Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens akcinės bendrovės DNB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-06-07 nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui Z. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo, ieškovės O. B. ieškinį atsakovui Z. J. dėl skolos priteisimo ir Z. J. priešieškinį I. J. bei O. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė DNB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.CK 3.53 straipsnio 3 dalis nustato, jog teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, joje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Pažymėtina, jog sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, tačiau tai nereiškia, jog teismas visais atvejais turi tokią sutartį tvirtinti. Teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors pvz. sutuoktinių kreditorių teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tarp AB DNB NORD banko ir A. B. bei O. B. 2009-07-24 sudarytas susitarimas Nr. 06/423-1094/2 dėl 2006-09-29 Kreditavimo sutarties Nr. 06/423-1094 sąlygų pakeitimo (e. b. t. 1, b. l. 25–33), susitarimo 1.1 punkte šalys susitarė, jog į prievolę solidariaisiais bendraskoliais įstoja I. J. ir Z. J.. Nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, be kita ko, taip pat susitarė, jog prievolė suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei DNB bankui po santuokos nutraukimo pripažįstama solidaria pareiškėjų I. J. ir O. B. prievole, atleidžiant nuo šios prievolės vykdymo pareiškėją Z. J.. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir civilinę bylą nutraukė. Nors iš byloje esančio apelianto AB DNB banko atsiliepimo į ieškovės I. J. 2016-06-30 ieškinį dėl santuokos nutraukimo (e. b. t. 1, b. l. 98–100) matyti, jog bankas nesutinka su solidariosios prievolės modifikavimu, tačiau pirmosios instancijos teismas patvirtino taip pat ir susitarimą dėl prievolės kreditorei AB DNB bankui modifikavimo, t. y. prievolė suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei DNB bankui po santuokos nutraukimo pripažįstama solidaria pareiškėjų I. J. ir O. B. prievole, atleidžiant nuo šios prievolės vykdymo pareiškėją Z. J..Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Bendraskoliai – sutuoktiniai – savo turtinių santykių negali spręsti be trečiųjų asmenų – kreditorių, nes, solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę, kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar bus įvykdyta iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; 2009-05-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2010-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, solidarioji sutuoktinių Indrės ir Z. J. bei O. B. prievolė atsirado sutarties pagrindu. Minėti asmenys, pasirašydami sutarties dokumentus (su visais pakeitimais ir papildymais), išreiškė bendrą vieną ir tą patį norą, todėl laikytina, kad jie visi bendrai, kaip viena sutarties šalis (kredito gavėjai), sudarė kredito sutartį ir tapo kredito davėjo bendraskoliais pagal iš nurodytos sutarties atsiradusią prievolę grąžinti kreditą. Taigi kreditorius sutarties pagrindu įgijo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to , tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnis). Esminis solidarumo požymis, kad solidarieji bendraskoliai neturi teisės reikalauti pasidalyti prievolę, nes kiekvienas yra atsakingas už visos prievolės įvykdymą.Sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas, susitariant, jog nuo šios prievolės vykdymo atleidžiamas vienas iš solidariųjų skolininkų, reiškia ne ką kita, kaip sutarties pakeitimą dėl sutarties subjekto, nes kreditorius netenka teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų vienas iš skolininkų šiuo atveju Z. J.. Šalys, sudarydamos sutartį, laisva valia nusistato tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis).Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad santuokos nutraukimas įstatymuose nenustatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriams pagal solidariąją prievolę (pagrindinę). Akivaizdu, kad toks prievolės transformavimas esmingai pakenktų kreditoriaus interesams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007; 2009-05-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę reiškia kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, ir kai dėl tokio pakeitimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, bankas išreiškė nesutikimą su prievolės modifikavimu, todėl, vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgiant į tai, kad solidarioji prievolė tarnauja kreditoriaus teisių apsaugai, nes kreditorius turi garantiją, kad vieno skolininko nemokumas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes bus galimybė pareikalauti, jog ją įvykdytų kitas bendraskolis, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju apeliantui išreiškus nesutikimą dėl solidariosios prievolės modifikavimo, šalys dėl tokio prievolės modifikavimo susitarti negalėjo, o šioms tokį susitarimą padarius, pirmosios instancijos teismas tokios sutarties dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu sąlygos negalėjo patvirtinti, o patvirtindamas iš esmės pažeidė apelianto teisėtus interesus. CPK 338 straipsnis nustato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog byloje be šalių sutuoktinių ieškinių dėl santuokos nutraukimo, buvo pareikštas ir atsakovės pagal priešieškinį O. B. reikalavimas priteisti iš Z. J. 1 419,52 Eur skolos bei 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo pareiškimo padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei Z. J. reikalavimas O. B. dėl jos vardu registruotino turto pripažinimo sutuoktinių I. ir Z. J. nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nutraukdamas bylą neišsprendė šitų reikalavimų, kadangi taikos sutartyje šalys nesusitarė dėl šių savarankiškų reikalavimų ir ginčo šioje dalyje nebaigė taikiu būdu, taip pat nenurodė, jog atsisako šių savo reikalavimų. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu iš esmės pažeidė apelianto interesus, taip pat nutraukdamas bylą neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų, todėl netinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas (CPK 329 str., 330 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-06-07 nutartis, naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo bylose yra priimamas teismo sprendimas (CPK 541 straipsnis). CK 3.53 straipsnio 3 dalis nustato, jog teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, joje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl sutiktina su apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo priimti ne nutartį, tačiau, priėmęs sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, bylą nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka (CPK 538–541 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-06-07 nutartį panaikinti ir santuokos nutraukimo bei sutarties dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu tvirtinimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.