- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-04
- Bylos Nr.
- e2S-2359-619/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15615-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- A. V., L. B.
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. V. ir L. B. dėl skolos priteisimo, kuria atmestas prašymas dėl sprendimo už akių vykdymo atidėjimo bei skolos mokėjimo išdėstymo ir nustatė :
Aprašomoji dalis
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 3 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. V. ir L. B. dėl skolos priteisimo tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 607,40 EUR skolą už buto nuomą, 36,42 EUR delspinigius, 882,03 EUR skolą už šilumos energiją, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 1525,85 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015 m. balandžio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis 34 EUR žyminį mokestį valstybės naudai.
2015 m. birželio 22 d. teisme gautas atsakovės A. V. prašymas išdėstyti sprendimo už akių vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui, vykdymą pradedant nuo šių metų spalio mėnesio bei išbraukti L. B. iš atsakovų sąrašo šioje byloje. Nurodė, kad laikotarpiu nuo birželio 17 d. iki rugpjūčio 23 d. buvo išvykusi į Turkiją, turi kitų kreditorių, augina dukrą ir jos pajamos sudaro 706,53 EUR.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės prašymus, ieškovas su jais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad prieš kreipiantis į teismą siūlė atsakovei geranoriškai susitarti dėl kito skolos apmokėjimo būdo, tačiau ji nedėjo pastangų, kad klausimas būtų išspręstas taikiai. Nesutiko su L. B. pašalinimu iš atsakovų, kadangi minėtas asmuo deklaruoja savo gyvenamąją vietą ginčo bute. Atsakovė nepateikė jokių dokumentų, įrodančių prašymo atidėti skolos mokėjimą pagrįstumą. Tenkinus atsakovės prašymą būtų pažeisti ieškovo interesai gauti savo reikalavimų užtikrinimą įprasta įstatymų nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 14 d. nutartimi atmetė atsakovės A. V. prašymą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės nesuponuoja galimybės daryti išvadą apie objektyvių kliūčių įvykdyti sprendimą už akių buvimą. Atsakovės laikinas išvykimas ir dukros auginimas savaime nėra laikomos svarbiomis priežastimis trukdančiomis vykdyti turimus skolinius įsipareigojimus. Atsakovė gaudama nuolatines pajamas iš darbinės veiklos turi realias galimybes atsiskaityti su ieškovu bei įvykdyti sprendimą už akių. Aplinkybė, kad atsakovė turi kitų kreditorių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, savaime neeliminuoja atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškovu ir negali būti objektyvi kliūtis įvykdyti sprendimą, kadangi finansinių įsipareigojimų našta bei rizika tenka juos prisiėmusiai šaliai. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas L. B. yra pilnametis šeimos narys, turintis tokias pat pareigas kaip ir atsakovė, todėl jis pagrįstai įtrauktas į bylą atsakovu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė A. V. nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašė atsakovą L. B. išbraukti iš skolininkų sąrašo šioje byloje, išspręsti klausimą iš esmės ir tenkinti prašymą atidėti sprendimo vykdymą ir jo vykdymą išdėstyti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad laikotarpiu nuo birželio 17 d. iki rugpjūčio 23 d. yra išvykusi į Turkiją, yra skolinga greitiesiems kreditams. Apeliantės pajamos atskaičius mokesčius yra 29274 Lt, o jos sūnaus atsakovo L. B. – 13000 Lt. Apeliantės sūnui 2015 m. kovo 29 d. gimė dukra, jo žmona už vaiką gauna 150 EUR. Apeliantė turi dukrą, kuri baigė 11 klasę, iki 2015 m. sausio 2 d. ji buvo nepilnametė. Nurodė, kad dirba mokytoja ir atostoginius gauna birželio mėn. už 2 mėnesius, po to atlyginimą gauna tik spalio mėn. Apeliantė gavusi atostoginius juos išleido mokesčiams ir įsiskolinimas padengti. Išvyko į Turkiją dviems mėnesiams, kur ją išlaikys sutuoktinis. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į realius atsakovės gebėjimus grąžinti skolą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Remiantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinės instancijos teismas apeliacinį (atskirąjį) skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantė, atskiruoju skundu prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių motyvų, kodėl skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teismui neįžvelgiant būtinybės nagrinėti skundo žodinio proceso tvarka, atskirasis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių vykdymo atidėjimo bei skolos mokėjimo išdėstymo.
CPK 7 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 str. 1 d., teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.), lemia, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Šios nuostatos suponuoja, kad vien turtinė atsakovo padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo. Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą apelianto nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas. Spręsdamas, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu. Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas ir taip yra pažeidęs prievolę, taigi ir ieškovo teises, todėl vien blogos atsakovo materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Teismas turėtų konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra ypač bloga, tačiau kartu turėtų būti duomenų, jog ateityje ji pagerės. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad atidėjus sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo interesai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo prašymą atidėti ir išdėstyti sprendimo vykdymą grindė tuo, kad yra išvykusi iš Lietuvos, turi kitų kreditorių, turi dukrą, kuri baigė 11 klasę, gaunant apie 700 EUR atlyginimą pareiškėjai iš karto įvykdyti sprendimą yra sunku. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti esant objektyvių kliūčių vykdyti teismo sprendimą už akių. Aplinkybė, kad pareiškėja yra išvykusi į užsienį neturi teisinės reikšmės sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo klausimus. Tai, kad pareiškėja yra įsipareigojusi kitiems kreditoriams neatleidžia jos nuo pareigos laiku ir tinkamai vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą už akių, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteista skola už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. Kaip minėta, vien turtinė apeliantų padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nevengia sumokėti priteistos sumos, tačiau neturi pakankamai piniginių lėšų tam, kad galėtų iš karto sumokėti visą priteistą skolą, ir pažymi, kad yra matematikos mokytoja, gauna apie 700 EUR atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas, kuriuo iš apeliantų priteista skola, įsiteisėjo 2015 m. liepos 3 d. Tačiau jokių įrodymų, įskaitant su atskiruoju skundu, kad ieškovui būtų sumokėta kokia nors priteistos sumos dalis, apeliantė nepateikė. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantė nededa jokių pastangų įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą skolą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra ypač bloga ar kad ateityje ji pagerės, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo spręsti esant išimtinį atvejį leidžiantį nukrypti nuo įprastinės sprendimo vykdymo tvarkos.
Taip pat atmestini apeliantės argumentai dėl atsakovo L. B. pašalinimo iš atsakovų šioje byloje. Visų pirma atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad L. B. kaip atsakovas šioje byloje yra pilnateisis proceso dalyvis, turintis teises numatytas CPK 42 str., o byloje nėra duomenų, kad atsakovo motina A. V. įgaliota jį atstovauti teisme ir reikšti prašymus jo vardu. Taip pat pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimu už akių konstatuota, kad atsakovas L. B. kaip buto nuomininko šeimos narys turi teises ir pareigas kylančias iš nuomos sutarties, todėl iš jo kartu su jo mama – atsakove A. V., solidariai priteista skola ieškovo naudai. Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs, atsakovai nesinaudojo jiems CPK 287 str. 2 d. numatyta teise dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Taigi, apeliantė prašydama pašalinti iš atsakovų L. B. kvestionuoja įsiteisėjusį teismo sprendimą už akių.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės A. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.