Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-10-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-19525-877/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-29
Bylos Nr.
e2YT-19525-877/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10999-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Liukaitytė
Pareiškėjas
R. G.
Suinteresuotas asmuo
R. G., VĮ Turto bankas
Advokatai
Matilda Liatukaitė
Civilinė byla Nr. e2YT-19525-877/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10999-2018-9
Procesinių sprendimų kategorijos:(S)3.2.3.1; 3.2.6.1KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,sekretoriaujant Ievai Valatkevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjui R. G., jo atstovei advokatei Matildai Liatukaitei,suinteresuotam asmeniui R. G.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. G., VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po senelės G. G. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėjo senelė G. G. mirė (duomenys neskelbtini) Po jos mirties liko paveldimas turtas - 49/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris palikėjai priklausė asmeninės nuosavybės teise. G. G. sutuoktinis J. G. miręs 1984 metais. G. G. 2014 m. balandžio 2 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko vaiakičiui R. G.. Mirus senelei, pareiškėjas gyveno paveldėtame name, jį prižiūrėjo, vienintelis mokėjo už jį komunalinius mokesčius, remontavo, naudojosi namų apyvokos daiktais, likusiomis knygomis, baldais, buities prietaisais. Dėl nežinojimo pareiškėjas laiku į notarą nesikreipė, todėl dabar palikimo priėmimui reikalingas prašomas nustatyti juridinis faktas. Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo R. G. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas teisingai viską paaiškino. Pareiškėjas naudojasi paveldėtu namu ir jį prižiūri. Ginčo tarp suinteresuotų asmenų dėl šio turto nėra.

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, jei pasitvirtins pareiškėjo pareiškime nurodomos faktinės aplinkybės. Bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

4. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

5. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir Civilinio kodekso 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse: priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

6. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo senelė G. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko paveldimas turtas - 49/100 dalys gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), kuris palikėjai priklausė nuosavybės teise. G. G. 2014 m. balandžio 2 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko vaikaičiui R. G.. Mirus G. G., pareiškėjas gyveno name (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, vienintelis mokėjo už jį komunalinius mokesčius, remontavo, naudojosi namų apyvokos daiktais, likusiomis knygomis, baldais, buities prietaisais. Kauno miesto 3-ojo notarų biuro 2018 m. birželio 28 d. pažymoje Nr. S22/18 nurodyta, kad po G. G. mirties paveldėjimo byla dėl jos palikimo priėmimo nebuvo užvesta. Ginčo tarp suinteresuotų asmenų dėl faktinių bylos aplinkybių ir paveldimo turto nėra.

7. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių bei byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po G. G. mirties jos vaikaitis R. G. naudojasi jos likusiu nekilnojamuoju turtu – 49/100 dalimis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurį prižiūri ir naudoja kaip savo. Gyventojų registro tarnybos duomenimis šiuo adresu pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad R. G. yra palikėjos G. G. įpėdinis Civilinio kodekso 5.1 straipsnio, 5.2 straipsnio prasme, po jos mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai palikimą valdyti (CK 5.51 str., 5.50 str.). Byloje nesant kitokių įrodymų ir suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėju R. G. sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas - nustatoma, kad po G. G. mirties jos palikimą priėmė vaikaitis R. G., pradėjęs turtą faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 177, 178 straipsniai).

8. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

9. CPK 443 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų interesai nebuvo priešingi, valstybės patirtų išlaidų teikiant pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atlyginimo klausimo nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jo senelės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

TeisėjaRita Liukaitytė