Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-729-834/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-03
Bylos Nr.
1-729-834/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Nukentėjusysis
S. L.
Kaltinamasis
V. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-729-834/2020Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-07780-2020-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 3 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Martynai Tumėnei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,nukentėjusiajai S. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, darbuotojas, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį – 6 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 16 MGL dydžio bauda. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė pakeista į 60 val. viešųjų darbų bausmę;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, paskiriant įpareigojimą;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę bei įpareigojimus;

5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 8 MGL dydžio bauda;

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. Bausmę atlikęs

7) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams su įpareigojimais,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnyje 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. 2020 m. vasario 22 d., apie 11.28 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Škoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas juo (duomenys neskelbtini) vienintele eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį ir, kad transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, tai yra, vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) eismo juosta skirta važiuoti nuo (duomenys neskelbtini), priartėjęs prie (duomenys neskelbtini), esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja per (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją S. L. ir ją partrenkė, dėl ko S. L. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. R. kaltę pripažino ir paaiškino, jog važiavo (duomenys neskelbtini), šalia yra turgus, pėsčiųjų perėjoje nepastebėjo nukentėjusiosios ir ją partrenkė. Nukentėjusioji nukrito, jis išlipęs iš automobilio paklausė ar viskas gerai ir iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Po poros dienų atvažiavo pas nukentėjusiąją į ligoninę aplankyti, klausė apie jos sveikatos būklę. Gailisi dėl įvykio. Mano, jog jo paties skubėjimas ir neatidumas lėmė tokias įvykio aplinkybes.

Nukentėjusioji S. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog ėjo per pėsčiųjų perėją, buvo beveik baigusi pereiti ir ją partrenkė automobilis. Vairuotojas padėjo jai atsikelti, iškvietė greitąją pagalbą. Buvo atvažiavęs po kelių dienų, klausė dėl jos sveikatos būklės. Vartojo vaistus nuo skausmo ir ant rankos buvo gipsas. Dabar jokių liekamųjų reiškinių nelike, jau dirba nuo gegužės mėnesio. Pretenzijų neturi, tegu būna atidus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apklausta nukentėjusioji S. L. parodė, kad 2020 m. vasario 22 d., apie 11.20 val., (duomenys neskelbtini) šaligatviu, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės, ji priėjo nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, ties (duomenys neskelbtini). Ji priėjusi šaligatviu minėtą nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, sustojo ant šaligatvio prie perėjos ir pradėjo dairytis. Jai iš kairės pusės (duomenys neskelbtini) važiavęs kažkoks automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją jos praleisti. Tuomet ji dar pasižiūrėjo į dešinę pusę ir nematė jai iš dešinės pusės nuo (duomenys neskelbtini) atvažiuojančių automobilių, todėl ji nužengė nuo šaligatvio ir normaliu ramiu tempu ėjo per (duomenys neskelbtini) važiuojamą dalį. Ji neskubėjo, ėjo ramiai, rankoje nešėsi krepšį su pirkiniais. Ji eidama pėsčiųjų perėja sėkmingai praėjo (duomenys neskelbtini) eismo pusę, skirtą važiuoti link (duomenys neskelbtini). Dar būdama ties važiuojamos dalies viduriu pasižiūrėjo į dešinę ir nematė arti link savęs atvažiuojančių automobilių. Todėl ji toliau ėjo normaliu, ramiu tempu, pėsčiųjų perėja į kitą Gamyklos gatvės pusę. Ir kai ji jau buvo praėjusi praktiškai visą eismo pusę, skirtą važiuoti nuo (duomenys neskelbtini), ir jai iki šaligatvio buvo likę tik keli žingsniai, tuomet staiga pajuto stiprų smūgį į dešinį šoną. Nuo smūgio krito ant žemės. Sąmonės praradusi nebuvo. Ji pati atsistojo nuo žemės, temo akyse, blogai jautėsi, galvojo kaip nenukristi. Kažkas paskambinęs pranešė apie įvykį policijai, iškvietė greitosios pagalbos darbuotojus. Į įvykio vietą labai greitai atvyko greitosios pagalbos darbuotojai, kurie ją išgabeno į ligoninę. Ji buvo partrenkta nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, jau praėjusi praktiškai visą (duomenys neskelbtini) važiuojamą dalį, kai iki šaligatvio jai buvo likę keli žingsniai. Kadangi eismo įvykio metu ji buvo sužalota, jai padaryta fizinė, turtinė ir neturtinė žala, todėl prašo pripažinti nukentėjusiąja. Teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudimo bendrovę, bei ikiteisminiame tyrime pareikšti civilinį ieškinį, jai išaiškinta. Po įvykio blogai jaučiasi, negali miegoti, sapnuoja košmarus. Daugiau nieko apie įvykio aplinkybes parodyti negali (b. l. 15);

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apklaustas liudytojas J. S. parodė, kad 2020 m. vasario 22 d., apie 11.20 val., jis buvo (duomenys neskelbtini), turgavietės teritorijoje, kuri yra prie (duomenys neskelbtini) važiuojamos dalies. Jis stovėdamas turgavietės teritorijoje kalbėjo su pažįstamu ir veidu buvo į (duomenys neskelbtini) važiuojamą dalį, todėl gerai matė kas vyksta gatvėje. Pro jį šaligatviu praėjo pažįstama S. L., jie su ja pasisveikino ir ji nuėjo toliau kairiuoju Gamyklos gatvės šaligatviu, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini). Jis matė, jog ji priėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir ja ketino pereiti į kitą (duomenys neskelbtini) pusę. Po to jis S. L. nestebėjo, todėl kaip ji įžengė į važiuojamą dalį, kokiu tempu ji ėjo, jis jau nematė. Ir kai tik S. L. nuėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, netrukus pamatė (duomenys neskelbtini) dideliu greičiu važiuojantį pilkos spalvos automobilį. Ir priartėjęs prie pėsčiųjų perėjos, šis automobilis pradėjo stipriai ir staigiai stabdyti. Išgirdo trenksmo garsą ir pamatė pakylant perėjoje žmogų į orą. Suprato, kad pilkos spalvos automobilis ,,Škoda“ partrenkė pėsčiųjų perėjoje žmogų. Dėl to jis iš karto nuskubėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir pamatė, kad automobilio ,,Škoda“ vairuotojas padeda atsikelti nuo žemės S. L.. Jis paklausė S. L. kaip ji jaučiasi, ji atsakė, kad jai skauda ranką. Tuomet jis paskambinęs pranešė apie įvykį, iškvietė greitosios pagalbos darbuotojus, kurie sužalotą S. L. išgabeno į ligoninę. S. L. partrenkusio automobilio ,,Škoda“ vairuotojas siūlė ją nuvežti į ligoninę ir sakė, kad jis nepastebėjo jos ėjusios perėja, nes jam matomumą užstojo prieš perėją stovėjęs kažkoks mikroautobusas. Be to vairuotojas klausė, kodėl pėsčioji per gatvę bėgo, bet į tai S. L. atsakė, kad ji nebėgo per gatvę, o ėjo normaliu tempu. Daugiau su vairuotoju nebendravo ir netrukus atvykę medikai sužalotą S. L. išgabeno į ligoninę. Atvykusiems pareigūnams paliko savo duomenis, nes matė įvykį. Pėsčioji buvo jau praėjusi praktiškai visą (duomenys neskelbtini) važiuojamą dalį, kai ją partrenkė nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiavęs automobilis ,,Škoda“. Pačio partrenkimo momento nematė, jis tik po išgirsto trenksmo garso jau pamatė į orą pakilusį žmogų. Daugiau nieko apie eismo įvykio aplinkybes parodyti negali (b. l. 28);

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertė J. M.-Č., išnagrinėjusi pateiktus S. L. medicininius dokumentus, davė išvadą, kad S. L. nustatyta minkštųjų audinių patinimas su poodine kraujosruva kairiajame rieše, minkštųjų audinių patinimas su poodine kraujosruva ir paviršiniais odos nubrozdinimais dešinėje plaštakoje, dešinio stipinkaulio tipinės vietos lūžis, kairio laivakaulio lūžis, dešinės plaštakos V-o piršto pamatinio pirštakaulio lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 25);

Iš byloje esančio 2020 m. vasario 22 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antrosios kuopos antrojo būrio vyrisiausiosios patrulės E. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. vasario 22 d. apie 11.21 val. patruliuodama kartu su vyriausiuoju patruliu S. S. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) automobilis partrenkė moterį, nori šalintis. GMP nereikalinga. Pranešė liudininkas. Atvykus minėtu adresu pastebėjo stovintį ant pėsčiųjų perėjos automobilį ,,Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šalia automobilio vaikščiojo šoka patyrusi moteris, kuri skundėsi dešinės, bei kairės rankos skausmais. Kai vėliau paaiškėjo nukentėjusioji moteris tai S. L., kuri paaiškino, kad eidama per pėsčiųjų perėją iš kairės eismo juostos ją praleido automobilis, o dešinėje eismo juostoje pastebėjo kaip dideliu greičiu atvažiuoja automobilis, kuris pamatęs ją bandė stabdyti tačiau vis tiek kliudė ją. ,,Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo, kai vėliau paaiškėjo tai V. R., kuris paaiškino, kad vairuodamas automobilį pastebėjo kaip staiga į pėsčiųjų perėją išėjo moteris, dėl ko jis nespėjo sustabdyti automobilio ir ją kliudė. V. R. nepateikė reikiamų automobilio dokumentų, taip pat su savimi neturėjo vakuotojo pažymėjimo, bei asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, teikdamas, jog viską paliko namie. Patikimus per ,,POLIS II“ naršyklę paaiškėjo, kad minėtas V. R. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis yra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, įregistruotas nustatyta tvarka, bei kuriam nustatyta tvarka atlikta valstybinė techninė apžiūra. Dėl patirtų sužalojimų S. L., tai yra kairės ir dešinės rankos, galimai, lūžių, GMP 5610 išsivežė moterį į Lazdynų ligoninę. Abiems eismo įvykio dalyviams alkotesterio nustatytas 0.00 promilės girtumas. Į juos (policijos pareigūnus) kreipėsi liudininkas J. S., kuris paaiškino kaip matė kai automobilis ,,Škoda“ lėkdamas dideliu greičiu nepastebėjo per pėsčiųjų perėją einančios moters ir taip ją kliudė, dėl minėto eismo įvykio, teigė galės paliudyti (b. l. 5);

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog yra pateikta Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su schema (b. l. 6-9);

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog yra pateikta Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 11).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-648/2019). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pažeidė KET taisyklių reikalavimus ir buvo nesunkiai sutrikdyta S. L. sveikata. Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo veika pasireiškė tuo, kad jis: 1) nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, jų turtui; 2) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti vairuojamą automobilį iki bet kurios iš anksto nenumatytos kliūties; 3) neįvertino to, jog jis važiuoja gyvenamojoje vietoje, kurioje yra įrengtos pėsčiųjų perėjos ir per jas gali eiti pėstieji. V. R. kaltę pagrindžiančiai įrodymais pripažintini nukentėjusiosios ir liudytojo duoti parodymai, teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kita byloje surinkta medžiaga ir paties kaltinamojo prisipažinimas, todėl kaltinamojo V. R. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės individualizavimo ir skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. R. charakterizuojantys duomenys: baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teistas už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, turtui, kas suteikia pagrindo manyti, jog kaltinamasis dar nėra galutinai linkęs keisti gyvenimo būdo – nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Nors nagrinėjamu atveju V. R. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau teismo vertinimu paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį- baudą, bausmė nebūtų tinkamai individualizuota. Juolab, jog nauja neatsargi nusikalstama veika buvo padaryta laukiant nuosprendžio kitoje baudžiamojoje byloje. Todėl teismo vertinimu, V. R. bausmė bus tinkamai individualizuota ir bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam terminuotą laisvės atėmimą. Tačiau įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad po įvykio pats rūpinosi nukentėjusiąja, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nukentėjusioji pretenzijų neturi bausmė trukmė nustatytina ženkliai mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Šią veiką V. R. padarė laukdamas nuosprendžio kitoje baudžiamojoje byloje.

Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant.

Teismas įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, tai jog kaltinamasis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis po įvykio rūpinosi nukentėjusiąja, nukentėjusioji pretenzijų neturi, kaltinamasis yra dirbantis ir esant pagrindui manyti, kad išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, probuojant, bausmės tikslai gali būti pasiekti neįzoliavus jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant ir paliekant tuos pačius įpareigojimus, kurie buvo paskirti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžiu atidėjus bausmės vykdymą, kadangi teismo vertinimu ir V. R. padarytos neatsargios veikos yra pakankami ir padėtų įgyvendinti probacijos tikslus, tai yra skatintų probuojamojo gebėjimą gyventi nenusikalstamai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. dalimi šią bausmę, iš dalies sudedant, subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 metų vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 9 ( devyniems ) mėnesiams

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 punktais bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė