- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-01
- Bylos Nr.
- 1A-175-185-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00513-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys, Pranas Šimkus (pran.), Tomas Zdanavičius
- Nuteistasis
- A. K., V. B., A. B.
- Advokatai
- Rima Keblienė
Teisėjas Vitalijus Šidagis Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00513-2009-6
1.2.14.5.3;2.4.8.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Ričardo Gilio ir Tomo Zdanavičiaus, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, gynėjai advokatei Rimai Keblienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2009 m. gruodžio 29 iki 2009 m. gruodžio 31 d.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti V. B. ir A. B., tačiau jie nuosprendžio neskundė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad jis, V. B. ir A. B. 2009 m. gruodžio 29 d. apie 20 val., Joniškėlio k., Pasvalio r., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, per langą įsibrovė į D. M. priklausančią fermą ir pasikėsino pagrobti D. M. priklausantį turtą – tris maišus 150 kg. kviečių, bendros 150 litų vertės bei 20 litrų žymėto dyzelinio kuro, bendros 40 litų vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi pabėgo, užklupti nukentėjusiojo D. M..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. K. prašo jam skirti kitą bausmę – baudą ar švelnesnę bausmę. Apeliantas teigia manantis, kad jam nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta. Nurodo, kad darbo biržoje yra registruotas šešis mėnesius, gauna bedarbio pašalpą, todėl galėtų susimokėti baudą.
Nuteistojo gynėja teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas, skirdamas A. K. bausmę, teisingai vadovavosi skyrimo recidyvistui taisykle, BK 54 str. 1-2 išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 61 str. 1-3 d. numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Apeliantas nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, todėl teismas jam, kaip recidyvistui, teisingai parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Teismas nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, kodėl A. K. negali būti paskirta bausmė – bauda, t. y. jis niekur nedirba, santaupų neturi ir teisėjų kolegija su tokiu teismo sprendimu visiškai sutinka. Be to, apelianto skunde nurodytos aplinkybės, jog jis gauna bedarbio pašalpą, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, o iš 2009-12-30 Lietuvos darbo biržos duomenų pažymos matyti, kad A. K. nedarbo draudimo išmokos negauna (b. l. 44). Teismas nuosprendyje įvertino kiekvieno iš BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių reikšmę bausmės dydžio parinkimui ir išdėstė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Teismas atsižvelgė į apelianto veikos pavojingumą - pasikėsino įvykdyti tyčinį apysunkį, savanaudišką nusikaltimą nuosavybei, pagrįstai nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę apibūdinančius požymius – praeityje ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, skundžiamu nuosprendžiu nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tokios pat tyčinės nusikalstamos veikos nuosavybei – vagystės, padarymą (b. l. 36-39), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo. Visos šios aplinkybės rodo, kad apelianto skundžiamu nuosprendžiu padaryta nusikalstama veika yra dėsninga jo ankstesnio elgesio pasekmė. Be to, nuteistasis A. K. baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje (ATPK 178 str.) ir ši nuobauda nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo (b. l. 40), o iš 2010-01-05 Pasvalio rajono savivaldybės Joniškėlio miestelio seniūnijos charakteristikos matyti, kad A. K. niekur nedirba, nors registruotas darbo biržoje, jo pragyvenimo šaltiniai nežinomi, nors jis pastoviai girtauja, dėl jo elgesio yra gauta nusiskundimų iš kaimynų (b. l. 42). Visos šios aplinkybės apeliantą apibūdina neigiamai. Įvertinusi nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, jog apeliantui paskirta bausmė, artima BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui, yra tinkamai individualizuota, adekvati jo nusikalstamos veikos pavojingumui ir nėra aiškiai per griežta. Aptartas apelianto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumas nesuteikia pagrindo manyti, kad yra pagrindas nesilaikyti BK 56 str. 1 d. numatytos bausmės skyrimo recidyvistui taisyklės ir A. K. skirti švelnesnę nei laisvės atėmimas rūšies bausmę ar švelninti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.