- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- eI3-1053-561/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00471-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- D. G.
- Kategorijos
- 18.12Prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo tvarka ir terminai
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Gintarei Martinkutei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl raštų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. G. su skundu kreipėsi į teismą, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (buvusi Žemės ūkio ministerija) (toliau – ir NŽT) 2022 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. 1SS-1853-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – NŽT raštas) ir jame išdėstytą sprendimą dėl 803 Eur grąžinimo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (buvusi Žemės ūkio ministerija) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – NŽT skyrius) 2022 m. spalio 26 d. raštą Nr. 49SD-13431-(14.49.104) ,,Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-3448-789/2022“ (toliau – ir NŽT skyriaus raštas) bei jame išdėstytą reikalavimą dėl 803 Eur grąžinimo.
Pareiškėja nurodo, kad NŽT skyrius raštu paaiškino, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja pageidaus pasinaudoti Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, Vilniaus mieste, ir pageidaus, kad būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, NŽT skyrius prašo grąžinti pagal NŽT skyriaus 2020 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 49S-62-(14.49.3.) išmokėtą 803 Eur kompensaciją.
Pareiškėja pabrėžia, kad su minėtu NŽT skyriaus prašymu grąžinti 803 Eur nesutiko ir 2022 m. lapkričio 24 d. su skundu kreipėsi į NŽT. Tačiau NŽT raštu pareiškėjos skundą atmetė ir paaiškino, kad jeigu iki Atkūrimo įstatyme nurodyto termino (2023-02-01) NŽT skyriui pateikus prašymą dėl valios pakeitimo pareiškėja negrąžins 803 Eur išmokėtos kompensacijos, NŽT skyrius kreipsis civilinio proceso tvarka į bendrosios kompetencijos teismą dėl išmokėtos kompensacijos grąžinimo.
Pareiškėja patvirtino, kad su abiem raštais/sprendimais nesutinka, kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimu jai buvo priteista 1 500 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Dalį EŽTT sprendimo įvykdė ne Teisingumo ministerija, o NŽT. To pasėkoje NŽT dėl minėtų 803 Eur susigrąžinimo turėtų kreiptis į Teisingumo ministeriją, už kurią vykdė EŽTT sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. spalio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. EA-3448-789/2022 neįpareigojo D. G. grąžinti minėtų 803 Eur, o panaikino NŽT 2020 m. sausio 20 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta D. G. atkurti nuosavybės teises į 0,2777 ha, atlyginant pinigais 803 Eur, ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl nuosavybės teisės į 0,2777 ha žemės atkūrimo pareiškėjai D. G.. NŽT skyrius iš naujo nėra dar išnagrinėjęs minėto klausimo dėl nuosavybės teisės į 0,2777 ha žemės atkūrimo. Ir kol šis klausimas nėra iš naujo išnagrinėtas, tol NŽT neturi pagrindo prašyti grąžinti 803 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad NŽT skyrius vykdo nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjai į buvusio savininko K. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. EŽTT 2018-12-18 paskelbė sprendimą byloje G. prieš Lietuvą, kuriuo konstatavo, jog Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) dėl per ilgai užtrukusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso. Priteisė 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. EŽTT taip pat paragino Vyriausybę ir pareiškėją susitarti dėl teisingo atlyginimo. Šalims nepasiekus susitarimo dėl galimo žalos atlyginimo, EŽTT 2019 m. lapkričio 19 d. paskelbė sprendimą dėl teisingo atlyginimo byloje G. prieš Lietuvą, pažymėjęs, kad nuosavybės teisės pareiškėjai yra atkurtos tik iš dalies. Pareiškėjai buvo priteista 1 500 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 500 Eur teisinių išlaidų atlyginimas. NŽT skyriuje gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo EŽTT 2019 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. (8.2.2.)26R-527, kuriuo prašoma atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai bus atkurtos nuosavybės teisės natūra į 9 kv. m ploto žemės sklypą bei vykdant EŽTT sprendimą dėl teisingo atlyginimo, kuriame buvo nurodyta, kad nuosavybės teisių atkūrimas atlyginant pinigais bus laikomas tinkamu nuosavybės teisių pareiškėjai atkūrimu ir nesant galimybės atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra prašoma priimti sprendimą atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į likusį plotą Vilniaus mieste, sumokant jai piniginę kompensaciją, tokiu atveju EŽTT galutiniam įvykdymui priteista 1 500 Eur turtinės žalos dydis būtų mažinimas tokia suma, kokia bus nurodyta sprendime atkurti pareiškėjai nuosavybės teises pinigais. Atsižvelgiant į tai, kad EŽTT sprendimas turi būti įvykdytas kaip įmanoma greičiau, t. y. piniginė kompensacija turi būti sumokėta iki 2020 m. vasario 19 d. NŽT skyrius 2019 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 49SF-3528-(14.49.104) informavo pareiškėją, kad yra parengtas NŽT sprendimo projektas atkurti pareiškėjai nuosavybės teises grąžinant natūra sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) g., bei už likusią neatkurtą 0,2777 ha žemės dalį atlyginant pinigais. NŽT, vykdydama EŽTT 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą, 2020 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 49S-62-(14.49.3.) atkūrė 0,0009 ha žemės natūra (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, ir už 0,2777 ha atlygino pinigais. NŽT 2020 m. sausio 24 d. gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo EŽTT 2020 m. sausio 24 d. raštas Nr. (8.2.2.)26R-29, kuriame nurodoma, kad ,,atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 49S-62-(14.49.3.), kuriuo nusprendė D. G. atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra 0.0009 ha, o už likusius 0,2777 ha žemės atkurti nuosavybės teises pinigais, sumokant jai 803 eurus bei į tai, kad Teismo sprendimas turi būti įvykdytas iki 2020 m. vasario 19 d., persiunčiame Teismo sprendimą byloje G. prieš Lietuvą (dėl teisingo atlyginimo) kartu su pareiškėjos Teisingumo ministerijai pateikto prašymo dėl Teismo priteistos kompensacijos sumokėjimo kopija ir prašome atkurti pareiškėjai nuosavybės teises pinigais sumokant jai 803 Eur kaip įmanoma greičiau“. Pagal minėtą sprendimą priteista 803 Eur piniginė kompensacija 2020 m. vasario 24 d. buvo pervesta į pareiškėjos sąskaitą. Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydama teismo panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į 0,2786 ha, atlyginant pinigais (803 Eur) už 0,2777 ha žemės, ir įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nusprendžiant atlyginti už minėtą žemę natūra, o nesant žemės, išmokant teisingą kompensaciją už ją – 13 887,33 Eur. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-539-596/2021 nusprendė pareiškėjos skundą atmesti. LVAT 2022 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2910-520/2021 nusprendė pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti, o bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 8 d. sprendimu (toliau – VAAT sprendimas) administracinėje byloje Nr. eI3-2727-809/2022 nusprendė pareiškėjos skundą atmesti. LVAT 2022 m. spalio 12 d. nutartimi (toliau – Nutartis) administracinėje byloje Nr. eA-3448-789/2022 nusprendė pareiškėjos D. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: 1) VAAT sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies; 2) panaikinti Sprendimo dalį, kuria nuspręsta pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į 0,2777 ha žemės, atlyginant pinigais (803 Eur), ir įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl nuosavybės teisės į 0,2777 ha žemės atkūrimo pareiškėjai. NŽT skyrius, vykdydamas Nutartį, pareiškėjai 2022 m. spalio 26 d. išsiuntė raštą, išsamiai bei motyvuotai paaiškindamas teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimo ir valios dėl būdo pakeitimo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, nuostatas. Pareiškėjai taip pat buvo paaiškinta, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja pageidaus pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – Atkūrimo įstatymas) numatyta galimybe pakeisti valią ir už iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, pareiškėja pageidaus, kad būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, NŽT skyrius prašys pareiškėjos grąžinti pagal sprendimą išmokėtą 803 Eur kompensaciją. Minėtą NŽT skyriaus raštą pareiškėja apskundė NŽT. NŽT 2022 m. gruodžio 22 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir NŽT skyriaus raštą paliko nepakeistą.
NŽT pabrėžia, kad atsakovė, vykdydama įsiteisėjusią Nutartį, įpareigojančią iš naujo išnagrinėti klausimą dėl nuosavybės teisės į 0,2777 ha žemės atkūrimo pareiškėjai, priėmė skundžiamą NŽT skyriaus raštą. Skundžiamame NŽT skyriaus rašte pareiškėjai buvo paaiškinta, kad nesant galimybių atlyginti pareiškėjos paskutiniajame prašyme, kurį pareiškėja pateikė iki Atkūrimo įstatymo termino ir kuriuo pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nurodytuoju būdu – natūra, nuosavybės teisės už likusią neatkurtą 0,2777 ha žemės dalį, pagal NŽT skyriaus rašto ir NŽT rašto priėmimo metu galiojusias teisės aktų nuostatas, galėjo būti atkuriamos tik šiais būdais: 1) perduodant lygiavertį miško plotą kaimo vietovėje; 2) išmokant piniginę kompensaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėja nepasinaudojo įstatyme nustatyta teise pasinaudoti galimybe nuosavybės teisės už likusią neatkurtą 0,2777 ha žemės dalį, atkurti perduodant lygiavertį miško plotą kaimo vietovėje tą jį galėjo padaryti iki 2023 m. vasario 1 d., taigi, po 2023 m. vasario 1 d. pateikti piliečių prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškimo (pateikimo) negalės sukurti teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises piliečio prašyme nurodytu (pakeistu) būdu. Taigi, nustačius aplinkybę, kad pareiškėja įstatyme nustatytais terminais nepateikė prašymo, t. y. nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės turėtų būti atkuriamos pinigais. Atsakovės vertinimu, tiek NŽT skyrius, tiek NŽT, vykdydamos Nutartį, išsamiai savo priimtuose raštuose vertino bei analizavo klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,2777 ha žemės pareiškėjos atžvilgiu. Taip pat išsamiai paaiškino dėl piniginės kompensacijos už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius dydžio apskaičiavo tvarkos ir dydžio.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašomi panaikinti NŽT skyriaus raštas ir NŽT raštas yra priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų ir priimti kompetentingų institucijų (byloje nėra ginčo, kad NŽT teisės aktais yra įgaliota vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras), todėl nėra pagrindo jų naikinti, dėl ko pareiškėjos skundas yra atmestinas.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės NŽT atstovė patvirtino atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl NŽT rašte bei NŽT skyriaus rašte nurodytų numatomų įpareigojimų pareiškėjai D. G. dėl 803 Eur kompensacijos grąžinimo teisėtumo bei pagrįstumo.
NŽT skyrius 2022 m. spalio 26 d. raštu pareiškėjai paaiškino teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimo ir valios dėl būdo pakeitimo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, nuostatas. Pareiškėjai taip pat buvo paaiškinta, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja pageidaus pasinaudoti Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, pageidaus, kad būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, NŽT skyrius prašo pareiškėjos grąžinti sprendimu išmokėtą 803 Eur kompensaciją.
NŽT 2022 m. lapkričio 28 d. buvo gautas pareiškėjos skundas dėl NŽT skyriaus rašto panaikinimo.
NŽT 2022 m. gruodžio 22 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir NŽT skyriaus raštą paliko nepakeistą.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis). Šios ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (LVAT 2014 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-488/2014). Tik nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose nustatytų būdų.
Pažymėtina kad, vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2014 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-699/2014). Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Taigi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).
Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad tiek NŽT skyrius raštu, tiek NŽT raštu konstatuodami, kad pareiškėjai D. G. atlikus tam tikrus veiksmus ji privalėtų grąžinti jai išmokėtą 803 Eur kompensaciją, tik samprotavo, kas būtų tam tikru būdu sprendžiant pareiškėjos D. G. nuosavybės atkūrimo klausimus bei darė prielaidas, kaip, jų nuomone, turėtų būti, jei pareiškėja D. G. elgtųsi vienaip ar kitaip.
Pareiškėjai D. G. NŽT skyriaus raštu bei NŽT raštu pateiktą informaciją, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja pageidaus pasinaudoti Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, pageidaus, kad būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, NŽT skyrius prašys pareiškėjos grąžinti sprendimu išmokėtą 803 Eur kompensaciją, teismas vertina kaip prielaidą, kuri neįpareigoja pareiškėjos D. G. atlikti kažkokius veiksmus.
Teismas konstatuoja, kad minėtais NŽT skyriaus raštu bei NŽT raštu pareiškėjai D. G. nėra nustatyti jokie įpareigojimai ar privalomai vykdytini veiksmai, t. y. skundžiami raštai yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.
Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Tokia išvadą LVAT grindė tuo, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, kad asmens teisės nėra pažeidžiamos, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 – 134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos D. G. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.