Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-08-05 · Civilinė byla Nr. 2S-2089-779/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-02-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-08-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-05
Bylos Nr.
2S-2089-779/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-45270-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Atsakovas
D. K.
Kategorijos
  • 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2089-779/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45270-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; (S) 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės D. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė D. K. 2021 m. birželio 9 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismo jos atžvilgiu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4991-141/2016.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės pareiškimą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

3. Teismas nustatė, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui paduotas po daugiau nei 5 metų nuo sprendimo už akių priėmimo, dėl ko jis nesvarstytinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

4. Atsakovė D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį ir atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Teismas pernelyg formaliai išsprendė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą. Atsakovė terminą pareiškimui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių – apie civilinį procesą byloje Nr. 2-4991-141/2016 sužinojo tik po 5 metų nuo sprendimo už akių priėmimo, kai Norvegijos karalystės apylinkės teismas atsiuntė atsakovei 2021 m. balandžio 23 d. ieškinio dokumentus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių pripažinimo Norvegijos teritorijoje.

4.2 Teismas nepagrįstai nevertino atsakovės pateiktų įrodymų ir nesprendė atsakovės prašymo dėl termino atnaujinimo. Atsakovė nuo 2011 metų gyvena Norvegijoje, apie savo nuolatinę gyvenamąją vietą yra pranešusi Lietuvos Respublikos ambasadai Osle.

4.3. Teismo sprendime už akių nepagrįstai nurodyta, kad atsakovei procesiniai dokumentai civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo tinkamai įteikti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

5. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

6. Pagal CPK 142 straipsnio 4 dalies nuostatas, tuo atveju, kai atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Remiantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tokiu atveju, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai, ar atsiliepimo nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu CPK 7 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-167/2005).

7. CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui.

8. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

9. Pažymėtina, kad teisiniu reglamentavimu, nustatančiu naikinamąjį terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių paduoti, užtikrinamas sprendimu už akių sukurtų civilinių teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas, užkertamas kelias praėjus santykinai ilgam laiko tarpui pakeisti sprendimu už akių sukurtas teisines pasekmes, kurių pagrindu bylos šalys turėjo pagrindą atitinkamai veikti.

10. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šiuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnis reikalauja bei leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti sprendimus už akių (žr., pvz., 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. 2017 m. vasario 16 d. sprendimą byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06).

11. EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimą byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08).

12. Bendra procesinių dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui tvarka įtvirtinta CPK 123 straipsnyje, pagal kurį jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (1 d.); kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (3 d.). Pagal to paties straipsnio 5 dalį, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1–4 dalyse numatytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei civilinėje byloje Nr. 2-4991-141/2016 skirti procesiniai dokumentai 2016 m. sausio 25 d. buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir 2016 m. sausio 30 d. įteikti atsakovės žentui A. Š. Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas per atsakovės giminaitį atitiko CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nurodytas procesinius dokumentus gavęs asmuo turėjo priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi nei atsakovė ar neįvykdė CPK 123 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pareigos esant pirmai galimybei perduoti gautus procesinius dokumentus atsakovei (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo 2016 m. sausio 30 d. įvykusio procesinių dokumentų įteikimo atsakovei laikyti netinkamu.

14. Kadangi konstatuota, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai 2016 m. sausio 30 d. buvo įteikti tinkamai, nuo sprendimo už akių priėmimo datos (2016 m. vasario 24 d.) prasidėjo CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyto naikinamojo 3 mėnesio termino, skirto pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, eiga. Terminas baigėsi 2016 m. gegužės 24 d. Pareiškimas dėl sprendimo už akių teisme gautas 2021 m. birželio 9 d., taigi, praėjus daugiau nei 5 metams nuo sprendimo už akių priėmimo ir pasibaigus 3 mėnesių naikinamajam terminui.

15. Kaip minėta, pagal CPK 287 straipsnio 1 dalies nuostatas, praleidus 3 mėnesių naikinamąjį terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti išnyksta teisė pateikti pareiškimą ir jis negali būti teisme priimamas. Tokios naikinamojo termino praleidimo pasekmės atsiranda nepriklausomai nuo termino praleidimo priežasčių. Kaip minėta, praleidus naikinamąjį terminą, prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas (CPK 287 str. 1 d.), taigi, nėra vertinamos ir šio termino praleidimo priežastys.

16. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui tinkamai nustačius CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto naikinamojo termino praleidimą, teismas pagrįstai nevertino pareiškime nurodytų termino praleidimo priežasčių ir nesprendė tokio termino atnaujinimo klausimo, konstatuodamas, kad termino praleidimas per se (savaime) sudaro pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą.

17. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė 2016 m. sausio 30 d. buvo tinkamai informuota apie jai pareikštą ieškinį, taigi, žinojo/turėjo žinoti apie jos atžvilgiu vykstantį civilinį procesą, dėl ko jos argumentai, jog apie tai ji sužinojo tik po 5 metų nuo sprendimo už akių peržiūrėjimo, kai Norvegijos karalystės apylinkės teismas atsiuntė atsakovei 2021 m. balandžio 23 d. ieškinio dokumentus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių pripažinimo Norvegijos teritorijoje, ir tai yra svarbi priežastis terminui atnaujinti, atmestini kaip nepagrįsti.

18. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai, kad atsakovė, teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ženkliai praleido naikinamąjį terminą pareiškimui pateikti, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškimą ir grąžinti jį atsakovei. Skundžiamos nutarties naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko atskirasis skundas atmestinas, nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Inga Staknienė