Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1830-920/2014 pagal ieškovės B. Z. ieškinį atsakovui E. D. dėl testamento nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1) Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo

Teismas, netinkamai ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes ir liudytojų parodymus, padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra įrodyta aplinkybė, kad ieškovės 1991-11-28 sutartimi motinai S. D. perleista 3 000 rublių piniginė išmoka buvo panaudota būtent ginčo (duomenys neskelbtini) įsigijimui, kadangi šią aplinkybę patvirtina buto pirkimo-pardavimo sutarties 1992-01-19 sudarymo faktas. Todėl testatorė, palikdama testamentu visą butą atsakovui, pažeidė apeliantės nuosavybės teisę į 1/4 dalį šio buto, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo ir nevertino, taip pat neįvertino ir aplinkybių, susijusių su lėšų investavimu į ginčo butą, ir nepagrįstai nepripažino apeliantei nuosavybės teisės į dalį ginčo buto LR CK 4.47 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teismas, padarydamas nurodytą išvadą, netinkamai įvertino liudytojos A. P. parodymus, kuri artimai bendravo su ieškove ir jos motina ir nuolat pasikalbėdavo asmeniniais klausimais, todėl ji žinojo apie ieškovės prisidėjimą prie buto išpirkimo. Todėl mano, kad testatorė, palikdama visą butą atsakovui, pažeidė jos nuosavybės teisę į ¼ dalį šio buto ir neįvertino jos asmeninių lėšų investavimo į jį. Tik būdama išsitikinusi, kad jos prisidėjimas prie buto įsigijimo suteikia jai nuosavybės teisę į šio buto dalį, ji sutiko nuo 1997 metų slaugyti motiną ir persikėlė į jos butą. Teismas taip pat netyrė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad testamento surašymo laikotarpiu iš namų buvo dingęs testatorės pasas ir kad testamento antras egzempliorius buvo saugomas ne pačios testatorės, o atsakovo ir šioms aplinkybėms pagrįsti nepagrįstai atsisakė liudytoju apklausti apeliantės sutuoktinį. Teismas taip pat atsisakė išreikalauti iš gydymo įstaigų, kuriose gydėsi S. D., jos medicinines korteles, patvirtinančias, kad S. D. jau nuo 1997 metų buvo nustatytas akių susirgimas – abiejų akių lėtinė glaukoma, todėl jokių dokumentų negalėjo nei perskaityti, nei pasirašyti. Todėl nors S. D. ir nepripažinta neveiksnia, tačiau jau nuo 1997 metų buvo tokios būsenos, kad nebesugebėjo orientuotis aplinkoje, administruoti savo turto ir tinkamai įvertinti su turtiniais santykiais susijusių sprendimų ir tuo pasinaudojo atsakovas, nors visi buvo sutarę, kad po motinos mirties bute liks gyventi ieškovė. Teismas atsisakė apklausti ieškovės pakviestus liudytojus R. R., G. J. ir V. Č., kurie dirbo ir atliko bute remontą, todėl buto pagerinimo ir lėšų į butą investavimo aplinkybės taip pat liko neištirtos, kadangi kitokiomis priemonėmis įrodyti apeliantės asmeninių lėšų panaudojimo faktą nebuvo galimybės dėl to, kad ji neišsaugojo sutarčių bei kvitų.

Ginčijant testamentą galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (LR CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, sandorio sudarymo metu buvusio veiksnaus, tačiau buvusio tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo. Ieškovės motina nuo 1997 m. elgėsi neadekvačiai, buvo beveik akla ir jai buvo reikalinga slauga, todėl bylos faktinės aplinkybės atitinka situaciją, įtvirtintą LR CK 1.89 straipsnyje, kuriame numatyta, kad kai fizinis asmuo, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, šio asmens sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu. Apie tai ji buvo nurodžiusi dublike, tačiau teismas tik vienu sakiniu nurodė, jog ieškovė nurodyto ieškinio pagrindo nebuvo nurodžiusi, o tik abstrakčiai užsiminė apie slaugos ir globos būtinumą. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad testamentas nėra ginčijamas LR CK 5.16 straipsnio pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios narinėjamu atveju nebuvo nustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Ginčo dalykas byloje yra testatorės S. D. 2001 m. rugpjūčio 29 d. testamentas, kuriuo testatorė butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko atsakovui E. D.. Ieškovė – testatorės dukra, atsakovo sesuo pateikė ieškinį ir prašė testamentą pripažinti negaliojančiu ieškinyje nurodydama tam tikras faktines aplinkybes, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino nesudarančiomis pagrindą pripažinti testamentą negaliojančiu, su kuo nesutinka ieškovė.

Dėl šalių prašymo prijungti prie bylos naujus įrodymus

Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą su juo pateikė naujus įrodymus, pagrindžiančius jos skundo argumentus: S. D. sveikatos istorijos ištrauką (b. l. 124–125), ieškovės ir S. D. investicinių čekių knygelių nuorašus (b. l. 126–129). Nors ieškovė nėra suformulavusi aiškaus prašymo šiuos įrodymus kaip naujus prijungti prie civilinės bylos, tačiau kolegija, spręsdama, kad būtinybė ieškovei teikti papildomus įrodymus atsirado po teismo sprendimo priėmimo, ieškovei ginčijant tam tikras teismo išvadas ir pagrindžiant apeliacinio skundo argumentus, šiuos įrodymus priima į bylą (CPK 314 straipsnis).

Dėl apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

Ieškovė paduodama apeliacinį skundą suformulavo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė jokių tokį prašymą pagrindžiančių argumentų. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Kadangi ieškovė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apskritai niekaip nepagrindė, o apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, nes jos ištirtos pirmosios instancijos teisme, todėl kolegija šio ieškovės prašymo netenkina (CPK 322 straipsnis).

Dėl ieškinyje nurodytų pagrindų pripažinti testamentą negaliojančiu ir jų vertinimo

Ieškovė byloje yra pateikusi tik vieną ieškinį, kuriame yra suformulavusi du reikalavimus: 1) panaikinti 2001-08-29 Kauno miesto 3-me notaro biure S. D. surašytą testamentą, kuriuo ji visą nekilnojamąjį turtą, t. y. dviejų kambarių butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paliko sūnui – atsakovui E. D. ir 2) šį turtą padalinti pagal įstatymą lygiomis dalimis po ½ ieškovei ir E. D.. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė paduoto ieškinio įstatymo nustatyta tvarka (paduodant patikslinto ieškinio pareiškimą) nėra pateikusi, todėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžė būtent ieškovės paduotas pradinis ir vienintelis ieškinys nagrinėjamoje byloje (b. l. 5-6). Iš pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė yra nurodžiusi tokias faktines aplinkybes, dėl kurių testamentas turėtų būti panaikintas: 1) kad ieškovė 1991 m. lapkričio 28 d. sutartimi motinai yra perleidusi piniginę išmoką, padėdama jai įsigyti nurodytą ginčo butą; 2) kad nuo 1997 metų persikėlė į motinos butą ir ten ją slaugė ir 3) kad bute atliko kapitalinį remontą ir mokėjo komunalinius mokesčius. Būtent toks ieškovės nurodytas ieškinio pagrindas ir suformuluotas ieškinio dalykas apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, kurių teismui neleidžiama peržengti (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškiniu prašoma panaikinti testamentą, todėl toks reikalavimas reiškia, kad jis yra reiškiamas dėl testamento galios įvertinimo, t. y. jo pripažinimo negaliojančiu. CK 5.16 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžti testamento negaliojimo pagrindai, jame nurodyta, kad negalioja testamentas: 1) sudarytas neveiksnaus asmens; 2) sudarytas asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis; 3) kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas. Nė vienu iš šių pagrindu ieškinys nėra grindžiamas. CK 5.16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal ieškovės pareikštame ieškinyje nurodytas aplinkybes negalima pripažinti esant įstatyme numatytą pagrindą testamentą pripažinti negaliojančiu. Apeliantė nurodo, kad testamentas turėjo būti pripažintas negaliojančiu ginant jos nuosavybės teisę, kadangi ginčo buto įsigijimui buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, ji asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie turto pagerinimo, todėl jai turėtų būti pripažintos nuosavybės teisės į butą. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini, kadangi buto nuosavybė yra įregistruota testatorės S. D. vardu (b. l. 44), ieškovė nėra pripažinta bendraturte, o ji šioje byloje nebuvo pareiškusi reikalavimo pripažinti jai nuosavybės teises į ginčo butą. Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatinėjo aplinkybes, ar buto įsigijimui buvo panaudotos ieškovės asmeninės lėšos ir ar ji prisidėjo prie turto pagerinimo. Ieškovei nepareiškus tokio reikalavimo nagrinėjamoje byloje, negalėjo būti nustatyta, kad atsakovė turi nuosavybės teisę į butą, dėl ko testamentas tam tikroje dalyje galėtų būti pripažintas negaliojančiu. Tačiau tai neužkerta kelio ieškovei reikšti tokį reikalavimą atskira tvarka. Nesant galimybių viršyti pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu netinkamu įrodymų vertinimu, nustatant ieškovės prisidėjimo prie ginčo buto įsigijimo aplinkybes, nes tai reikštų byloje pareikštų reikalavimų ribų peržengimą.

Kitos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė globojo ir slaugė motiną – testatorę, taip pat nereiškia pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu. Negalima sutikti su tuo, kad ieškovė, grįsdama ieškinį, yra nurodžiusi faktines aplinkybes, susijusias su testatorės S. D. sveikatos būkle, dėl kurių būtų pagrindas testamentą pripažinti negaliojančiu remiantis CK 1.89 straipsniu, kuriame nurodyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Ieškinyje, išskyrus ieškovės nuorodą į tai, kad testatorei nuo 2012-07-29 buvo nustatytas specialiosios nuolatinės priežiūros poreikis, o ieškovė ją nuo 1997 metų slaugė, neteikia pagrindo manyti, kad tokiu būdu yra įrodinėjama CK 1.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžta asmens (šiuo atveju testatorės S. D.) sveikatos būklė. Tai, kad ieškovė apie S. D. sveikatos būklę, galėjusią įtakoti netinkamą valios išraišką, buvo užsiminusi kitame procesiniame dokumente (dublike), nereiškia, kad buvo patikslintas ieškinys, nes tik jame suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Todėl šiuo pagrindu testamentas nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijamas ir nepagrįsti visi apeliacinio skundo argumentai dėl testamento negaliojimo dėl testatorės negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, kadangi tai nebuvo ir negalėjo būti įrodinėjimo dalyku.

Kadangi pirmosios instancijos teismas bylą ieškovės ieškiniu pareikštų reikalavimų ir reikalavimus pagrindžiančių aplinkybių apimtyje išnagrinėjo tinkamai ir teisingai, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl atsakovui priteistinos jo patirtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1–3 dalys). Atsakovas pateikė duomenis, kad yra sumokėjęs 1 000 Lt (b. l. 136) už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, šis išlaidų dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės B. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt (289,62 Eur) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.