- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-27
- Bylos Nr.
- N-756-869-07
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Anatolijus Baranovas, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Ramūno Matonio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutarties Ramūno Matonio administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pirmojo policijos komisariato viešosios policijos Verkių policijos nuovados pareigūnas Ramūnui Matoniui 2006 m. rugsėjo 6 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2006 m. rugpjūčio 22 d. apie 10.00 val. Ožkinių sodų 1-oje g., 228 sklype, Vilniuje, vaikščiojo nuogas ir šlapinosi viešoje vietoje aplinkiniams matant, pažeisdamas viešąją tvarką bei žmonių rimtį. R. Matonio veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį.
Kadangi R. Matonis yra policijos pareigūnas, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pirmojo policijos komisariato viešosios policijos Verkių policijos nuovada (toliau – ir Institucija) 2006 m. rugsėjo 6 d. nutarimu nutarė administracinę bylą dėl prieš tai nurodyto administracinio teisės pažeidimo drausminės atsakomybės klausimui spręsti perduoti į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.
II.
R. Matonis skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2006 m. rugsėjo 6 d. Institucijos nutarimą. Apeliantas nurodė, kad sodo sklypas nuosavybės teise priklauso jo draugo šeimai, sklypas aptvertas aukšta gyvatvore bei apjuostas tvora, todėl pašaliniams asmenims yra neįmanoma patekti į sodo teritoriją be sodo šeimininko leidimo, be to, nebūnant sklypo teritorijoje, yra sudėtinga matyti, kas joje vyksta. Todėl pareiškėjo veiksmai buvo atlikti ne viešoje vietoje ir jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje. Be to, pažeidėjas neturėjo tikslo savo veiksmais pažeisti viešąją tvarką, nes šis tikslas gali būti pasiekiamas tik tyčiniais veiksmais. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu jis nebuvo supažindintas su visa tyrimo medžiaga (filmuota medžiaga, kitų asmenų parodymais), todėl negalėjo pateikti išsamių paaiškinimų, pareikšti prašymus, be to, administracinio teisės pažeidimo byla ir visa su ja susijusi medžiaga Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos buvo perduota 2006 m. rugsėjo 7 d., t. y. nepraėjus nustatytam terminui, per kurį nutarimas gali būti apskųstas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 11 d. nutartimi R. Matonio skundo netenkino, Institucijos priimtą nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad priimant nutarimą, kuriuo nutariama administracinio teisės pažeidimo bylą drausminės atsakomybės klausimui spręsti perduoti kitai įgaliotai institucijai, neturi būti analizuojama asmens teisės pažeidimo sudėtis, nes visos aplinkybės turi būti išaiškinamos ir byla nagrinėjama iš esmės sprendžiant klausimą dėl R. Matonio patraukimo drausminėn atsakomybėn. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo teiginius, kad, Institucijai priimant nutarimą, buvo pažeistos jo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje. Tačiau net jeigu jo teisės buvo pažeistos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šios klaidos buvo pašalintos, nes pareiškėjas susipažino su visa byloje esančia medžiaga, dalyvavo teismo posėdžio metu, todėl galėjo duoti paaiškinimus, teikti įrodymus ir t. t. Teismas taip pat konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos išsiuntimas į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos nepažeidė pareiškėjo teisių, nes pagal ATPK 295 straipsnį ne bet kokio nutarimo, o tik nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą sustabdo skundo dėl nutarimo padavimas.
III.
Apeliaciniu skundu R. Matonis prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriuos pareiškėjas buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai apeliantas nurodė šiuos argumentus:
1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nutarime, kuriuo nutariama administracinio teisės pažeidimo bylą drausminės atsakomybės klausimui spręsti perduoti kitai įgaliotai institucijai, neturi būti analizuojama asmens teisės pažeidimo sudėtis. Tokia išvada prieštarauja ATPK 286 straipsnio 1 daliai, 15 straipsnio 1 daliai ir 3 daliai. Institucijos nutarime nebuvo įrodyta, ar yra visi administracinio teisės pažeidimo būtini sudėties elementai.
2. Priimant Institucijos nutarimą, buvo remiamasi Amūro Panavo pateikta filmuota medžiaga, tačiau ši medžiaga buvo nufilmuota neturint apelianto sutikimo jį filmuoti, todėl ši medžiaga negali būti laikoma įrodymu ir ja buvo remtasi nepagrįstai ir neteisėtai.
3. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant Institucijos nutarimą, nebuvo apklausti įvykių liudytojai, t. y. kartu su apeliantu sode buvę žmonės. Tuo buvo pažeistas ATPK 248 straipsnis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis Amūras Panavas prašo apeliacinio skundo nepatenkinti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nutartį nepakeistą. Nukentėjusysis nurodo šiuos pagrindinius atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus:
1. R. Matonio patraukimo drausminėn atsakomybėn klausimą vertins Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, todėl ši institucija ir privalės įvertinti, ar apeliantas savo veiksmais padarė teisės pažeidimą, kokie įrodymai tai patvirtina ir t. t. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2006 m. rugsėjo 6 d. Institucijos nutarime neturėjo būti analizuojama asmens teisės pažeidimo sudėtis.
2. Nukentėjusiojo žemės sklypą nuo apelianto žemės sklypo skiria tik permatoma vielos tinklo tvora, todėl tiek apelianto žemės sklypas ir gyvenamasis namas yra gerai matomi iš nukentėjusiojo žemės sklypo, tiek nukentėjusiojo žemės sklypas ir gyvenamasis namas yra gerai matomi iš apelianto žemės sklypo. Todėl yra nepagrįstas apelianto teiginys, kad nebūnant apelianto žemės sklypo teritorijoje, yra sudėtinga matyti, kas joje vyksta, ir kad apeliantas negalėjo matyti, jog nukentėjusiojo žemės sklype yra žmonės, tarp jų ir vaikai. Be to, viešąją tvarką galima pažeisti ir veikiant privačioje aplinkoje, kurioje nėra pašalinių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002).
3. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį šiame įstatyme nurodyti draudimai rinkti informaciją netaikomi renkant informaciją, jeigu yra pagrindas manyti, kad fiksuojami teisės pažeidimai. Kadangi nukentėjusysis filmavo daromą teisės pažeidimą, jo pateiktas vaizdo įrašas yra įrodymas, surinktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
ATPK 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tikrosios karo tarnybos kariai, taip pat policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal drausmės statutus. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytais atvejais organai (pareigūnai), kuriems suteikta teisė skirti administracines nuobaudas, užuot skyrę nuobaudas, gali perduoti medžiagą dėl teisės pažeidimų atitinkamiems organams, kad jie spręstų klausimą dėl kaltininkų patraukimo drausminėn atsakomybėn. ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjusio organo (pareigūno) teisė motyvuotai nutarimu perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui).
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priimant ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą nutarimą, neturi būti analizuojama ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra jam administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuoto teisės pažeidimo sudėtis. Anksčiau minėtų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad perduoti medžiagą dėl administracinio teisės pažeidimo atitinkamam organui (pareigūnui) dėl policijos ar kitokio pareigūno patraukimo drausminėn atsakomybėn galima tik tuomet, kai administracinio teisės pažeidimo byloje yra nustatytos visos bylai svarbios aplinkybės, surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nustatyta tvarka (laikantis ATPK 260 straipsnio reikalavimų) užfiksuotas administracinis teisės pažeidimas, o administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo priimtas nutarimas turi atitikti ATPK 286 ir 287 straipsnių reikalavimus. Tai reiškia, kad nutarimu Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka turi būti konstatuotas (nustatytas) administracinio teisės pažeidimo faktas, taigi ir visi pažeidėjui inkriminuojamų pažeidimų sudėties elementai, ir tik nustačius, kad asmens veikoje yra atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, yra pagrindas priimti nutarimą perduoti medžiagą atitinkamam organui dėl kaltininko patraukimo drausminėn atsakomybėn, vadovaujantis ATPK 15 straipsnio nuostatomis. Gavusi tokį nutarimą institucija, įgaliota patraukti apeliantą drausminėn atsakomybėn, turi pakankamą teisinį pagrindą svarstyti konkrečios drausminės nuobaudos jam paskyrimo klausimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą, kuriame išdėstomi motyvai dėl nesutikimo su jam inkriminuotu pažeidimu, turi ištirti ir įvertinti visus byloje esančius įrodymus, nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jas ištirti, t. y. patikrinti Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl konkretaus administracinio teisės pažeidimo.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, o dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ramūno Matonio apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.