- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-03-22
- Bylos Nr.
- A2.6.-147-288/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-09223-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Pažeidėjas
- A. A.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį, 130² straipsnį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. 2016 m. spalio 6 d., 01.45 val., (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę Ford Puma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės bei tikrinančiam pareigūnui sustabdžius atsisakė tikrintis neblaivumą (girtumą) alkoholio kiekio matuokliu – alkotesteriu, kai vairuotojui buvo paskirta nuobauda už ATPK 129 straipsnį. Tikrinančiam pareigūnui sustabdžius, nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, transporto priemonės registracijos liudijimo, privalomosios valstybinės techninės apžiūros talono. Šiais veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Be to, jis 2016 m. gruodžio 31 d. 06.10 val. žinodamas, kad pagalba nereikalinga, iškvietė adresu: (duomenys neskelbtini), policiją, pranešdamas, kad mušasi tėvai, nors jie nesimušė.
Šalies argumentai
A. A. dėl antro nusižengimo paaiškino, kad tėvai susiginčijo ir susimušė, nenorėdamas didesnio konflikto iškvietė policiją, jis pats buvo neblaivus. Dėl pirmo pažeidimo kaltu neprisipažino, nes automobilio nevairavo, stovėjo aikštelėje, priėjo pareigūnai ir patikrino. Jis automobilyje laukė vairuotojo, kad jį parvežtų namo. Jo policija nesustabdė, jis automobilio nevairavo, todėl jis atsisakė tikrintis blaivumą. Automobilį vairavo draugas ir pastarasis iš automobilio išlipo, o keleivio durelės neatsidarė, tai jis persėdo į vairuotojo pusę, automobilio raktelių nebuvo.
Automobilio savininkė A. Z. paaiškino, kad ji savo automobilį Ford Puma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo davusi savo sesei V. R. važinėti į darbą, nes pastarosios automobilis buvo sugedęs, o sesė be jos žinios ir leidimo davė jos automobilį vairuoti kažkam kitam. A. yra jos sesers draugas, pirmą kartą jį pamatė, nes dar neteko su juo bendrauti. Sesuo jai sakė, kad automobilį paskolino draugui, bet smulkiau jokių aplinkybių neaiškino. Apie įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų. Automobilį pasiėmė iš aikštelės, susimokėjusi mokestį. Sesuo jai patvirtino, kad automobilį davė A..
Liudytojas, policijos pareigūnas, T. S. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Pamena, kad vairuotojas atsisakė tikrintis blaivumą, aiškino, kad negėręs. Jiems atrodė, kad jis yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, į šviesą nereagavo, visi požymiai buvo neblaivaus asmens. Važiavo jis vienas, nei vieno asmens daugiau automobilyje nebuvo. Sustabdė todėl, kad jo vairavimas sukėlė įtarimų, važiavo įtartinai labai lėtai, buvo nulūžęs šoninis veidrodėlis.
Šalies argumentai
L. V. R. paaiškino, kad A. A. jos draugas. Sesuo A. Z. jai davė naudotis savo automobiliu, nes jai tuo metu automobilis buvo nereikalingas, o jai reikėjo važinėti į darbą. Spalio 6 d. jai automobilis buvo nereikalingas, A. su draugu paprašė duoti automobilį sutvarkyti reikalus, todėl ji automobilį davė. Nesutinka su policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, nes A. automobilio nevairavo ir buvo blaivas. Automobilį vairavo jo draugas. Įvykio dieną automobilio raktelius ir dokumentus padavė A. draugui. A. tą dieną namo buvo grįžęs kelis kartus ir buvo blaivas. A. jai paaiškino, kad jis automobilio nevairavo, policija jo nestabdė, jis stovėjo aikštelėje. Po įvykio grįžęs namo buvo blaivas. Ji juo patikėjo, nes jis niekada išgėręs nevairuoja, o jo draugas turėjo vairavimo teisę.
Dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, 130² straipsnyje
Motyvuojamoji dalis
Nors A. A. kaltės nepripažino, pažeidimo faktą ir A. A. kaltę įrodo byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai: 1 tomas: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), pranešimas dėl administracinio teisės pažeidimo, iš kurio matyti, kad A. A. 2011-08-25 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 129 straipsnį. Baudos vykdymas nėra baigtas (b. l. 5), vyriausiųjų patrulių T. S. ir T. J. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad 2016 m. spalio 6 d. apie 01.20 val., dirbant r. š. 421, važiuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilių stovėjimo aikštelėje važiuojantį automobilį Ford Puma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio važiavimo pobūdis mums sukėlė įtarimą: transporto priemonė ėmė lėtai važiuoti, keitė važiavimo kryptį, ėmė įtartinai manevruoti. Todėl minėtas automobilis buvo sustabdytas. Priėjus prie automobilio, bendraujant su jį vairavusiu A. A. bei paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, privalomąjį civilinės atsakomybės draudimo polisą, transporto priemonės registracijos liudijimą, privalomosios valstybinės techninės apžiūros lapą, vairuotojas paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir nebuvo išsilaikęs. Kitų mašinos dokumentų vairuotojas taip pat nepateikė, minėdamas, kad paliko namie. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido kvapas panašus į alkoholio. Vairuotojas atrodė susijaudinęs, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, laikysena nestabili, transporto priemonėje alkoholio kvapas taip pat buvo juntamas. Kilus įtarimui, kad vairuotojas yra galimai neblaivus, pasiteiravome ar nėra vartojęs alkoholinių gėrimų bei jam buvo pasiūlyta specialiomis techninėmis priemonėmis, t. y. alkoholio kiekio matuokliu - alkotesteriu Drager Alcotest pasitikrinti galimo neblaivumo (girtumo) laipsnį. Tačiau vairuotojas tikrintis atsisakė, nes minėjo, jog yra išgėręs tris butelius alaus. Vairuotoją įspėjo, kad vengiant tikrintis alkoholio kiekio matuokliu, yra numatyta administracinė atsakomybė. Papildomai pasiūlius A. A. pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, vairuotojas dar kartą tikrintis kategoriškai atsisakė, sakydamas, „tikrai nepūsiu į alkotesterį“. Vairuotoją informavo, kad Kauno Priklausomybės ligų centre, esančiame (duomenys neskelbtini), jis turi teisę, per valandą laiko nuo nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, pasidaryti kraujo mėginį, kur papildomai bus nustatinėjamas alkoholio kiekis kraujyje (b. l. 10, 11), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 12), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 13), VĮ „Regitra“ informacija, kad automobilis Ford Puma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. I. (b. l. 17), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad 2011-09-13 nutarimu A. A. nubaustas už pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje ir jam paskirta nuobauda 1303 Eur bauda, bauda pilnai nesumokėta (apmokėta 57,92 Eur), t. y. ši nuobauda (likusi bauda 1245 Eur) pažeidimo padarymo (2016-10-06) buvo galiojanti (b. l. 21-25, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), pažyma apie asmens finansinę būseną, kad 2011-09-13 paskirta bauda nesumokėta (b. l. 35). Taip pat teismas remiasi policijos pareigūno T. S. parodymais, duotais teisme, iš kurių matyti, jog policijos pareigūnas akivaizdžiai matė, kaip A. A. automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį. Jam kartu patruliuojant su kolega T. J. automobilio važiavimo pobūdis sukėlė įtarimą, nes automobilis ėmė lėtai važiuoti, keitė važiavimo kryptį, įtartinai manevravo, todėl automobilis buvo sustabdytas. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas, pasiūlius pasitikrinti blaivumą, vairuotojas kategoriškai atsisakė, minėjo, jog yra išgėręs tris butelius alaus. Teismas netikėti liudytojo policijos pareigūno, kuris tiesiogiai matė kas vairavo automobilį ir nustatė pažeidimą, parodymais neturi jokio pagrindo. Jo parodymai duoti teisme atitinka tarnybiniuose pareiškimuose užfiksuotas aplinkybes (b. l. 10, 11), yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnai gali būti šališki, policijos pareigūnai nėra pažįstami ir nesusiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas sprendžia, kad policijos pareigūnai užfiksavo, kad būtent A. A. vairavo transporto priemonę, vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Tikrinančiam pareigūnui sustabdžius, nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, transporto priemonės registracijos liudijimo, privalomosios valstybinės techninės apžiūros talono. A. A. nurodytos aplinkybės, jog jis automobilio nevairavo, o draugui išlipus iš automobilio ir keleivio durelėms neatsidarius jis persėdo į vairuotojo vietą ir laukė atvažiuojančio vairuotojo, kuris jį turėjo parvežti namo, siekis sukelti abejones dėl policijos pareigūnų bešališkumo yra jo pasirinkta gynybinė pozicija, siekianti išvengti administracinės atsakomybės. Be to, kas vairavo automobilį nei jis, nei jo draugė, apklausta teisme, įvardinti negalėjo. Teismas pažymi, kad pažeidėjas yra ne kartą baustas už teisės pažeidimus, padarytus būtent esant neblaiviam.
Neginčijamai nustatyta, kad A. A. vairavo transporto priemonę, vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, neturėdamas teisės vairuoti.
A. A. padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 130² straipsnį (transporto priemonių vairavimas, vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 129 straipsnyje numatytą pažeidimą).
Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. vietoj galiojusio ATPK (negalioja nuo 2017-01-01), įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK). 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275), 3 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkte numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.
A. A. padarė administracinius teisės pažeidimus iki 2017 m. sausio 1 d., jo padaryta veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 130² straipsnį, kurio sankcijose (asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių) viena iš administracinių nuobaudų yra numatytas administracinis areštas. Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK šios nuobaudos rūšies nelieka, o atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, neturintis teisės vairuoti transporto priemonių, numatyta dviejuose ANK straipsniuose, laikytina, kad ANK 427 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje nustatytos sankcijos yra švelnesnės, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytą pasikeitusį teisinį reguliavimą A. A. padarytas administracinis teisės pažeidimas perkvalifikuojamas iš ATPK 130² straipsnio į administracinius nusižengimus, numatytus ANK 427 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje. Atitinkamai veika, numatyta (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalyje perkvalifikuojama į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.
ANK 427 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. ANK 29 straipsnyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė ir buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, tai yra už šio kodekso <...> 427, <...> numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu jo savininkas perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, žinojo, kad turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo ne jam priklausančią transporto priemonę. Teismo posėdyje A. Z. (I.) paaiškino, jog automobilį davė savo sesei V. R. važinėti į darbą, o sesė be jos žinios ir leidimo davė automobilį vairuoti savo draugui A. A.. Apie padarytą pažeidimą ji sužinojo iš policijos pareigūnų. L. V. R. nurodė, kad jai sesuo buvo davusi naudotis automobiliu, bet įvykio dieną jai automobilio nereikėjo, todėl automobilį davė savo draugui A. A. ir jo draugui susitvarkyti reikalus. Duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkė būtų žinojusi, jog jos transporto priemonė bus naudojama administraciniam teisės pažeidimui daryti, byloje nėra, todėl, ši administracinė nuobauda A. A. netaikytina. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, A. A. skirtinos baudos, numatytos ANK 424 straipsnio 2 dalies, 427 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose (ANK 34 str. 2 d.).
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje
Pažeidimo faktą ir A. A. kaltę įrodo byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai: 2 tomas: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (b. l. 1), tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2016-12-31 apie 06.10 val. Kauno apsk. vyriausiajam policijos komisariate buvo gautas A. A. telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), tėvas su motina mušasi rankomis, vaikų namuose nėra, GMP atsisako, visi yra namuose, laukia pareigūnų. Nuvykę į įvykio vietą, duris atidarė vyras, kuris prisistatė A. A., gim. (duomenys neskelbtini), bei paaiškino, kad jis su žmona I. A., gim. (duomenys neskelbtini), miegojo, kai jų sūnui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), miegant prisisapnavo, kad jo tėvai mušasi, tai jis ir paskambino. Abu sutuoktiniai ir sūnus, patruliams atvykus miegojo. Smurtas nebuvo naudojamas, jo požymių nenustatyta. Tikslinant aplinkybes buvo apklausti buvę sutuoktiniai I. A. ir A. A., kurie patvirtino, kad 2016-12-31 tarp jų jokių konfliktų ar muštynių nebuvo, jie buvo blaivūs, o sūnus A. A. būdamas girtas kvietė policiją norėdamas atkeršyti, kad su juo niekas negėrė (b. l. 2), A. A. paaiškinime nurodė, kad jis laikinai gyvena pas tėvus A. ir I. A., kurie yra išsituokę ir dažnai konfliktuoja. 2016-12-31 naktį pas juos grįžo būdamas neblaivus. Įvyko žodinis konfliktas dėl buitinių nesutarimų ir jis iškvietė policiją. Kadangi buvo girtas neatsimena, ką paskambinęs sakė. Tėvai tarpusavyje nesimušė. Jis policijos nesulaukė, nuėjo miegoti. Mano skambino todėl, kad jų konfliktas neperaugtų į didesnį. Supranta, kad policiją iškvietė be reikalo. Su pažeidimu sutiko ir dėl savo elgesio gailisi (b. l. 3), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 5-6), I. A. ir A. A. paaiškinimai, kuriuose jie nurodė, kad tarp jų jokio konflikto nebuvo (b. l. 7, 8).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 31 d. 06.10 val. žinodamas, kad pagalba nereikalinga, iškvietė adresu: (duomenys neskelbtini), policiją, pranešdamas, kad mušasi tėvai, nors jie nesimušė. Atvykus policijos pareigūnams informacija nepasitvirtino. A. A. iškvietė policiją, žinant, kad pagalba nereikalinga. Tai A. A. patvirtino tiek savo paaiškinime, tiek iš esmės teismo posėdžio metu. Darytina išvada, kad A. A. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, požymius, todėl baustinas.
A. A. administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, pobūdį, skaičių ir pavojingumą į pažeidėjo asmenybę, kuris baustas administracine tvarka, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtinos sankcijose už padarytus administracinius nusižengimus numatytos nuobaudos – baudos. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 29 straipsniu, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 284 straipsniu, 286 straipsniu,
nutaria:
A. A. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 493 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:
- pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – 10 Eur (dešimties eurų) baudą;
- pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą;
- pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo;
- pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti galutinę nuobaudą 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16062193129, 17064506714.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.