- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-13
- Bylos Nr.
- 2A-1199-392/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Virginijus Kairevičius, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- P. K., G. K.
- Ieškovas
- UAB “Vilniaus energija”
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų: Almos Urbanavičienės, Virginijos Volskienės
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų P. K. ir G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Vilniaus energija” ieškinį atsakovams P. K. ir G. K., trečiajam asmeniui ieškovo pusėje UAB “Senamiesčio ūkis”, dėl skolos už šilumos energiją ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas UAB “Vilniaus energija” ieškiniu (b.l. 1-2), remdamasis CK 1.71 str., 6.38 str., 6.71 str., 6.101 str., 6.383 - 6.391 str. prašė solidariai priteisti iš atsakovų P. K. ir G. K. 1708,84 Lt skolą už šildymą ir 115,86 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis tiekė šilumos energiją 44.81 kv.m butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. Buto šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl pagal CK 6.384 str., 1.71 str. tarp šalių laikoma sudaryta neterminuota energijos pirkimo – pardavimo sutartis. Laikotarpiu nuo 2004-10-01 iki 2006-08-31 susidarė skola už šilumos energiją, skaičiuojama LR Energetikos įstatymo nustatyta tvarka pagal Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2001-03-29 sprendimu Nr.535V patvirtintą tvarką. Delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2006-04-20 iki 2006-10-20.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovai P. K. ir G. K.prašė ieškinį atmesti (b.l. 21-22). Nurodė, kad ieškovas neteisingai nurodė faktines aplinkybes – jie mokėjo už šilumos energiją iki 2005-04-04, o vėliau raštu informavo apie atsisakymą mokėti ir nurodė priežastis – buto šildymo sistema dirbo su trūkumais, bute buvo šilumos stygius, nustatyta, kad patalpų temperatūra tesiekė 15,5°C. UAB “Senamiesčio ūkis” buvo įpareigotas skubos tvarka sureguliuoti centrinio šildymo sistemą, tačiau to nepadarė. Nustatyta, kad patalpų oro judėjimo ir temperatūros parametrai neatitinka higienos normų, nustatyta didesnė santykinė oro drėgmė. 2006-10-24 Vilniaus m. 3 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-67-130/06 nustatė, kad dėl nepakankamos šildymo sistemos priežiūros ir sistemos veikimo kontrolės butui nebuvo tiekiama būtina šilumos energija (temperatūra siekdavo 7-12°C). Ieškovo tiekiamos šilumos jie negaudavo tik dėl UAB “Senamiesčio ūkis” kaltės, todėl visus netektus šilumos nuostolius ieškovui turėtų kompensuoti UAB “Senamiesčio ūkis”.
Tretysis asmuo UAB “Senamiesčio ūkis” ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad ji 2006-01-16 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.30-29 “Dėl UAB “Senamiesčio ūkis” skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore” yra paskirta ieškinyje nurodyto namo administratore. Vadovaudamasi Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr.30-2050 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimo” vykdo šio namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir pareigas atlieka tinkamai. Nurodo, kad jis užtikrino šiluminės energijos tiekimą į namo butus pagal nustatytus šildomų patalpų temperatūros parametrus. Tai įrodo pateikti aktai, surašyti dalyvaujant ieškovo atstovams. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minimas butas yra rekonstruojamas. 2004-01-12 Valstybinė energetikos inspekcija atsakovų prašymu patikrino (duomenys neskelbtini) 2A1/p ir 3A1/p korpusų šilumos ūkį ir konstatavo, kad buto remonto metu atsakovai atliko šildymo sistemos rekonstrukciją pažeisdami kitų butų savininkų interesus, negavę iš šilumos tiekėjo techninių sąlygų, neturėdami rekonstrukcijos projekto, buvo pakeistos statinio konstrukcijos – vietoje lango įrengtos lauko durys nesant tambūro, todėl bute prarandamas didelis šilumos kiekis; išmontuota dalis radiatorių; montuojant naujus šildymo prietaisus sumažintas jungiamų vamzdžių skerspjūvis, įrengta nereikalinga uždaromoji armatūra, rekonstruojant pažeisti “Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių” 22 p. reikalavimai, rekonstruota šildymo sistema nebuvo priduota UAB “Senamiesčio ūkis” eksploatuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-09-25 sprendimu ieškinys buvo tenkintas visiškai. Nuspręsta: priteisti UAB „Vilniaus energija“ solidariai iš atsakovų P. K. ir G. K. 1708,84 Lt skolą, 115,86 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas.
Teismas sprendime nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuojama, jog šilumos tiekėjas yra atsakingas už sutarties dalyko - šilumos energijos, kuri turi atitikti sutarties bei kokybės standartų ir kitų norminių dokumentų nustatytus reikalavimus, tiekimą iki buto, tačiau tai, nesuabsoliutina tiekėjo atsakomybės, nes tuo atveju, jei vartotojo butas ar kitokia patalpa nėra pakankamai šilta - būtina nustatyti to priežastis, ar tai yra dėl netinkamos šilumos energijos kiekio ir kokybės tiekimo (tiekėjo kaltės), ar dėl šilumos energijos tiekimo tinklų (įrenginių) netinkamos techninės būklės, ar dėl kitų priežasčių. Tuo atveju, kai šilumos energijos nuostoliai atsiranda tiekiant šilumos energiją vartotojams priklausančiais tiekimo tinklais, tai šiuos nuostolius privalo padengti tų tinklų savininkai, t. y. butų savininkai. Tokia butų savininkų pareiga atsiranda Daiktinės teisės pagrindu pagal CK 4.76 ir 4.82 straipsnius. Kaip vartotojas gyventojas - abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kita vertus, jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kaip turto savininkas. Susidarę šilumos energijos nuostoliai yra vartotojų atskaitomybės ribose, todėl kaip vartotojai ir daikto savininkai namo gyventojai susidariusius nuostolius turi padengti.
Teismas negali besąlygiškai remtis šalių ir trečiojo asmens prašymu prijungtoje civilinėje byloje Nr.2-67-130/06 nustatytomis aplinkybėmis, kadangi minimoje byloje nedalyvavo ieškovas UAB “Vilniaus energija”. Pagal CPK 182 str. 1 d. 2 p., toje byloje laikomos įrodytomis aplinkybės ieškovui UAB “Vilniaus energija” nėra prejudicinės. Dėl šios priežasties, teismas analizavo visumą įrodymų. Teismas rėmėsi minėtoje byloje atliktos ekspertizės išvada, kurioje teigiama, jog: energijos tiekimo tikslas atsakovų butuose nepasiekiamas dėl šilumos energijos tiekimo tinklų (įrenginių) netinkamos techninės būklės, kuri priklauso namo gyventojams ir yra eksploatuojama trečiojo asmens UAB “Senamiesčio ūkis”.
Remdamasis paminėtais argumentais teismas padarė išvadą, jog CK 6.386 str. 2 d. pagrindu atleisti atsakovus nuo prievolės apmokėti už šilumos energiją nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovai P. K. ir G. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su priimtu teismo sprendimu dėl sekančių motyvų:
Atsakovai byloje įrodė, jog butui nebuvo tiekiama reikiama šilumos energija, o dėl to kaltas UAB ,,Senamiesčio ūkis“. Teismas prisiėmė sau nebūdingas funkcijas ir revizavo kitoje byloje patvirtintą ekspertizės išvadą bei jau įsiteisėjusį teismo sprendimą, vertindamas kaip neįrodytus teiginius, jog dėl netinkamai tiekiamos šilumos kaltas tretysis asmuo. Šiuo savo vertinimu teismas pažeidžia vieningos praktikos formavimo principą ir sukelia padėtį, kai skirtingose bylose tos pačios aplinkybės vertinamos skirtingai.
Pagal teismo sprendimo logiką, jei atmetama atsakovų ir trečiojo asmens kaltė dėl netinkamo šildymo, tai kaltas turi būti ieškovas, tačiau teismas tokios galimybės nenagrinėjo.
Remiantis teismų praktika už netinkamą šilumos energiją pareigos mokėti nėra, išskyrus kai dėl to kaltas pats šilumos gavėjas (LAT byla 3K-3-1137/2007).
Teismo sprendimas sudarė sąlygas nepagrįstam ieškovo praturtėjimui, išreikalaujant iš atsakovų mokestį už prekę, kurios jie negavo.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB “Vilniaus energija” pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti skundžiamą sprendimą nepakeistu. Atsiliepime nurodo, jog buto šildymo įrenginiai yra prijunti prie namo šildymo tinklų, šilumos energija įsiskolinimo laikotarpiu buvo skirstoma tarp namo (duomenys neskelbtini) šilumos energijos vartotojų. Buto savininkai remiantis LR CK 6.384 str. bei 2003-01-02 šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutarties Nr.0207101 nuostatomis, turi pareigą mokėti už šilumą LR įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Be to, remiantis LR CK 6.383 str. 1 d. energijos pirkimo-pardavimo sutarties abonentai yra atsakingi už jiems priklausančius energijos tinklus. LAT 2004-11-29 nutartyje Nr.3K-3-651/2004 konstatuojama, jog jei vartotojo butas nėra tinkamai šildomas, būtina nustatyti to priežastis, t.y. ar tai yra dėl netinkamos šilumos energijos kiekio ir kokybės teikimo (tiekėjo kaltės), ar dėl šilumos energijos tiekimo tinklų (įrenginių) netinkamos būklės, ar dėl kitų priežasčių <...> negalima perkelti visos naštos šilumos tiekėjui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės normas.
Byloje nustatyta, jog ieškovas UAB „Vilniaus energija“ teikė centralizuotą šilumą butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (b.l. 85-87). Šis butas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklauso atsakovams P. K. ir G. K. (b.l. 8-10). Atsakovų buto šildymo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų. Ginčo šalis sieja sutartiniai santykiai – 2003-01-02 sudaryta Šilumnešio ir šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartis Nr.0207101 (b.l. 81-84). Atsakovai mokėjo už buto šildymą iki 2005 m. balandžio mėn., vėliau mokėjimus nutraukė (b.l. 21-22, 31-36). Pagal ieškovo pateiktą įsiskolinimų skaičiuoklę laikotarpiu nuo 2004-10-01 iki 2006-12-31 susidarė 1708,84 Lt nepriemoka (b.l. 4). Už laikotarpį nuo 2006-04-20 iki 2006-10-20 ieškovas sutarties ir įstatymo pagrindu priskaičiavo 115,86 Lt delspinigių (b.l. 5). Atsakovai neginčijo nei ieškovo priskaičiuotų mokesčių, nei delspinigių dydžio. Atsakovai nurodė, kad tiekiamą šilumos energiją bute jie gavo, tačiau šiluma nebuvo pakankama, todėl jie patyrė šilumos nuostolių ir dėl to turi teisę nemokėti už patiektą šilumos energiją remdamiesi CK 6.386 str. 2 d. (b.l. 21-22). Ieškinyje nurodytu laikotarpiu buto temperatūra neatitiko higienos normų, buvo per žema (b.l. 23-30, C/B Nr. 2-67-130/06, 1 t, b.l. 216-226). Civilinėje byloje Nr. 2-67-130/06 esančiame ekspertizės akte duota išvada, kad atsakovų bute įrengti pakankamos šiluminės galios šildymo prietaisai, tačiau iš kitų šildymo prietaisų grįžtamo šilumnešio temperatūra yra žymiai aukštesnė nei iš atsakovų (25-to) buto. Ekspertai nurodė, kad tai gali atsitikti dėl dviejų priežasčių, esant bet kuriai iš jų ar kartu: 1) pastato šildymo sistemoje šilumnešio didesnis, nei turėtų būti, kiekis cirkuliuoja per iki atsakovų buto esančių butų šildymo prietaisus, o iki paskutinio vartotojo (atsakovų buto) debito nepakanka, t.y. sistema nesubalansuota hidrauliškai; 2) pastato šildymo sistemoje iki atsakovų buto yra įrengti papildomi šildymo prietaisai ir todėl dalis atsakovų butui tiekiamos šilumos atiduodama kituose butuose, t.y. sistema nesubalansuota ar išbalansuota termiškai (C/B Nr. 2-67-130/06, 1 t, b.l. 216-226).
Apeliantų teiginys, jog teismas revizavo kitoje byloje patvirtintą ekspertizės išvadą bei jau įsiteisėjusį teismo sprendimą, vertindamas kaip neįrodytus teiginius, jog dėl netinkamai tiekiamos šilumos kaltas tretysis asmuo bei šiuo savo vertinimu teismas pažeidė vieningos praktikos formavimo principą ir sukėlė padėtį, kai skirtingose bylose tos pačios aplinkybės vertinamos skirtingai, neatitinka tikrovės. Teismas sprendime tik pasisakė, jog šalių ir trečiojo asmens prašymu prijungtoje civilinėje byloje Nr.2-67-130/06 nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje neturi prejudicinės galios, kadangi minimoje byloje nedalyvavo ieškovas UAB “Vilniaus energija”. Ši teismo pozicija atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtinta apžvalga dėl ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą“), kur teigiama, jog ,,Jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje pagrįstai dalyvauja nors vienas asmuo, nedalyvavęs anksčiau išnagrinėtoje civilinėje ar administracinėje byloje, ankstesniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės prejudicinės galios netenka“. Taigi teismas sprendimo nerevizavo, o tik rėmėsi prijungtoje byloje surinktais įrodymais. Be to, pažymėtina, jog ir savo esme skundžiamas teismo sprendimas atitinka prijungtoje civilinėje byloje Nr.2-67-130/06 priimtą sprendimą, kuriame nuspręsta atmesti ieškovų (apeliantų) reikalavimą dėl permokos už šildymą priteisimo, kaip nepagrįstą.
Apeliantų teiginys, jog pagal teismo sprendimo logiką, jei atmetama atsakovų ir trečiojo asmens kaltė dėl netinkamo šildymo, tai kaltas turi būti ieškovas, tačiau teismas tokios galimybės nenagrinėjo, yra nesuprantamas. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu tokio klausimo nekėlė ir jo nebandė įrodinėti, todėl jis nepagrįstai keliamas apeliacinės instancijos teisme.
Kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog remiantis teismų praktika nagrinėjamu atveju už netinkamą šilumos energiją pareigos mokėti nėra, išskyrus, kai dėl to kaltas pats šilumos gavėjas (LAT byla 3K-3-1137/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja kitokią teismų praktiką. 2004-11-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004 pažymima, jog šilumos vartotojas, kaip gyvenamojo namo bendraturtis, kuriam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga (LR CK 4.82 str. 1d.), turi užtikrinti, kad name esantys šilumos energijos tiekimo tinklai (įrenginiai) būtų tinkami naudoti, o esant kitų bendraturčių neteisėtiems veiksmams, ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka, o ne perkelti šią naštą šilumos energijos tiekėjui. Neabejotinai ši taisyklė taikytina ir šiuo atveju bei esant šildymo sistemą administruojančio asmens neteisėtiems veiksmams ar neveikimui. Atsakovų buto šildymo įrenginiai yra prijunti prie namo šildymo tinklų, šilumos energija įsiskolinimo laikotarpiu buvo skirstoma tarp namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje šilumos energijos vartotojų. Buto savininkai remiantis LR CK 6.384 str. bei 2003-01-02 šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutarties Nr.0207101 nuostatomis, turi pareigą mokėti už šilumą LR įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Remiantis LR CK 6.383 str. 1 d. energijos pirkimo-pardavimo sutarties abonentai yra atsakingi už jiems priklausančius energijos tinklus. Be to, atsakovai išnaudojo ne visas galimybes netinkamo šildymo problemai išspręsti, nes išnagrinėtoje byloje Nr.2-67-130/06 ieškinys buvo pareikštas dėl nuostolių, atsiradusių netinkamo šildymo pasekoje, tačiau ne dėl įpareigojimo spręsti šildymo problemas.
Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismo sprendimas sudarė sąlygas nepagrįstam ieškovo praturtėjimui, išreikalaujant iš atsakovų mokestį už prekę, kurios jie negavo. Šiluma namui buvo realiai pateikta ir mokestis už ją paskaičiuotas nustatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai negali būti pagrindu pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Materialinės ir procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-09-25 sprendimą palikti nepakeistą.