 2023-06-18, būdamas pas mamą D. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo išgėręs. Tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas, galbūt, kad jis grįžo pas ją išgėręs ir dar gėrė su mamos nuomininku P. H.. Jis buvo nemažai išgėręs, vartojo alkoholinius gėrimus po ne daug, bet kelias dienas iš eilės. Tada jis, supykęs ant mamos, sugriebė jai už plaukų ir nestipriai patempė, matė, kad mama galva atsitrenkė į sieną. Tuo metu mama sėdėjo virtuvėje prie stalo, nugara atsirėmusi į sieną. Mama sunkiai vaikšto, vaikšto pasiremdama lazda ir jam pasirodė, kad mama nori jam suduoti ir jis, būdamas išgėręs, suspaudė jos dešinę ranką per riešą, kad ji išmestų lazdą iš rankos ir jam nesuduotų. Tai matė nuomininkas P., kuris pradėjo jį kalbinti ir jis kartu su juo išėjo iš namo į kiemą parūkyti. Po to jis nuėjo į kitą kambarį ir atsigulė miegoti. Jį pažadino pareigūnai ir vėliau atvežė į komisariatą. Jis labai gailisi, kad mamai D. K. sukėlė fizinį skausmą. Jis nori mamos atsiprašyti ir pasižada daugiau nesmurtauti prieš mamą, nesukelti jai fizinio skausmo. ( b.l. 177-180).

Nukentėjusioji D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nieko neprisimena, ji serga demencija, gali pristatyti dokumentus iš gydytojo.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų D. K. parodymų matyti, kad 2023-06-18 apie13.00 val. jos sūnus T. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), būdamas jos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pradėjo jos prašyti pinigų. Ji jų nedavė ir jis pradėjo ją stumdyti, graibstyti, kadangi ji pinigus laikė liemenuke. Apžiūrėjęs taip pat po lova, po pagalve nerado pinigų ir ją pradėjo tampyti, tampė drabužius, šaukdamas: ,,tau gaila". Jis ranka jai sugriebė už plaukų ir už jų tempdamas trankė jos galvą į sieną, kadangi ji sėdėjo virtuvėje ant kėdės prie staliuko, prie sienos. Į sieną trenkė ne vieną kartą, kiek tiksliai neatsimena, bet mažiausiai tris kartus, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Taip pat tampė ją už drabužių, buvo suėmęs jai už dešinės rankos riešo ir stipriai sukinėjo, nuo to jai pradėjo tirpti plaštaka ir juto skausmą. Tada atbėgo P. H., kurį ji yra priėmusi gyventi. Atbėgęs P. H. pradėjo šaukti baltarusiškai, ko tu mamą muši ir atstūmė T. K. nuo jos. Tada T. K. nuėjo į kambarį, paskui grįžo, virtuvėje numetė lėkštes nuo staliuko, kur ji sėdėjo, metė stikliuką, kuris pataikęs į stalą atšoko ir nukritęs sudužo ant grindų. Po to nuėjo į kambarį, paskui grįžo, pradėjo šaukti, kad duotų pinigų ir išgerti. Ji dar bandė jį raminti, sakė, kad iškvies policiją, bet jis sakė, kad ji yra durnelė, kad iš jos juokiasi policija, ji yra psichiškai nesveika, kad policija jam nieko nepadarys, vis tiek jį paleis, kad ji jam nenurodinės kaip gyventi. Tada ji iš P. H. telefono paskambino į policiją, kadangi ji telefono neturi, nes sūnus jį pragėrė. Sūnus yra anksčiau smurtavęs prieš ją, buvo nuteistas. Jam yra paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie jos, tačiau jis vis tiek ateina, nes neturi kur gyventi. Jai sakė kviesti policiją, kai jis ateina, bet ji bijo, kad jis išdaužys langus, jeigu jo neįsileis, todėl niekur nesikreipia, nes vieną kartą jau buvo išdaužęs langus. ( b.l. 19-22) Papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. K. patvirtino savo parodymus, kad sūnus pradėjo reikalauti, kad ji jam duotų pinigų, nes nori nusipirkti cigarečių. Ji jam pinigų nedavė ir tada jis pradėjo ją stumdyti ir sugriebęs už plaukų tampė ir trankė galvą į sieną buvo sugriebęs už rankos, kurią užsuko. ( b.l. 43-46).

Liudytojas P. H. ( P. H.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną buvo neblaivus, smurto prieš D. K. nematė, išgirdo, kad ji konfliktuoja su sūnumi T. K., todėl atėjo jų nuraminti. Matė, kad T. mamą buvo suėmęs už rankų, atitraukė jį.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo P. H. parodymų matyti, kad nuo 2023 gegužės mėnesio gyvena pas D. K. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuomojosi butą. Jis pažįsta D. sūnų T. K. Nuo gegužės mėnesio T. ateina pas mamą D. 4 kartus per savaitę ir miega. 2023-06-18 apie12:00 val atėjo pas D. į namus. Po to jis išėjo į parduotuvę. Po valandos grįžo ir pamatė, kad pas D. atėjęs jos sūnus T., kuris buvo namo viduje. Jis girdėjo jų pokalbį, jie kalbėjosi lietuviškai. Jis truputį supranta lietuvių kalbą. D. su T. iš pradžių kalbėjosi ramiai, paskui išgirdo kaip T. pradėjo šaukti ant mamos, prašyti pinigų. Jam užėjus į namo vidų, virtuvėje pamatė D., kuri stovėjo prie virtuvinio stalo, o T. stovėjo priešais ją. T. buvo sugriebęs mamai už abiejų rankų riešų ir reikalavo pinigų. Jis matė, kad virtuvėje ant grindų yra šukės, kaip suprato, tai buvo sudužusio stikliuko šukės. Kas ir kada sudaužė, jis nematė. Ant palangės pamatė sudaužytą lėkštę, kas ir kada sudaužė, jis nematė. D. pradėjo šaukti ir kviesti jį vardu. Jis pribėgęs sugriebė T. pečių srityje už rūbų ir atitraukė nuo D.. Jį atitraukęs pakvietė į lauką parūkyti ir nusiraminti. T. buvo stipriai neblaivus. Po to jie parūkė ir jis nuėjo miegoti į kambarį. Jam prieš išeinat į lauką parūkyti su T., D. paprašė, kad duotų jai savo telefoną. Ką D. darė su jo telefonu, nežino. Po 10 minučių į kiemą įvažiavo policija. Policijos pareigūnai jo klausė apie kilusį konfliktą tarp D. ir T.. Jis jiems papasakojo viską ką matė. Jis pirmą kartą matė ir girdėjo konfliktą tarp D. ir T., kuris dažnai ateina pas savo mamą neblaivus. Taip pat paaiškina, kad tame pačiame name antrame gyvena D. dukra J. su savo dukra, t. y. D. anūke S., pavardės nežino. Jis nematė, kad J. būtų nusileidusi į apačią, kai kilo žodinis konfliktas tarp D. ir T.. ( b.l. 55-58)

Iš Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kur matomas 2 aukštų gyvenamasis namas; įėjimas į namą yra iš kiemo pusės. Įėjus pro medines duris į pastatą, matomas koridorius, kairėje pusėje yra virtuvė. Apžiūrint virtuvę, stebimas prie lango stovintis stalas, ant grindų prie prie spintelės matomos stiklo duženos bei ant grindų kelios stiklo šukės, kurias prieš nufotografuojant, liudininkas išmetė į šiukšlinę. ( b. l. 5-11)

Iš Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos policijos pareigūnų kūno kameros. Vaizdo-garso įraše PSS-20230618-141101UTC+030 užfiksuota kaip į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai, užeina į namo vidų, virtuvėje prie stalo sėdi senyvo amžiaus moteris, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, D. K. ( toliau-D. K.), prie dujinės viryklės stovi vyras, kaip vėliau nustatyta, kad tai- P. H. ( toliau-P. H.) Toliau vaizdo- garso įrašuose fiksuojami asmenų paaiškinimai: D. K. (verkdama) sako, kad girtas puolė mušti, kaip visada, už rankos suspaudė. D. K. ranka rodo susiėmusi surištus plaukus pakaušio srityje- va čia davė su galva į sieną, kad sūnus neturi teisės čia būti; taip pat nurodo, kad jis visą laiką reikalauja pinigų. P. H. rusiškai sako, kad jis yra liudininkas, sako D. K., kad reikia rašyti pareiškimą, kad kiek galima atleisti, P. H. (rusų kalba) sako- on vzel močiutė za volasi ( ranka rodo plaukus pakaušio srityje ir palenkia galvą aukštyn-žemyn) i v stenu ( jis paėmė už plaukų ir į sieną); taip pat aiškina kaip buvo daužomi indai. P. H. kalbėdamas rusiškai paaiškina, kad ką tik sušlavė duženas ir parodo virtuvėje stovinčią šiukšlinę, kur viską išmetė. T. K. neigia, kad būtų smurtavęs. T. K. nustatomas 2,12 prom. girtumas. ( b.l. 83-88)

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis – materialioji, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas arba prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, jog būtų sukeliami atitinkami BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, laiko, jog kaltinamojo T. K. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo savo artimam giminaičiui – motinai D. K. yra įrodyta.

Kaltinamasis T. K. neneigia, kad tarp jo ir nukentėjusiosios nuolat kildavo konfliktų, tačiau savo kaltę neigia, nurodydamas, kad nors ir galėjo būti paėmęs nukentėjusiajai už rankos, tačiau prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, fizinio skausmo sukėlęs nebuvo. Šiuos parodymus paneigia ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant ikiteisminio tyrimo pareigūno, taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusiosios D. K. duoti parodymai apie tai, kad T. K. prieš ją ne kartą naudojo fizinį smurtą, įvykio dieną smarkiai suko rankas per riešus, trankė galvą į sieną.

Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir vaizdo-garso įraše PSS-20230618-141101UTC+030 užfiksuota kaip į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai, užeina į namo vidų, virtuvėje prie stalo sėdi senyvo amžiaus moteris, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, D. K. ( toliau-D. K.), prie dujinės viryklės stovi vyras, kaip vėliau nustatyta, kad tai- P. H. ( toliau-P. H.) Toliau vaizdo- garso įrašuose fiksuojami asmenų paaiškinimai: D. K. (verkdama) sako, kad girtas puolė mušti, kaip visada, už rankos suspaudė. D. K. ranka rodo susiėmusi surištus plaukus pakaušio srityje- va čia davė su galva į sieną, kad sūnus neturi teisės čia būti; taip pat nurodo, kad jis visą laiką reikalauja pinigų. P. H. rusiškai sako, kad jis yra liudininkas, sako D. K., kad reikia rašyti pareiškimą, kad kiek galima atleisti, P. H. (rusų kalba) sako- on vzel močiutė za volasi ( ranka rodo plaukus pakaušio srityje ir palenkia galvą aukštyn-žemyn) i v stenu ( jis paėmė už plaukų ir į sieną); taip pat aiškina kaip buvo daužomi indai. P. H. kalbėdamas rusiškai paaiškina, kad ką tik sušlavė duženas ir parodo virtuvėje stovinčią šiukšlinę, kur viską išmetė. T. K. neigia, kad būtų smurtavęs. T. K. nustatomas 2,12 prom. girtumas. ( b.l. 83-88).

Liudytojas P. H. teisme apklausiamas teigė, kad smurto prieš nukentėjusiąją nematė, tačiau iš jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad įėjęs į virtuvę, atplėšė kaltinamąjį nuo mamos, kuris laikė jos rankas suspaudęs, girdėjo, kaip nukentėjusioji ir kaltinamasis vienas ant kito šaukė, matė virtuvėje šukes, kurias pats sušlavė, iš vaizdo – garso įrašo girdėti, atvykus policijos pareigūnams, jog liepia nukentėjusiajai rašyti pareiškimą, sako, kiek galima atleisti sūnui.

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina kaltinamojo kaltę. Kaltinamojo kaltė pagrįsta ne kuriais nors atskirai paimtais įrodymais, o visų byloje ištirtų įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšiu, prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų nebuvimu ir skirtingų įrodymų sutapimu patvirtinant tas pačias bylai reikšmingas aplinkybes.

Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis T. K. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis naudojo prieš savo artimą giminaitį – motiną fizinį smurtą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nusikalstamą veiką kaltinamasis T. K. padarė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad smurtaudamas prieš savo artimą giminaitį – motiną – gali sukelti jai fizinį skausmą ir norėjo taip veikti.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis T. K. padarė vieną tyčinį smurtinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną D. K.. Kaltinamasis anksčiau keturis kartus teistas, turėdamas neišnykusį teistumą, padarė naują nesunkų tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas. T. K. baustas administracine tvarka, tačiau ne už smurtinio pobūdžio nusižengimus, administracinės nuobaudos galiojančios, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, taip pat apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis teisme savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, jo pavartotas smurtas nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių, nukentėjusioji pretenzijų jam neturi, byloje civilinio ieškinio nereiškė, nori toliau kartu gyventi nukentėjusiajai priklausančiame name.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį T. K. charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina arešto bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo vietoje ir suėmimo vietoje nuo 2023 m. birželio 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos išbūtas laikas.

T. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, naikintina.

Dėl daiktinių įrodymų.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena su BPC garso įrašais, „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašais , nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę ir 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo vietoje ir suėmimo vietoje nuo 2023 m. birželio 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo išbūtą laiką ir laikyti, kad T. K. arešto bausmę yra atlikęs.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę – 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir kaltinamąjį paleisti teismo posėdžių salėje.

Skaitmeninę laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.