- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-81-544/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07545-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- E. J.
- Trečiasis asmuo
- AB DnB bankas
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-81-544/2015
Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07545-2014-1 Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 110.1; 122.3;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui R. J., tretiesiems asmenims UAB (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas, išvadą teikianti institucija - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė E. J. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimo pasekmėmis. Kadangi atsakovas R. J. neteikia išlaikymo vaikams, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė tuo, kad ji viena iš savo pajamų turi tenkinti savo ir vaikų būtiniausius poreikius, dengti kreditą, vien jos gaunamų pajamų tam nepakanka, o atsakovas neteikia vaikams išlaikymo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių vaikams A. J. ir S. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2014-10-29 iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Teismas prašymą patenkino atsižvelgdamas išimtinai į vaikų interesus, į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, kuri juos išlaiko iš savo gaunamo apie 2000 Lt darbo užmokesčio, o atsakovas prie išlaikymo pakankamai neprisideda (CPK 144 str., CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodo, kad skundžiama nutartis nepagrįsta, neteisėta, todėl turi būti panaikinta. Teigia, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenustatė esminių aplinkybių – ar nepilnamečiai vaikai negauna išlaikymo iš tėvo, ar sutuoktiniai bendrai tebegyvena šeimoje. Nurodė, kad nepilnamečiai vaikai yra jo išlaikomi, o ieškovė nepakankamai jais rūpinasi, tik iš dalies prisideda prie išlaikymo, todėl priteisti iš jo išlaikymą nebuvo pagrindo. Šeima iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji buvo jam neištikima, nesiekė atkurti šeimyninių santykių, grįžti į šeimą, inicijavo santuokos nutraukimo procesą. Nepaisant sutuoktinių tarpusavio santykių, šeima gyveno ir šiuo metu gyvena kartu. Jis, kaip įprasta, išlaiko nepilnamečius vaikus, tenkina visus jų būtinus ir papildomus poreikius. Nurodė, kad faktus, jog jis teikia materialinį išlaikymą vaikams, įrodo bankinių operacijų informacija apie atliktus mokėjimus už einamus pirkinius vaikams, apie šeimos ūkinių išlaidų, mokesčių apmokėjimą bei kreditorinių įsiskolinimų dengimą. Ieškovė, gavusi materialinio išlaikymo lėšas, jomis disponuotų nepagrįstai, nes jis vaikų išlaikymo pareigos vykdymo negalėtų ir neturėtų pagrindo nutraukti.
Atsiliepimas
Ieškovė E. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovo atskirojo skundo motyvai yra priešingi šalių nepilnamečių vaikų interesams. Laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, nes gera valia atsakovas neteikė išlaikymo vaikų būtinoms reikmėms patenkinti: neprisidėjo prie dukters dailės mokyklos, pradinės mokyklos lankymo išlaidų, gimimo dienos išlaidų, prie sūnaus sportinių šokių lankymo išlaidų, prie vaikų vežiojimo į mokyklą ir šokių treniruotes, prie gydymo išlaidų, prie rūbų, avalynės įsigijimo išlaidų. Nurodė, kad atsakovas prie maisto pirkimo prisideda iš dalies, nes nusipirktą maistą pats ir suvalgo. Teigia, kad atsakovas nesugeba išskirti prioritetinių ir būtinų vaikų poreikių ir jų tinkami nefinansuoja. Nors šeima kol kas gyvena kartu, tačiau dėl visiško nesusišnekėjimo su atsakovu, dėl jo kerštavimo, neatsakingumo neįmanoma tikėtis geranoriško prisidėjimo prie vaikų būtinų ir einamųjų poreikių tenkinimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 337 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 str. 2 d.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo – taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismų sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-279-488/2015 pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos priteisti iš atsakovo išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šį ieškovės prašymą teismas skundžiama nutartimi visiškai patenkino. Su teismo nutartimi nesutinka atsakovas, atskirajame skunde tvirtindamas, kad šeima tebegyvena kartu, kad jis iki šiol pilnai išlaiko šalių nepilnamečius vaikus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neturi teisinio ir faktinio pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (CPK 144 str.).
Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikams priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Ši priemonė gali būti taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192, 3.203 straipsnius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaikų poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaikų išlaikymo ir pan. Šiuo atveju apeliantas atskirajame skunde neginčija savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, taip pat jis netvirtina ir neįrodinėja, kad jis dėl savo turtinės padėties neturi galimybių teikti dviem nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį (CPK 178 str.).
Apeliantas nurodo, kad skundžiamoji nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis padarė išvadas apie pagrindo priteisti laikiną išlaikymą buvimą – su ieškove gyvena du nepilnamečiai šalių vaikai, jos pajamos yra 2767 Lt darbo užmokestis (po mokesčių - 2000 Lt), iš kurio ji išlaiko save ir vaikus, o atsakovas pakankamai neprisideda prie vaikų išlaikymo. Teismas taip pat nurodė įstatymus bei teisės aktus, kuriais rėmėsi – CPK 144 straipsnis, CK 3.65 straipsnis. Todėl apeliantas be pagrindo tvirtina, jog skundžiamoji nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Kaip jau minėta, teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Šių priemonių taikymo pagrindas – konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad, netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nes ieškovė tvirtina, kad, nors šalys su nepilnamečiais vaikais ir gyvena kartu, tačiau atsakovas vaikams pakankamo išlaikymo būtiniems vaikų poreikiams neteikia, o atsakovas skunde tvirtina priešingai - kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams teikia, nes šalys su vaikais gyvena kartu. Vaiko išlaikymo paskirtis – užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius maistui, drabužiams, būstui, mokymuisi, sveikatai, laisvalaikiui ir kt. Atsakovo (apelianto) pateikti banko išrašai, išlaidų šeimos poreikiams suvestinė nuo 2014-08-01 iki 2014-11-06 (b. l. 18-49) patvirtina galimas apelianto turėtas išlaidas nurodytu laikotarpiu, tačiau bendrai nurodomos tam tikros pinigų sumos, sumokėtos prekybos, laisvalaikio praleidimo centruose, kavinėse ir restoranuose, duomenys apie kredito dengimą ir pan., neįrodo, kad tai yra apelianto nurodyto laikotarpio išlaidos, turėtos tik jo nepilnamečių vaikų būtiniems nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovė tvirtina, kad vaikai Mai suchi maisto nevalgo, parduotuvėje „Batų kalnas“ batus pirko sau pats atsakovas, pirkdamas maistą atsakovas atsižvelgia į savo interesus. Ieškovė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą taip pat yra pateikusi pažymas apie būtinas vaikų ugdymui išlaidas, mokėjimų kvitų kopijas, iš kurių matyti, kad ji turi apmokėti vaikų lavinimo, mokymosi, užsiėmimų išlaidas, pirko maisto produktus, drabužius, apyvokos ir higienos reikmenis (b. l. 55-76). Nors ne visas išlaidas galima vertinti kaip išlaidas būtiniems vaikų poreikiams tenkinti, tačiau pateikti įrodymai patvirtina, kad 400 Lt (115,85 EUR) išlaikymo suma vienam vaikui, atsižvelgiant į vaikų amžių, yra pagrįsta ir būtina. Pats apeliantas atsiliepime nurodo, kad, jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, ieškovė vaikams turėtų teikti išlaikymą po 400 Lt per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog šalys gyvena viename name, pati savaime nereiškia, jog šalys gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, kad apeliantas pilnai išlaiko vaikus, nes jau vien tai, kad yra kreiptasi į teismą dėl santuokos nutraukimo, suponuoja priešingą išvadą ir patvirtina, kad tarp šalių yra ginčai dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Taigi pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - atsakovo įpareigojimas teikti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams - pritaikyta teisingai, įvertinus prioritetinį nepilnamečių vaikų interesą, laikantis materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo priteisimo pagrindus, taip pat atsižvelgus į šalių tarpusavio santykius ir nesutarimus. Dėl to apelianto atskirojo skundo motyvai, kad laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams skundžiama nutartimi neturėjo būti priteistas apskritai, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Nors CK 3.65 str. 1 d. numato, kad teismas <...> gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, pirmosios instancijos teismas skundžiamąja nutartimi pritaikė laikinąją apsaugos priemonę iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis patikslinama, nurodant, kad laikinoji apsaugos priemonė taikoma tol, kol byloje bus priimtas teismo sprendimas.
Vadovaujantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis proceso teisės normų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartimi iš R. J. priteistas laikinas išlaikymas dviem vaikams po 400 Lt kas mėnesį priteisiamas ne iki teismo sprendimo civilinėje byloje 2-8553-488/2014 įsiteisėjimo, bet iki teismo sprendimo priėmimo dienos.