- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-04
- Bylos Nr.
- 1S-894-491/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorei Gailutei Vilkienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) r., gyvenančio (duomenys neskelbtini) g. 8, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio vidurinį išsilavinimą, dirbančio užsienyje, nevedusio, teisto,
skundą dėl 2014 m. spalio 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo nustatytas ankstesne nutartimi jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2014-04-16 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas paskyrė įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą, o skundžiama nutartimi nustatė suėmimo terminą 20 dienų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. manydamas, jog būdamas laisvėje įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis prašo panaikinti 2014-04-16 ir 2014-10-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis bei skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę, kadangi tokiu būdu gali būti pasiekti kardomųjų priemonių taikymo tikslai. Įtariamasis neneigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nurodo, kad jis į Lietuvą grįžo tam, kad susirastų legalų pragyvenimo šaltinį ir galėtų atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Būdamas suimtas jis praranda galimybę įsidarbinti ir tokiu būdu kuo greičiau atlyginti padarytą žalą. Tvirtina, kad neturi jokio tikslo bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso, kadangi parodymus jau yra davęs, o be to neturi jokio pagrindo trukdyti ikiteisminiam tyrimui. Pabrėžia, jog turėdamas tikslą pabėgti (pasislėpti) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo išvis nebūtų grįžęs į Lietuvą.
Teismo posėdyje prokurorė prašo įtariamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
D. V., skundžiamos apylinkės teismo nutarties priėmimo metu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. buvo įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2014-03-01 14 val. iki 2014-03-03 9 val., tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas raktus įėjo į automobilių plovyklą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), priklausančią D. K., ir iš bendrojo naudojimo kambarėlio pagrobė svetimą turtą – bevertę piniginę su 800 litų bei mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ E modelio, kurio vertė 100 Lt, viso pagrobdamas turto už 900 Lt.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo suimtasis dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo savo kaltės neneigė bei nuosekliai pripažino įvykio aplinkybes. Be jo parodymų byloje yra pakankamai kitų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą. Šie duomenys tai – nukentėjusiojo D. K. bei liudytojo R. L. parodymai, 2014-03-07 įvykio vietos apžiūros protokolas, 2014-10-23 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas bei kiti bylos duomenys, kurie šiuo metu yra išdėstyti kaltinamajame akte, su kuriuo baudžiamoji byla jau perduota pirmosios instancijos teismui.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu suėmimas taikomas, jeigu yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į informaciją apie įtariamojo šeiminę padėtį, darbo santykius, įtarime suformuluotos veikos sunkumą, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos ir kitus svarbius duomenis.
D. V. skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo įtariamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymų leidėjas yra numatęs griežtesnę, nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, suimtasis buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jo gyvenamoji vieta buvo nežinoma (70 b. l.), be to jis legaliai niekur nedirbo. Reikšminga, kad suimtasis yra nevedęs bei nesusaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, o 2013-10-25 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu yra teistas už praktiškai analogišką nusikaltimą (BK 178 str. 2 d.). Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl pastarojo nusikaltimo įtariamajam buvo taikyta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pastarojoje baudžiamojoje byloje D. V. nesilaikė jam skirtų švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, sąlygų, dėl ko buvo paskelbta jo paieška. Nagrinėjant suėmimo termino nustatymo klausimą šioje baudžiamojoje byloje įtariamasis teismui nurodė, jog buvo išvykęs į Angliją, ten gyveno daugiau nei pusę metų (2013-09-25 Kauno apygardos teismo nutartis). Tokiu būdu ankstesnėje baudžiamojoje byloje paties D. V. veiksmai lėmė didesnį jo teisių suvaržymą.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog ir šiuo atveju būtent paties suimtojo veiksmai buvo pagrindu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Matyti, kad policijos pareigūnai po galimai padarytos nusikalstamos veikos intensyviai bandė susisiekti su įtariamuoju, nuolatos skambindami jam, jo motinai bei patėviui, o D. V. vis žadėjo atvykti į policijos komisariatą, tačiau to nepadarė (28, 63, 64 b. l.). Atsižvelgiant į tai, 2014-06-16 buvo paskelbta jo paieška (71 b. l.) bei jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas (73 b. l.). Šie duomenys leidžia spręsti, kad jis puikiai žinojo apie vykstantį baudžiamąjį procesą. Kartu tai rodo, kad būdamas neseniai teistas jis suvokė ir atliekamo ikiteisminio tyrimo pasekmes, t. y. suprato, kad su juo turi būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau to vengė. Tokios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad jokios kardomosios priemonės įtariamajam iki suėmimo skirtos nebuvo, nors įtakos tam turėjo ir paties suimtojo netinkami veiksmai vengiant prisistatyti policijos pareigūnams. Esant šioms aplinkybėms, galima daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiama apylinkės teismo nutartimi suėmimo terminas įtariamajam esant BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytam suėmimo taikymo pagrindui teisėtai ir pagrįstai nustatytas 20 dienų.
Kartu pažymėtina, jog suimtojo skunde nurodomos aplinkybės, jog jis neketina bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso, o į Lietuvą grįžo savo noru, nėra pagrįstos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įtariamasis 2014-10-22 (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). t. y. savo motinos namuose, buvo sulaikytas vykdant 2014-04-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, kuria jam buvo paskirtas suėmimas (35 b. l.). Apklausiamas įtariamuoju, D. V. nurodė, kad jis į Lietuvą porai dienų iš užsienio grįžo spalio mėnesį ir vėl ketino išvykti į Angliją, tačiau tėvų namuose buvo sulaikytas policijos pareigūnų (56 – 60 b. l.). Tai rodo, jog D. V., žinodamas, kad dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos vyksta baudžiamasis procesas ir policijos pareigūnai intensyviai bandė su juo susisiekti bei kvietė jį atvykti į policijos komisariatą, grįžęs į Lietuvą nesusisiekė su policijos pareigūnais ir pats pas juos nenuvyko. Priešingai, jis ketino atgal išvykti į užsienį net nesiruošdamas prisistatyti į policijos komisariatą, nors neturėjo jokios informacijos, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl jo yra nutrauktas. Visa tai leidžia pagrįstai spręsti, kad suimtasis išties vengė baudžiamojo proceso, o į Lietuvą grįžo ne todėl, kad prisistatytų policijos pareigūnams. Tokiu būdu nėra pagrindo išvadai, kad BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, juo labiau kad skundžiama nutartimi nustatytas D. V. teisių suvaržymas nepažeidžia nacionalinės bei tarptautinės teismų praktikos.
Aukštesnysis teismas atmeta įtariamojo skundo argumentus, jog jis būdamas suimtas praranda galimybę įsidarbinti ir tokiu būdu kuo greičiau atlyginti padarytą žalą, kadangi ši aplinkybė nepaneigia pirmiau išdėstytų duomenų, patvirtinančių suėmimo taikymo pagrįstumą. Be to, suėmimas yra paskirtas tik 20 dienų, o kaip matyti iš kaltinamojo akto, baudžiamąją bylą prašoma nagrinėti atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (113 b. l.).
Suimtasis prašo pakeisti jam skirtą kardomąją priemonę švelnesne. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šio klausimo sprendimas ikiteisminio tyrimo metu yra prokuroro, o teisminio bylos nagrinėjimo metu – baudžiamąją bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas negali nei pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone, nei sutrumpinti jo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 str. 1 d., 2 d. ir 9 d. nustatytų maksimalių terminų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nustatytas 20 dienų terminas neviršija BPK 127 str. 1 d. nustatyto maksimalaus termino, todėl keisti D. V. taikomą suėmimą kita kardomąja priemone pagrindo nėra.
Kartu aukštesnysis teismas pažymi, jog suimtojo skunde nurodomos 2014-10-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria D. V. buvo skirtas suėmimas nenustatant jokio šios kardomosios priemonės termino, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas negali būti sprendžiamas, kadangi ši nutartis yra įsiteisėjusi ir aukštesniojo teismo negali būti peržiūrima.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, taikydamas suėmimą D. V. apylinkės teismas įvertino visas svarbias aplinkybes, BPK 122 str. reikalavimų nepažeidė ir suėmimo terminą nustatė esant pagrindui, numatytam BPK 122 str. 1 d. 1 p., todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Įtariamojo D. V. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.