- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-08-22
- Bylos Nr.
- N-261-1247-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00202-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. M. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutarimo M. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. birželio 4 d. M. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. birželio 4 d., apie 22.25 val., Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, pakartotinai per metus vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,49 promilių girtumas), kai asmeniui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 14 d. nutarimu M. M. už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 25 parų administracinį areštą su transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad M. M. kaltė padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, blaivumo testo duomenimis, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir policijos informacinės sistemos duomenimis. Pažymėjo, jog policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pareigūno D. G. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti. Tuo tarpu liudytojų N. R., J. T. M., D. P., V. B. ir A. B. parodymus, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. automobilio nevairavo, teismas vertino kritiškai, kadangi jie suinteresuoti bylos baigtimi, nes J. T. M. yra M. M. mama ir automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, o kiti liudytojai yra M. M. pažįstami, be to, D. P., V. B. ir A. B. patvirtino, jog nagrinėjamo įvykio metu vartojo alkoholį, kas taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl jų parodymų teisingumo. Atsižvelgęs į tai, M. M. versiją, kad įvykio metu jis automobilio nevairavo, teismas vertintino kaip mėginimą išvengti administracinės atsakomybės, kadangi ji prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, M. M. asmenybę ir tai, jog jo atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Atkreipė dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepriklauso asmenų, kuriems pagal ATPK 29 straipsnį negali būti skiriamas administracinis areštas, grupei. Taip pat nurodė, jog automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne M. M., o J. T. M., tačiau pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį daiktai, buvę ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankiu, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kam jie nuosavybės teise priklauso. Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra išaiškinęs, jog savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Pasisakydamas dėl M. M. veikos kvalifikavimo administracinio teisės pažeidimo protokole ir pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį bei 129 straipsnio 1 dalį, teismas pabrėžė, kad protokole asmeniui kaltinimas suformuluotas už tai, jog jis pakartotinai per metus vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai atimta teisė vairuoti transporto priemones, kas atitinka ATPK 130² straipsnio dispoziciją. Tai įvertinęs, padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikos papildomas kvalifikavimas laikytinas klaida, todėl, remiantis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, M. M. veika kvalifikuotina tik pagal ATPK 130² straipsnį.
II.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pažymi, jog nagrinėjamo įvykio metu jokio automobilio nevairavo, o automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo N. R., ką patvirtino liudytojai D. P., V. B. ir A. B.. Taip pat pabrėžia, kad liudytojas A. B. nurodė nagrinėjamo įvykio metu matęs pravažiuojantį kitą automobilį, o policijos pareigūnų automobilis privažiavo tik vėliau. Atkreipia dėmesį, jog minėti liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o jų parodymai yra nuoseklūs, todėl teismas nepagrįstai jais nesivadovavo. Tuo tarpu policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi, byloje nėra jokių rašytinių duomenų apie automobilio variklio būklę, t. y. ar jis buvo šiltas, ar automobilio užvedimo spynelėje buvo užvedimo raktelis. Atsižvelgiant į tai, mano, kad nagrinėjamu atveju visos abejonės turėjo būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad nagrinėjamu atveju M. M. administracinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Pažymi, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, liudytojų parodymais ir kita byloje esančia medžiaga. Atkreipia dėmesį, kad M. M. jau ne kartą yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų nepadarė. Teigia, kad panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas iš esmės tenkintinas.
Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.
ATPK 250 straipsnio 7 punktas numato, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra išsamiai apibrėžtas, tačiau niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Siekiant paisyti šios nuostatos, administracinių teismų praktikoje vertinama, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-240/2006, 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1434/2008, 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-1300/2010, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-902/2012 ir kt.). Minėtame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje (redakcija, galiojusi pažeidimo užfiksavimo metu) buvo numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Be to, šiuo metu galiojančioje ATPK 35 straipsnio 4 dalies redakcijoje įtvirtinta nuostata, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai.
Nagrinėjamu atveju M. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už 2010 m. birželio 4 d. galimai padarytą ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog minėtas dvejų metų bendrasis administracinės atsakomybės taikymo senaties terminas baigėsi 2012 m. birželio 4 d., tačiau iki šio termino jokia administracinė nuobauda asmeniui už jam inkriminuoto pažeidimo padarymą nebuvo paskirta, t. y. laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 4 d. jokia administracinio poveikio priemonė M. M. už minėto pažeidimo padarymą nebuvo pritaikyta.
Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir tuo, kad byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje numatytas senaties terminas būtų sustojęs (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 str. 3 ir 4 d.), teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima ir spręsti dėl M. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn, suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui (ATPK 250 str. 7 p.), nebebuvo teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla M. M. atžvilgiu dėl ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina. Tai įvertinus, pažymėtina, jog kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šiuo atveju yra teisiškai nebereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų pagrįstumo nevertina ir dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą M. M. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.