Kauno apygardos teismo nuosprendis

2009-12-24 · Byla Nr. N1-101-175/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-12-24
Bylos Nr.
N1-101-175/2009
Teisminio proceso Nr.
61-1-00750-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Kaltinamasis
R. Č.
Nukentėjusysis
K. L.
Civilinis ieškovas
L. L.
Civilinis atsakovas
D. Č., J. Č.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. N1-101-175/09Proceso Nr. 61-1-00750-08Procesinio sprendimo kategorija:(S)1.1.11.1.;1.2.7.1.;1.2.7.1.2.;1.2.7.2.2.3.;2.3.6.4.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, Dianai Zadrauskaitei, Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorams Virginijui Sokolovui, Danguolei Maciulevičienei, kaltinamajam R. Č., jo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, nukentėjusiajai K. L., nukentėjusiosios atstovei ir civilinei ieškovei L. L., nukentėjusiosios atstovei advokatei Ingridai Maldeikienei, civiliniams atsakovams D. Č., J. Č., Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovams Svetlanai Čiumačenko, Sigitai Padrėzienei, Vygintui Aukštuoliui, specialistei Liucijai Karčiauskaitei, ekspertei Ramunei Drazdauskienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyv(duomenys neskelbtini), teistas: 2007-11-16 Jonavos r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d., 82 str. 1 d., paskirta auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas trims mėnesiams, kaltinamas pagal LR BK 149 str. 4 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. Č. 2008 m. rugpjūčio 19 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad K. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl jos mažametystės nukentėjusios K. L. būkle bei panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą - suėmęs jai už rankos, jėga nusitempė į malkinę, esančią negyvenamoje sodyboje, kur, grasindamas tuoj pat panaudoti jos atžvilgiu fizinį smurtą - sumušti, jei pastaroji verks, reikalavo nusimauti šortus, tuo įbaugino nukentėjusiąją, tokiu būdu atėmė jai galimybę priešintis ir prieš nukentėjusiosios valią atliko su ja vieną prievartinį lytinį aktą į lytinius organus - išžagino mažametę K. L., tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 149 str. 4 d.

Kaltinamasis R. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nieko neatsimena, kadangi praėjo daug laiko. Vadovaujantis LR BPK 276 str., pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Pirmosios įtariamojo apklausos metu, vykusios 2008-08-22, R. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, kad K. L. nežagino. 2008-08-19 jis visą dieną ir naktį buvo pas savo močiutę M. T.. Nei K. L., nei jos sesers tą dieną nematė (t. 1, b. l. 134, 135).

Įtariamojo papildomos apklausos, vykusios 2008-08-27, metu R. Č. parodė, kad 2008-08-19 vakare (duomenys neskelbtini) gatve eidamas pas močiutę, pamatė vaikščiojančią K., su kuria buvo dar viena riedučiais besivažinėjanti mergaitė. Jis sugalvojo išžaginti K.. Kadangi ji nesutiko su juo eiti pasikalbėti, jis paėmė jai už rankos ir nusitempė į malkinę, esančią prie negyvenamo namo. K. sakė, kad jai 11 metų. Malkinėje jis pasiūlė (duomenys neskelbtini)i „pasilaižyti“. Jis pradėjo K. bučiuoti, ši nesipriešino. Po to jis liepė K. gultis ir nusimauti kelnes. Kai jis atsigulė ant K., ji pradėjo jį stumti. Jis įkišo savo lytinį organą į jos lytinius organus, jokių judesių neatlikinėjo. Ji sakė, kad skauda. Spermos jis nenuleido, kadangi suprato, jog daro nusikaltimą. Po to jis liepė K. apsirengti ir eiti. (t. 1, b. l. 136, 137).

Parodymų patikrinimo vietoje metu, jis patvirtino savo parodymus. (t. 1, b. l. 138-142).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo R. Č. parodė, kad 2008 m. rugpjūčio mėnesį, datos tiksliai nepamena, apie 21 val. ėjo pas močiutę ir gatvėje pamatė K. L. bei mergaitę su riedučiais. Jis pasiūlė K. L. nueiti į negyvenamos sodybos malkinę pakalbėti. Ji iš pradžių nenorėjo, bet paskui sutiko eiti. Kiek jai metų, neklausė. Būnant malkinėje pasiūlė jai pasibučiuoti. K. pasakė „ne“, paskui sutiko. Besibučiuojant kilo noras turėti lytinius santykius. Jis pasakė (duomenys neskelbtini)i, kad nori su ja pasimylėti, tačiau ji nesutiko. Jis liepė K. nusirengti. Ši nusivilko šortus, apatines kelnaites. Jis bandė savo lytinį organą įkišti į jos lytinius organus. Judesio nebuvo. K. sakė, kad jai skauda. Ji nesipriešino, gal bijojo jo. K. prašė trumpam ją paleisti. Jis liepė jai apsirengti ir eiti namo. (t. 1, b. l. 144-150).

2008-11-20 vykusios įtariamojo apklausos metu R. Č. parodė, kad kaltu prisipažįsta dalinai, pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų. (t. 2, b. l. 30).

2008-12-18 vykusios įtariamojo apklausos metu R. Č. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad tyrėjai davė teisingus parodymus antrą kartą. R. Č. parodė, kad K. L. pažįsta, jai yra apie 12 metų, 2008 m. rugpjūčio 19 d. apie 22.00 val. ėjo pas močiutę M. T. ir gatvėje pamatė K. L. bei mergaitę su riedučiais. Jis priėjo prie K., sugriebė jai už kairės rankos, kažką pasakė, ką neatsimena, ir pasiūlė K. L. nueiti į negyvenamą namą pakalbėti. K. nesutiko eiti, tada jis paėmė ją už rankos ir vedėsi link negyvenamo namo. Einant K. bandė ištraukti ranką. Atsivedęs K. į negyvenamo namo malkinę, pasiūlė jai pasibučiuoti, tačiau ji pasakė ne, prašė paleisti, sakė, kad nori namo. Kadangi K. nesutiko su juo pasibučiuoti, todėl jis bandė ją pats bučiuoti, tada K. pradėjo verkti, rankomis stūmė jį nuo savęs. Besibučiuojant jam atsirado noras su K. turėti lytinius santykius, bet K. jam pasakė ne, ji verkė, stūmė jį nuo savęs. Tada jis liepė K. nusirengti, traukė nuo jos šortus, kadangi ji verkė, jis pasakė K. neverk, nes gausi į snukį. Prisiglaudęs prie K. savo lytinį organą jis bandė įkišti į K. lytinius organus, pilnai įkišti nepavyko, jis tik trynėsi ir bandė atlikti lytinį aktą. K. verkė, prašė jo, kad trumpam paleistų. K. sakė, kad jai skauda. Kai antrą kartą K. paprašė, ją paleisti, jis ją trumpam paleido ir net nespėjo sureaguoti, kaip jinai pabėgo. Dėl to, ką padarė, nuoširdžiai gailisi. (t. 2, b. l. 70-72).

Pagarsinus jo parodymus, kaltinamasis pareiškė, kad tai ne jo parodymai, kadangi jis nesakė to, kas užrašyta, nepasirašinėjo prie jokių protokolų. Jis patvirtino, kad buvo apklausinėjamas dalyvaujant advokatui.

Nukentėjusioji K. L. parodė, kad nenori prisiminti to, kas buvo, nenori vėl visko pasakoti, jai gėda. Ji paaiškino, kad bijo R. Č.. Buvo taip, kaip pasakojo tyrimo metu. Vadovaujantis LR BPK 276 str., pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. L. parodė, kad 2008-08-19 apie 21.30 val. ji kartu su sese L. netoli negyvenamo namo važinėjosi riedučiais. Vienu metu prie jos priėjo R., jis sugriebė už kairės rankos ir pasakė „ar nori gauti į snukį už tai kaip jį vadina". Ji R. niekada niekaip nevadino. Sesuo L. pabėgo namo, o R. ją paėmęs už rankos jėga nusitempė į negyvenamą namą (duomenys neskelbtini). Betempdamas R. paklausė jos vardo, ji pasakė savo vardą, tada jis paklausė, kiek jai metų, ji atsakė, kad jai 11 metų. Jis jai pasakė, kad jo vardas R.. R. atsivedė ją į malkinę, esančią netoli ūkinio pastato, malkinėje durų nėra, liepė nusiimti šortus. R. pasakė, kad ji iš čia niekur neišeis ir pasiūlė pasilaižyti. Ji nesutiko, tada R. jai pasakė: „ jei nesilaižysi gausi į snukį" ir pradėjo jai laižyti veidą, liepė išsižioti ir kišti savo liežuvį į jo burną. Ji verkė, bet R. į tai nekreipė dėmesio. Jis numovė jai šortus ir kelnaites iki kelių, nusimovė savo kelnes, įkišo savo lytinį organą į jos lytinius organus ir pradėjo judėti pirmyn atgal. Tuos judesius atliko 3-4 kartus. Kai jis įkišo savo lytinį organą, jai suskaudo, ji R. stūmė nuo savęs. Kai R. baigė daryti judesius ir ištraukė savo lytinį organą. Jis trumpam ją paleido, stovėjo priešais ir žiūrėjo į viršų, tada ji staigiai užsimovė šortus, spyrė R. į tarpkojį ir nuo jo bėgo. R. sugriebė ją už dešinės rankos, bet ji išsprūdo ir pabėgo. Eidama namo prie parduotuvės sutiko draugus V., P. ir E., jie palydėjo ją iki namų. Parbėgusi namo viską papasakojo mamai, tik nesakė, kad R. buvo įkišęs savo lytinį organą, rūbai suplėšyti nebuvo, namo grįžo basa (t. 1, b. l. 22-24, 28-36; t. 2, b. l. 39).

Nukentėjusioji L. L. parodė, kad kaltinamasis gyvena tame pačiame kaime, tačiau su jos dukromis iki to įvykio nebendravo. 2008-08-19 jai bebūnant namuose grįžo jauniausioji dukra ir pasakė, kad kažkoks vyras nusitempė K.. Jos išbėgo ieškoti, bet apėjusios vieną ratą nieko nerado. Grįžus namo, K. dar nebuvo, todėl vėl išėjo ieškoti. Grįžtant antrą kartą, prie posūkio pamatė K. su kitais vaikais. Paskui K. papasakojo, kad ją norėjo išprievartauti. Tada ji paskambino policijai. Iš pradžių dukra nutylėjo, kad buvo lytiniai santykiai su kaltinamuoju. K. visa drebėjo, buvo apsiverkusi, sužalojimų nesimatė, rūbai nebuvo suplėšyti. K. pasakojo, kad kaltinamasis jai liepė nusimauti šortus. Tada ji pamelavusi, kad nori nusišlapinti ir kaltinamasis ją trumpam paleido ir ji sakė spyrusi jam į koją ir pabėgusi. Nusikaltimo dieną dukra namo grįžo be šlepečių. Iš mokyklos nebūdavo jokių nusiskundimų, kad K. meluotų. Dukros jai sako tiesą, viską pasakoja. K. neprisigalvoja jokių nebūtų istorijų, nefantazuoja. Dukra tikriausiai gėdijosi pasakoti, kad su kaltinamuoju turėjo lytinių santykių. Iki nusikaltimo K. neturėjo supratimo apie vyro ir moters santykius. Civilinį ieškinį palaiko pilnai. K. po įvykio pablogėjo sveikata, ji tapo nervinga, bijo viena eiti į kambarį, jei nedega šviesa, nuolat rodosi, kad kažkas stovi už lango, į mokyklą ar į parduotuvę ją turi būtinai kas nors lydėti. Dėl to lankėsi pas medikus. K. iki įvykio mokslai sekėsi geriau, dabar jos pažymiai suprastėjo.

Liudytoja L. L. parodė, kad berniuko, pravarde „C.“ nepažįsta. Pernai, kai su sese važinėjosi riedučiais, priėjo R.. Jis paėmė už rankos sesę ir ją jėga nusitempė. Ji matė, kaip jie nuėjo už posūkio. Tada ji nuvažiavo namo ir pasakė mamai, kad vyras K. paėmė už rankos ir kažkur nusivedė. Jos išėjo ieškoti sesės, bet pirmą kartą nerado. Grįžo namo, bet K. dar nebuvo. Tada vėl išėjo ieškoti. Grįžtant antrą kartą pamatė, kad sesė su draugais laukia prie posūkio. verkė, sakė, kad ją norėjo išprievartauti R.. Sesė buvo be basučių.

Vadovaujantis LR BPK 276 str., pagarsinti liudytojos L. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad tą dieną ji buvo su sese K., važinėjosi riedučiais. Prie K. priėjo vaikinas pravarde „C." ir pasakė K.: „ar nori gauti į snukį už tai kaip vadini". K. jam atsakė, kad ji niekaip jo nevadino. Tada „C." paėmė K. už rankos ir tempė. K. nenorėjo eiti, sakė jam „paleisk mane“, bet R. K. tempė link sandėliuko, jame niekas negyvena, o ji važiavo namo pasakyti mamai. Namo K. grįžo su rūbais, bet be tapkių, basa.(t. 1, b. l. 60-61, 67-73).

Liudytojas M. Č. parodė, kad neatsimena, ką sakė tyrimo metu. Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p., pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad jie teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu M. Č. parodė, kad R. Č. yra jo brolis, jam 17 metų. K. pažįsta, ji gyvena (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Žino, kad duomenys neskelbtini) k. yra negyvenamas namas, į kurį kas nori tas ir eina, durys nerakinamos. 2008-08-19 sesuo L. Č. jam sakė, kad brolis R. primušė kažkokią mergaitę. 2008-08-19 apie 20.00 val. R. iš močiutės grįžo namo. Ar vėliau buvo kur nors išėjęs nežino, R. blaivus, apsirengęs juodos spalvos marškiniais ir juodos spalvos kelnėmis. (t. 1, b.l. 74).

Liudytoja M. T. parodė, kad R. Č. yra jos anūkas. Jis pas ją ateidavo, padėdavo, tačiau miegoti nelikdavo. Jis kartais vartodavo alkoholį. Ar jis pas ją buvo 2008-08-19, nepamena.

Liudytoja D. D. parodė, kad ji dirba tyrėja ir apklausinėjo R. Č. įtariamuoju, vyko į parodymų patikrinimą vietoje, surašė protokolus. R. Č. pasirašė protokolą, kadangi nemoka skaityti, tai sutiko su jam perskaitytu tekstu. Įvykio vietoje pats viską parodė ir paaiškino. Jo apklausoje dalyvavo gynėjas.

Liudytoja H. G. parodė, kad dirbo R. Č. byloje atliekant ikiteisminį tyrimą, tačiau bylą perėmė jau beveik tyrimo pabaigoje, kai jau buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą. R. Č. buvo įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą. Jis perskaitė įtarimą ir paklaustas, ar sutinka duoti parodymus, davė parodymus savanoriškai, laisva valia. Viskas buvo užrašoma į protokolą. Apklausoje dalyvavo advokatas A. Vitlipas. R. Č. buvo perskaitytas protokolas, kadangi jam pačiam skaityti sunku, papildymų jis neturėjo, pasakė, kad teisingai užrašyta. Po to advokatas A. Vitlipas susipažino su protokolu, pasirašė. Bendraujant matėsi, kad R. Č. nelabai raštingas. Jam buvo užduodami klausimai, o atsakymai užrašomi kaip laisvas pasakojimas. Teisme po apklausos R. Č. taip pat pats pasirašė.

Liudytojas A. B. parodė, kad dalyvavo apklausiant R. Č. teisme tyrimo metu. Kaltinamasis ne visai nuosekliai davė parodymus. Jis atsakinėjo į klausimus. Jo atsakymai nebuvo nuoseklūs.

Liudytojas E. P. parodė, kad vasaros metu, kokį mėnesį neatsimena, vakare su V. A. ir P. D. buvo prie jo namų. Prie jų atėjo basa L. L.. Ji verkė, buvo išsigandusi, marškinėliai suplėšyti. Ji lyg sakė, kad eina iš namo, kur ją nusivedė R.. Mergaitė sakė, kad važinėjo su sese riedučiais ir R. ją nusivedė į namą. Tada jie palydėjo ją namo, bet durys buvo uždarytos. Todėl ėjo atgal ir sutiko mergaitės mamą su kita dukra. Mergaitę paliko su jomis.

Liudytojas S. D. M. parodė, kad yra felčeris – ginekologas, dirba KMUK. Budėjimo metu buvo pakviestas į vaikų priėmimo skyrių. Ten buvo jauna mergaitė, pavardės neatsimena. Jis atliko jos apžiūrą. Tarpvietė ir įeiga į makštį buvo paraudusios, pastebėtos išskyros. Ties 18 val. buvo galima įtarti nedidelį apie 1 mm. plyšimą ar nubrozdinimą. Daugiau nieko įtartino nebuvo pastebėta. Iš genitalijų nekraujavo, jokių kitų sužalojimų nebuvo. Skubios medicininės pagalbos mergaitei neprireikė ir po apžiūros ji buvo išleista į namus. Mergaitė neišreiškė jokių nusiskundimų, dėl kurių jai būtų buvę būtina suteikti skubią medicininę pagalbą. Tarpvietės paraudimas gali atsirasti dėl daugelio veiksnių. Tam įtakos galėjo turėti uždegimas, netinkama asmens higiena. Išskyrų buvo pastebėta šiek tiek daugiau, nei įprastai turėtų būti. Taip pat buvo matomas paraudimas. Kaip ginekologas jis negalėjo nurodyti konkrečios galimo įplyšio priežasties. Tam įtakos galėjo turėti stiprus uždegimas, pasikasymas pirštu, varpos įvedimas. Lytinio akto atlikimas nepažeidus mergystės plėvės yra galimas. Tai priklauso nuo mergystės plėvės konsistencijos, elastingumo.

Specialistė Liucija Karčiauskaitė pilnai patvirtino savo 2008-08-21 išvadą. Kadangi praėjo daug laiko, neprisiminė, ką aiškino. Teisėjui pagarsinus specialistės paaiškinimą (t. 1, b.l. 47, t. 2 b. l. 38), patvirtino, kad sakė teisybę. Rašydama specialisto išvadą rėmėsi ambulatorinėje kortelėje buvusiais medicininiais duomenimis. Medicininėje kortelėje buvo parašyta, kad ties 18 val. buvo galima įtarti 1 mm. plyšimą. Specialistė paaiškino, kad įvedus varpą plyšimas būna žymiai didesnis, apie 0,5 cm. Čia jis buvo vos įžiūrimas. Tokį sužalojimą galima padaryti kasantis su pirštų nagais, aštriu daiktu. Įvedus lytinę varpą, jei mergystės plėvė neleidžia atlikti lytinio akto jai neplyšus, plyšimas būna didesnis. Nėra medicininių duomenų, kad nukentėjusiajai į makštį būtų įvestas lytinis organas. Tai patvirtino ir tyrimo metu paimti tepinėliai.

Ekspertė Ramunė Drazdauskienė pilnai patvirtino ekspertizės aktą. Ji parodė, kad kaltinamajam buvo atlikta psichologinė – psichiatrinė ekspertizė. Kaltinamasis buvo veiksnus, jis pilnai suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Jei dėl jo būklės būtų kilę kokių neaiškumų, tai būtų nurodę ekspertizės akte. Intelekto defektas šiuo atveju netrukdo suvokti savo veiksmų ir juos valdyti. Kaltinamasis gali suvokti bylos aplinkybes, dalyvauti posėdžiuose, duoti parodymus, atsakinėti į klausimus. Kaltinamasis buvo išsamiai tirtas psichologės ir ši pateikė konkretų atsakymą.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltę taip pat patvirtina: asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji K. L. atpažino M. Č., kuris yra R. Č. brolis (b.l. 38-39); asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji K. L. atpažino R. Č., kuris ją 2008-08-19 nusitempė į negyvenamo namo malkinę ir išžagino (b.1. 40-41); nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji K. L. parodė vietą duomenys neskelbtini), kur R. Č. ją nusitempė už rankos, prirėmė prie sienos, savo varpą įkišo į jos lytinius organus ir atlikinėjo judesius pirmyn, atgal ir kur ji R. Č. spyrė į tarpkojį. ( b.l. 42-44); asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo protokolas, kuriame nurodyta, kad liudytoja L. L. atpažino R. Č., kuris nusitempė jos sesę K., (b. l. 64-65); 2008-08-19 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kurioje vietoje buvo padaryta nusikalstama veika, po apžiūros iš įvykio vietos paimta- dvi rausvos spalvos pliažo guminės įspiriamos basutės (t. 1, b. 1.6-10); 2008-08-28 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame nurodyta, kad R. Č. parodė vietą duomenys neskelbtini), kur 2008-08-19 jis pamatė K. L., paėmė ją už rankos ir nusitempė į negyvenamo namo malkinę Pergalės g. 20. Čia R. Č. parodė patalpą, sukaltą iš lentų, į kurią nusivedė K. L., ten ją bučiavo, liepė nusimauti kelnes, gultis ant žemės ir jai atsigulus, jis atsigulė ant K. L. ir ją išžagino. (t. 1, b. l. 138-142); 2008-08-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad liudytoja L. L. pateikė savo dukters K. L. kelnaites, maudymosi kostiumėlio viršutinę dalį, šortus, (t. 1, b. 1. 18); 2008-08-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad Jonavos PK VP VTS postinis J. D. pateikė įtariamojo R. Č. šortų pamušalą (t. 1, b.l. 96); 2008-08-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad iš įtariamojo R. Č. buvo paimta rudos spalvos džemperis, tamsiai mėlynos spalvos kelnės iki kelių, tamsiai mėlynos spalvos kelnes, tapkės. (t. 2, b. l. 6); Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-3173 /08 (02), iš kurios matyti, kad K. L. išorinių sužalojimų žymių kūne nekonstatuota. Iki įvykio 2008-08-19 tiriamoji lytinių santykių neturėjusi. Duomenų, jog buvo įvestas lytinis organas į nukentėjusiosios lytinius organus, burną, išeinamąją angą, nėra.(t. 1, b. l. 46); 2008-11-06 specialisto paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiosios K. L. mergystės plėvė nesužalota, bet jeigu vyriška lytinė varpa nebuvo įvesta į makštį tik trynėsi tarp mergaitės lytinių organų, sužalojimai galėjo ir nelikti. (t. 1, b. 1. 47-48); 2008-12-10 specialisto paaiškinimas, iš kurio matyti, kad nukentėjusiosios K. L. lytinių organų srityje paraudimas galėjo atsirasti bandant atlikti lytinį aktą, lytinei varpai trinantis į lytinius organus ir bandant ją įvesti. Lytinio akto atlikimas nepažeidžiant mergystės plėvės vientisumo yra galimas. (t. 2, b. l. 38); Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. S-SP 64/08 (02), kurioje nustatyta, kad ant K. L. kelnaičių, šortų, maudimosi kostiumėlio viršutinės dalies spermijų nerasta. Ant jos basučių sutepimų, panašių į spermą ir kraują nerasta. Ant R. Č. kelnių, džemperio, sportinių kelnių, medžiagos skiautės (sportinių kelnių pamušalo), šlepečių sutepimų, panašių į kraują, nerasta. (t. 1, b. l. 99-102); Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-3033 /08 (02), kurioje nustatyta, kad R. Č. išorinių sužalojimų kūne nekonstatuota. Tampone su nuoplova nuo R. Č. varpos rasti pavieniai spermijai ir sperminio skysčio pėdsakai. Moteriško epitelio ląstelių nerasta.(t. 2, b. l. 5).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-31 konstatuota, kad R. Č. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu. Dėl jam nustatyto lengvo protinio atsilikimo su elgesio sutrikimais jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nusikaltimo padarymo metu R. Č. nebuvo laikino susirgimo būsenoje, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu R. Č. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, netrukdantis suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Priverstinis gydymas R. Č. nereikalingas. R. Č. protinio išsivystymo lygis bei pažintinės veiklos ypatumai yra žemesni nei amžiaus tarpsnio normos, siekia defektinį lygį. R. Č., atsižvelgiant į jo amžių ir protinio išsivystymo lygį, byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo teisingai suvokti savo veiksmus, aplinkos įvykius, faktus, juos įsiminti ir vėliau atgaminti bei atitinkamai reguliuoti savo veiklą. R. Č. gali duoti apie tai teisingus parodymus. R. Č. būdingi asmenybės bruožai (egoistiškumas, paviršutiniškumas, atsakomybės jausmo stoka, nepakankama emocijų bei elgesio kontrolė bei socialinių normų bei taisyklių nepaisymas) neturėjo esminės įtakos jo elgesiui byloje nagrinėjamo įvykio metu. (t. 2, b. l. 160-163).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-29 konstatuota, kad K. L., atsižvelgiant į jos amžiaus tarpsnio ypatumus, negalėjo ir negali pilnai suprasti su ja atliktų veiksmų pobūdžio ir reikšmės, negalėjo suvokti įtariamojo ketinimų, jo elgesio motyvų, todėl negalėjo aktyviau priešintis įtariamajam. K. L., atsižvelgiant į jos amžiaus tarpsnio bei pažintinių gebėjimų ypatumus, galėjo ir gali teisingai suvokti reikšmingas bylai konkrečias aplinkybes bei duoti apie tai parodymus. Nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad K. L. emocijų, susijusių su lytiniu potraukiu, lygis būtų padidėjęs. K. L. emocinis išsivystymas atitinka jos amžiaus tarpsnio normas. K. L. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai aprašyti tiriamojoje akto dalyje. K. L. nebūdingas padidintas polinkis fantazuoti ar padidintas polinkis į įtaigumą. Polinkis meluoti nėra individuali ypatybė, todėl ekspertizės metu nevertinama. Šiuo metu K. L. psichikos sutrikimas nekonstatuojamas, tačiau stebimas išliekantis tiriamosios psichiką traumuojantis byloje nagrinėjamo įvykio poveikis - nedrąsumas, nepasitikėjimas savimi, aplinkiniais, apsunkintas bendravimas, išryškėję dėl jos atžvilgiu atliktų baudžiamojoje byloje nagrinėjamų veiksmų, todėl neatmetama galimybė, jog patirti išgyvenimai, jos atžvilgiu įvykdyta prievarta turės neigiamos įtakos jos tolimesniam asmenybės formavimuisi bei vystimuisi. Šiuo metu K. L. psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. Remiantis objektyvia medžiaga, K. L. po nagrinėjamo baudžiamojoje byloje įvykio buvo išsivystęs praeinantis psichikos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su patirta seksualine prievarta,- adaptacijos sutrikimas. (t. 3, b. l. 18-21).

Kaltinamasis ir nukentėjusioji gyveno viename kaime, iš matymo buvo pažįstami, todėl teismas kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis teigia nežaginęs mažametės K. L. ir nežinojęs jos amžiaus, taip pat parodymų kaitaliojimą vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Kad kaltinamasis turėjo ir galėjo suvokti nukentėjusiosios amžių, patvirtina ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-I-31. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamasis suvokė nukentėjusiosios amžių ir daromo nusikaltimo sunkumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 5 p. nurodyta, kad lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 ir 150 str. tik tada, jei minėtos veikos padaromos: a) panaudojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį panaudoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Šio nutarimo 6 p. nurodyta, kad lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas panaudojant fizinį smurtą yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas, smaugimas ir pan.

To paties nutarimo 10 p. nurodyta, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Iš aptartų įrodymų matyti, kad nukentėjusiosios sutikimo lytiškai santykiauti ar tenkinti lytinę aistrą su kaltinamuoju nebuvo.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. Č. 2008 m. rugpjūčio mėn. 19 d. duomenys neskelbtini), žinodamas, kad K. L., gim. 1997-06-13, yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl jos mažametystės nukentėjusios K. L. būkle bei panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą - suėmęs jai už rankos, jėga nusitempė į malkinę, esančią negyvenamoje sodyboje, kur, grasindamas tuoj pat panaudoti jos atžvilgiu fizinį smurtą - sumušti, jei pastaroji verks, reikalavo nusimauti šortus, tuo įbaugino nukentėjusiąją, tokiu būdu atėmė jai galimybę priešintis ir prieš nukentėjusiosios valią atliko su ja vieną prievartinį lytinį aktą į lytinius organus - išžagino mažametę K. L..

Išžaginimas yra lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Šiuo atveju nusikalstamų tikslų pasiekimui jis panaudojo K. L. atžvilgiu fizinę prievarta, tai yra, suėmęs jai už rankos, jėga nusitempė į malkinę, esančią negyvenamoje sodyboje, kur, grasindamas tuoj pat panaudoti jos atžvilgiu fizinį smurtą - sumušti, jei pastaroji verks, reikalavo nusimauti šortus, tuo įbaugino nukentėjusiąją, tokiu būdu atėmė jai galimybę priešintis ir prieš nukentėjusiosios valią atliko su ja vieną prievartinį lytinį aktą į lytinius organus - išžagino mažametę K. L.. Tai, kad kaltinamasis žinojo nukentėjusiosios amžių, jog nukentėjusioji yra mažametė ir tuo kaltinamasis pasinaudojo, aptarta aukščiau. Kaltinamasis lytiškai santykiaudamas į makštį su nukentėjusiąja, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos – išžaginimo pobūdį ir norėjo taip veikti. Todėl jis veikė tiesiogine tyčia ir kaltinamojo R. Č. veika dėl K. L. išžaginimo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. teisingai.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Todėl bausmė skirtina, atsižvelgiant ir į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK 91 str.). Atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas); į kaltinamojo kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas tyčinis ir padarytas tiesiogine tyčia); į padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus ir pasekmes. Kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai, nes be inkriminuoto nusikaltimo pastarasis praeityje darė nusikaltimus, nelinkęs daryti išvadų, taisytis. Be to, atsižvelgtina į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl kaltinamajam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, pagrindų taikyti LR BK 62 str. nėra, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė, negu laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kuris jam skaičiuotinas nuo pusės minimalios bausmės ir maksimalios bausmės, numatytos straipsnio, pagal kurį jis teisiamas, sankcijoje.

Nukentėjusiosios atstovė ir civilinė ieškovė L. L. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 213,30 Lt turtinei žalai atlyginti ir 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

LR BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nors teismas pripažįsta, kad dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė dvasinius pergyvenimus ir sukrėtimą, kad neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukėlė išgyvenimus, tačiau teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, jo asmenybę, padėtį visuomenėje ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais neturtinę žalą mažina iki 40000 Lt. Neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo, nes ji padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai ir priteistina visa nurodyta suma, nes civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas.

Vadovaujantis LR BPK 105 str. iš kaltinamojo turi būti išieškotos proceso išlaidos (garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti ).

Kaltinamajam į bausmės laiką būtina įskaityti suėmime ir laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nes šis reikalavimas išdėstytas BK 66 str.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalyje, ir pritaikius LR BK 91 str. 3 d. nuteisti 6 (šešeriems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2008-08-21.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Nuteistajam R. Č. kardomosios priemonės – suėmimo galiojimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš R. Č. 213,30 Lt ( du šimtus trylika Lt ir 30 ct.) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios atstovės ir civilinės ieškovės L. L. naudai.

Priteisti iš R. Č. 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios atstovės ir civilinės ieškovės L. L. naudai.

Priteisti iš R. Č. 770 Lt (septynis šimtus septyniasdešimt Lt) proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikinųjų nuosavybės teisių apribojimą, pritaikytą J. Č. turtui 2008-12-17 Jonavos rajono apylinkės prokuratūros nutarimu.

Daiktinius įrodymus: K. L. dešinės, kairės kojos paplūdimio basutes, kelnaites, maudymosi kostiumėlio viršutinę dalį, šortus grąžinti įstatyminei atstovei L. L..

R. Č. pamušalą, išplėštą iš sportinių kelnių, rudos spalvos džemperį, sportines kelnes nuplėštas iki kelių, sportines kelnes, dešinės kojos, kairės kojos šlepetes nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip beverčius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algerdas Urbšys