Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. R., E. S., P. J., G. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteista viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

I. R. pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-04 įstatymo redakcija) ir nuteista laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

I. R. pripažinta kalta pagal BK 286 straipsnį ir nuteista viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

I. R. pripažinta kalta pagal BK 290 straipsnį ir nuteista 30 (trisdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-25 įstatymo redakcija) ir paskirtos pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį, subendrintos apėmimo būdu ir šios subendrintos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu (prieš tai arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis) ir I. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas I. R. atidėtas 1 (vieneriems) metams ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti įpareigojimai:

tęsti darbą, o jo netekus, per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis;

per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-04-11, 16.26 val. iki 2012-04-12, 15.10 val. (viena para) ir laikoma, kad I. R. yra atlikusi 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.

E. S. pripažinta kalta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteista viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

E. S. pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-04 įstatymo redakcija) ir nuteista laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-25 įstatymo redakcija), subendrintos apėmimo būdu ir E. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas E. S. atidėtas 1 (vieneriems) metams ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti įpareigojimai:

tęsti mokslą, o jį baigus, įsidarbinti arba per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis;

per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-04-11, 16.26 val. iki 2012-04-12, 15.05 val. (viena para) ir laikoma, kad E. S. yra atlikusi 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.

G. K. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-04-11, 16.26 val. iki 2012-04-12, 15.20 val. (vieną parą) ir laikoma, kad G. K. jau yra sumokėjęs 2 MGL dydžio baudos.

P. J. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

P. J. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-04 įstatymo redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

P. J. pripažintas kaltu pagal BK 290 straipsnį ir nuteistas 30 (trisdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-25 įstatymo redakcija) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 290 straipsnį, prieš tai ją vadovaujantis BK 65 straipsniu pakeitus į laisvės atėmimo bausmę ir P. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas P. J. atidėtas 1 (vieneriems) metams ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti įpareigojimai:

pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje;

per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-04-11, 16.26 val. iki 2012-04-12, 15.15 val. (viena para) ir laikoma, kad P. J. yra atlikęs 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys tenkintas visiškai ir ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 1 042,62 Lt (vienas tūkstantis keturiasdešimt du litai 62 ct) už nukentėjusiosioms D. P. ir A. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš I. R., E. S. ir P. J. lygiomis dalimis po 347,54 Lt (tris šimtus keturiasdešimt septynis litus 54 ct).

Nukentėjusiosios D. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš kaltinamųjų I. R., E. S. ir P. J. solidariai priteista atlyginti 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) nukentėjusiajai D. P. neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios A. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš kaltinamųjų I. R., E. S. ir P. J. solidariai priteista atlyginti 2 500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) nukentėjusiajai A. P. neturtinei žalai atlyginti.

E. P. patirtos 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteista lygiomis dalimis po 666,67 Lt iš I. R., E. S. ir P. J. nukentėjusiajam E. P., sumokėtus už advokato teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R., E. S., G. K. ir P. J., nuteisti už tai, kad veikdami kartu, 2012 m. balandžio 11 d., apie 16.10 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ ir aikštelėje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, pašalinių žmonių akivaizdoje, bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu, t. y. P. J. jėga ištempiant iš prekybos centro M. G., suduodant jam kumščiu į viršugalvį, į skruostą, prispaudžiant prie įėjimo į prekybos salę vartelių suduodant ne mažiau 5 kartus į įvairias kūno vietas, lauke prie įėjimo į prekybos centrą durų, kumščiu suduodant mažametei D. P. į veido sritį, vieną kartą kumščiu suduodant A. P. į smilkinį, I. R. sudavus ne mažiau 6 kartus į įvairias kūno vietas nukentėjusiajai A. P. ir tampant ją už plaukų, E. S. suduodant nemažiau 4 kartus nukentėjusiajai A. P. į įvairias kūno vietas ir tampant ją už plaukų, G. K. suduodant ne mažiau 5 kartus nukentėjusiajam M. G. į viršugalvį, be to tęsdami nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, aikštelėje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), P. J. suduodant ne mažiau 3 kartus nukentėjusiajam E. P. į įvairias kūno vietas, nemažiau 3 kartus nukentėjusiajam V. R. į įvairias kūno vietas, tuo metu G. K. suduodant nemažiau 3 kartus į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam E. P., nemažiau 3 kartus nukentėjusiajam V. R. į įvairias kūno vietas, I. R. tampant nukentėjusiąją A. R. už plaukų, E. S. ir I. R. tampant nukentėjusiąsias A. P., D. P., už plaukų, suduodant joms smūgius į įvairias kūno vietas, bendrais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai D. P. galvos smegenų sukrėtimą, nosies sumušimą, poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajai A. P. padarė galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimus dešiniame smilkinyje ir kairėje plaštakoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, padarė nukentėjusiajam E. P. poodinę kraujosruvą dešiniame antakyje dešinės akies apatiniame voke ir dešinės krūtinės ląstos pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiems M. G., V. R., A. R. sukėlė fizinį skausmą, šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

I. R., E. S. ir P. J. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, 2012 m. balandžio 11 d. apie 16.10 val., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ bei prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), E. S. ranka suduodant mažametei nukentėjusiajai D. P. vieną smūgį į veidą, vieną smūgį į galvą, bei pešant plaukus, I. R. ranka sudavus mažametei nukentėjusiajai D. P. nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį, P. J. suduodant mažametei nukentėjusiajai D. P. vieną smūgį į veidą, tuo bendrais tyčiniais veiksmais padarė mažametei nukentėjusiajai D. P. galvos smegenų sukrėtimą, nosies sumušimą, poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

I. R. nuteista už tai, kad 2012 m. balandžio 11 d. apie 16.20 val. sulaikyta dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir vežama tarnybiniu automobiliu, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini)-osios kuopos (duomenys neskelbtini)-ojo būrio vyresnįjį patrulį I. M. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini)-osios kuopos (duomenys neskelbtini)-ojo būrio patrulę V. V., išvadindama juos įvairiais garbę ir orumą žeminančiais bei įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais.

I. R. nuteista už tai, kad 2012 m. balandžio 11 d. apie 16.20 val. sulaikyta dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir atvežta tarnybiniu automobiliu į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo pareigas atliekančią Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini)-osios kuopos (duomenys neskelbtini)-ojo būrio patrulę V. V. – vieną kartą ranka sudavė jai į veido sritį, tokiu būdu pasipriešino savo pareigas atliekančiai valstybės tarnautojai – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini)-osios kuopos (duomenys neskelbtini)-ojo būrio patrulei V. V..

P. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. balandžio 11 d. apie 16.20 val. sulaikytas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir vežamas tarnybiniu automobiliu, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini)-osios kuopos (duomenys neskelbtini)-ojo būrio vyresnįjį patrulį I. M. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini)-osios kuopos (duomenys neskelbtini)-ojo būrio patrulę V. V., išvadindamas juos įvairiais garbę ir orumą žeminančiais bei įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais.

Be to, nukentėjusysis V. R. teisme nurodė, kad jis G. K. klūpančiam spyrė. Turbūt pataikė į veidą, o gal jis krisdamas pats susižalojo veidą. Jis šito nežino. M. G. buvo atsitraukęs, jo nebuvo. Įvykio metu buvo šoke ir po vaizdo įrašo peržiūros suprato, kad spyrė G. K., taip pasielgė gindamas šeimą. Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė V. Rudžianskienė, dėl tokių M. G. ir V. R. veiksmų nepriimė jokio procesinio sprendimo ir kaltinamuoju aktu baudžiamąją bylą perdavė teismui.

Apeliantas nurodo, kad jis neneigė ir neneigia, kad sudavė asmenims, kurie puolė jį ir jo draugą P. J.. Tačiau jei jis pažeidė viešąją rimtį, tai už tokius pat veiksmus turi atsakyti ir nukentėjusieji M. G., E. P., V. R., A. P. ir A. R., o jei mažametė D. P. nėra sulaukusi amžiaus, nuo kurio ji gali atsakyti už savo veiksmus, turi būti priimtas procesinis sprendimas už vaiko nepriežiūrą nubausti jos tėvus, kitaip bus pažeistas BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimas ir neteisėtai, dėl tos pačios veikos būtų atliekami keli ikiteisminiai tyrimai ir nepažeistas BK 1 straipsnio 1 dalies reikalavimas, ginti visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Baigiamojoje kalboje, prokurorė V. R. veiksmus G. K. atžvilgiu, kvalifikavo ne pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 140 straipsnį. A. P., D. P., M. G., E. P., A. R. veiksmus, kaip gynybą.

Prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salė ir automobilių stovėjimo aikštelė prie prekybos centro viešoji vieta, nukentėjusieji D. P. sukėlė konfliktą prekybos salėje, o M. G. ir A. P. prisijungė prie D. P., ir kaip matosi vaizdo medžiagoje, jų atžvilgiu laidė replikas, A. P. tampė už striukės E. S.. Jie numatė, kad dėl tokio jų elgesio gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo. Toks jų elgesys vertintinas kaip akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas. Savo elgesiu D. P., A. P. ir M. G. parduotuvės prekybos salėje pamynė žmonių tarpusavio bendravimo normas, o prie prekybos centro jam ginant draugus nuo puolimo, prieš jį buvo panaudotas smurtas. Tuo jie pažeidė ne tik jo teises, bet ir sukūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, sugriovė žmonių saugumo jausmą. Tampymas už plaukų, akivaizdus smurtas jo ir jo draugo G. K. atžvilgiu, mieste, gatvėje, yra susijęs su akivaizdžiu žmogaus negerbimu, moralės elgesio normų niekinimu, dorovės nepaisymu, nepagarbos aplinkiniams demonstravimu bei įžūliais veiksmais nesunkiai sutrikdžiusiais jo sveikatą, visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, dėl viešosios tvarkos pažeidimo buvo šališkas. Jis nukentėjusiųjų smurtinius veiksmus vertino kaip gynybius, o jo smurtinius veiksmus vertino kaip viešosios rimties pažeidimą.

Mano, kad šioje byloje teismas ir prokuroras buvo šališki. Nes teisminio nagrinėjimo metu BPK 254 straipsnio 3 dalies tvarka, buvo paprašyta, bylą grąžinti prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimą, kadangi kaltinamajame akte nurodytos faktinės aplinkybės neatitiko byloje esančių įrodymų, kurie buvo pateikti su vaizdo medžiaga. Be to, kaltinamajame akte, nukentėjusiuoju buvo nurodytas N. D., dėl jam apgadinto automobilio. Dėl šios nusikalstamos veikos niekam įtarimai nepareikšti ir kaltinamajame akte nenurodyta, kuris iš kaltinamųjų yra kaltinamas ir kokia nusikalstama veika. Dėl šiurkščiai pažeistų BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimo, prokurorei V. Rudžianskienei buvo pareikštas nušalinimas, tačiau prokurorė nenusišalino, o teismas šio prašymo netenkino. Teisminio nagrinėjimo metu buvo atliktas įrodymų tyrimas, dėl N. D. automobilio apgadinimo ir prokurorė baigiamojoje kalboje teismo paprašė iš kaltinamųjų priteisti N. D. padarytą žalą. Nuteistosios manymu, teismas ir prokuroras, pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ginti žmogaus ir teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Dėl šų aplinkybių mano, kad Šiaulių apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl viešosios rimties trikdymo, jo atžvilgiu buvo šališkas, nes jo veiksmus kitų atžvilgiu vertino kaip viešosios rimties trikdymą, o kitų asmenų smurtinius veiksmus jos atžvilgiu, kaip gynybą, kas neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Dėl šių priežasčių taip pat mano, kad civiliniai ieškiniai yra nepagrįsti ir priteisti neteisėtai.

Nuteistųjų I. R., E. S., P. J. ir G. K. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl prokurorės ir pirmosios instancijos teismo šališkumo, ir bylos perdavimo prokurorui

Pirmiausia, teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių (pvz., Micallef v. Malta; Lavents c. Lettonie, no 58442/00, arr?t du 28 novembre 2002). Nurodyta prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolimesnes garantijas užtikrina objektyvaus nešališkumo reikalavimas (Micallef v. Malta).

Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Šiuo požiūriu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti gana svarbu, nes nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei ir, visų pirma, bylos šalims (pvz., Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000; Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky-Laurens and July v. France, nos. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007; Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009). Vis dėlto sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (pvz., Fey v. Austria, no. 14396/88, judgement of 24 February 1993; Vera Fern?ndez-Huidobro c. Espagne, no 74181/01, arr?t du 6 janvier 2010). Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-202/2005; Nr. 2K-230/2009; 2K-243/2009, 1A-507-300/2011).

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji nurodo, kad nuosprendį priėmęs teismas ir prokurorė buvo šališki, nes nuosprendis priimtas netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą, netinkamai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, neįvertinus to, kad būtent jie įvykio metu nukentėjo nuo E. P., V. R., A. P., D. P., kad byla išnagrinėta pagal kaltinamąjį aktą, kuris neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kuriame nukentėjusiuoju buvo nurodytas N. D., dėl jam apgadinto automobilio, nors dėl šios nusikalstamos veikos niekam įtarimai pareikšti nebuvo, kaltinamajame akte nenurodyta, kuris iš kaltinamųjų yra kaltinamas ir kokia nusikalstama veika.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus duomenis, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimu aspektu, neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas buvo objektyviai ar subjektyviai šališkas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą neišreiškė jokio palankumo ar priešiškumo vienai iš šalių, priimamus sprendimus motyvavo, tenkino tiek prokuroro, tiek kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymus dėl kaltinamųjų ir liudytojų apklausimo, bei kitus prašymus dėl įrodymų ištyrimo ir kt.

Nuteistieji apeliaciniuose skunduose prokurorės šališkumą grindžia netinkamu kaltinamojo akto surašymu ir netinkamu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Iš bylos duomenų matyti, kad nušalinimas prokurorei V. Rudžianskienei šiais pagrindais buvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas motyvuota nutartimi nušalinimą prokurorei V. Rudžianskienei atmetė (2 t., 185 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad vien tik tai, jog įrodymai buvo įvertinti kitaip nei pageidauja proceso dalyviai, nesudaro pagrindo daryti išvados apie pirmosios instancijos teismo ar prokurorės šališkumą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nuosprendyje išsamiai ir nuosekliai išdėstė dė kokių priežasčių remiaisi vienais įrodymais ir atmeta kitus, byloje surinktus įrodymus vertino kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, padarytas išvadas pagrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį buvo šališkas. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad prokurorė pirmosios instancijos teisme neišreiškė jokios nuostatos kaltinamųjų ar kitų proceso dalyvių atžvilgiu, vykdė jai pavestas funkcijas, todėl taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad prokurorė V. Rudžianskienė buvo šališka nuteistųjų atžvilgiu. Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir pan.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, be to, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir kurie trukdo ją nagrinėti teisme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2009). Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo ir skundžiamo nuosprendžio matyti, kad tai, jog nebuvo tinkamai suformuluotas kaltinimas dėl nukentėjusiajam N. D. priklausančio automobilio apgadinimo, nesuvaržė kaltinamųjų teisės į gynybą, netrukdė tinkamam bylos nagrinėjimui, taip pat netrukdė priimant nuosprendį, todėl bylos perduoti prokurorui dėl netinkamo kaltinamojo akto surašymo nėra pagrindo. Vien minėtas kaltinamojo akto trūkumas taip pat nesudaro pagrindo daryti išvados, kad prokurorė nuteistųjų atžvilgiu buvo šališka.

Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas veikas

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

Atlikusi skundžiamo teismo nuosprendžio analizę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo įrodymus, juos įvertino atskirai ir kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, patikrino įrodymų patikimumą, sąsajumą, padarė išsamias, motyvuotas ir bylos duomenimis pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas veikas. Nuteistųjų I. R., E. S., P. J. ir G. K. kaltę padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje, taip pat I. R. kaltę padarius BK 286 straipsnyje, 290 straipsnyje numatytus nusikaltimus, P. J. kaltę padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą patvirtina nukėntėjusiųjų A. P., D. P., M. G., E. P., V. R., A. R., N. D., I. M. ir V. V., liudytojų A. L., D. K., taip pat iš dalies nuteistųjų I. R., E. S., P. J., G. K. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kuriuos patvirtina vaizdo įrašuose ir kituose ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktuose, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtuose įrodymuose užfiksuotos aplinkybės. Iš šių įrodymų visumos matyti, kad 2012 m. balandžio 11 d. 16.03 val. į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), įeina A. P., D. P., M. G., bei neblaivios I. R. ir E. S., apie 16.05 val. tarp I. R., E. S. ir D. P., A. P., kyla žodinis konfliktas, E. S. ir I. R. prieina prie A. P. ir D. P., E. S. bando suduoti vieną smūgį A. P., tačiau ją atstumia M. G.. Į konfliktą įsikiša parduotuvės apsaugos darbuotojas ir bando nuraminti konfliktuojančias puses. I. R. paskambina savo draugui P. J. ir paprašo ateiti į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ padėti joms išsiaiškinti kilusio konflikto. Apie 16.09 val. į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ salę įeina P. J., susitinka E. S. ir I. R., po to prieina prie M. G., pagriebia jį už striukės ir ištempia iš parduotuvės, suduoda jam kumščiu į viršugalvį, į skruostą, prispaudžia prie įėjimo į prekybos salę vartelių ir suduoda ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas, A. P. kreipiasi į prekybos centro apsaugos darbuotoją ir prašo iškviesti policiją, į lauką išeina I. R. ir E. S., taip pat į lauką išeina A. P. ir D. P.. Lauke prie įėjimo į prekybos centrą durų, E. S. suduoda nemažiau kaip keturis kartus A. P. į įvairias kūno vietas ir tampo ją už plaukų, P. J. kumščiu suduoda D. P. į veido sritį, vieną kartą kumščiu suduoda A. P. į smilkinį, I. R. suduoda ne mažiau šešis kartus į įvairias kūno vietas A. P. ir tampo ją už plaukų, G. K. suduoda ne mažiau kaip penkis kartus M. G. į viršugalvį. Prekybos centro apsaugos darbuotojas iškviečia saugos tarnybą ir policiją. A. P. paskambina tėvui E. P. ir paprašo atvažiuoti į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, nes jas užpuolė ir primušė. Po maždaug 10 minučių į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę atvyksta E. P., V. R. ir A. R.. A. P. ir D. P. papasakoja E. P. kas įvyko parduotuvėje ir parodo į automobilių aikštelę ateinančius P. J. ir G. K.. E. P. norėdamas išsiaiškinti kas atsitiko prieina prie P. J. ir G. K., bando kalbėtis, tačiau P. J. ir G. K.smūgiuoja, tačiau E. P. nuo suduodamų smūgių išsisuka. Prieina V. R. ir prašo P. J. bei G. K. nusiraminti. Nustumia G. K., liepia palaukti policijos ir viską išsiaiškinti, tačiau G. K. jam suduoda kelis smūgius, kurių jis stengiasi išvengti, pats smūgių G. K. nesuduoda. Tada į automobilių stovėjimo aikštelę šaukdamos atbėga I. R. ir E. S.. E. P. per ištiestą ranką sulaiko E. S., tuo metu prieina G. K. ir suduoda E. P. ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas. Tada G. K. prieina prie E. P. iš šono ir suduoda vieną smūgį veidą, E. P. ginasi ir atsistumia G. K. ir nugriauna jį ant žemės. Tuo metu I. R. puola ant A. P., A. P. ją perverčia ant žemės ir pribėgusi D. P. gulinčiai ant žemės A. R. spiria vieną kartą. Jas išskiria A. R.. E. P. susistumdo su P. J.. V. R. bando raminti G. K. ir P. J.. E. P. eina link įėjimo į prekybos centrą, paskui jį eina P. J. ir G. K.. E. P. vėl atsitumia P. J.. Tuo metu E. S. bando suduoti į veidą A. P., tačiau ši apsigina. E. P. prieina prie E. S. ir paima ją už kairio peties, tuo metu prieina G. J. ir vėl susistumdo su E. P., prie jų prieina P. J., ir E. P. juos bando atsistumti. Tuo metu I. R. griebia A. R. už plaukų, A. R. taip pat įsikimba I. R. į plaukus ir ją nuverčia ant žemės. D. P. spiria vieną kartą gulinčiai I. R. į nugarą, A. P. spiria vieną kartą į dešinį šoną. P. J. atitraukia nuo gulinčios I. R. A. R., A. P. ir D. P.. Tada V. R. atstumia G. K. nuo E. P.. Į automobilių stovėjimo aikštelę atvyksta apsaugos tarnybos darbuotojas, tačiau jis konflikto šalių neramina ir ramiai stebi įvykius. Konfliktas aprimsta, tačiau prie E. P. prieina E. S. ir suduoda jam vieną smūgį ranka, tada E. P. susistumdo su G. K., G. K. suduoda ne mažiau kaip vieną smūgį galvą E. P., E. S. bando suduoti smūgius E. P., tačiau ją atitraukia ir ant žemės nugiauna M. G.. E. P. ir G. K. bando išskirti P. J. ir V. R.. Išskyrus E. P. ir G. K., vėl ant E. P. puola E. S., ją E. P. atsistumia, tada vėl puola G. K., vieną smūgį E. P. į galvos sritį suduoda P. J., vėl E. P. puola E. S., tačiau ją atstumia V. R., tačiau E. S. toliau puola ant E. P., vėliau ir ant V. R.. Konfliktas aprimsta, tačiau P. J. priėjęs prie E. P. suduoda vieną smūgį E. P. į veidą, bando suduoti dar vieną smūgį, bet E. P. atsistumia ir spiria vieną kartą P. J., ir puola ant jo. Prie E. P. pripuola G. K.. G. K. bando atitraukti V. R., G. K. atsisukdamas bando suduoti smūgį V. R., tačiau nepataiko ir tada V. R. suduoda vieną smūgį G. K. į galvos sritį. P. J. ir E. P. išsiskiria. E. S. nuolant bando eiti link E. P. ir V. R., tačiau ją laiko apsaugos darbuotojas. G. K. susistumdo su V. R., G. K. paima viena ranka V. R. už kaklo, tačiau V. R. atsitumia. Tuo metu M. G. šoka G. K. ant nugaros, V. R. spiria vieną kartą G. K. į koją ir nugriauna G. K. ant žemės. Juos nando išskirti P. J. ir E. P.. V. R. spiria vieną kartą į galvą G. K.. I. R. puola ant V. R.. I. R. atitraukia ir kurį laiką puolančią sulaiko A. Š.. E. S. puola ant V. R., tačiau ją atstumia E. P.. Į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai I. M. ir V. V.. Prie jų prieina E. P., V. R. ir A. R., nurodo juos užpuolusius asmenis. Policijos pareigūnams I. M. ir V. V. vedant P. J. ir I. R. prie tarnybinio automobilio, ir vežant į policijos komisariatą, šie policijos pareigūnų atžvilgiu plūstasi necenzūriniais, pareigūnų garbę ir orumą žeminančiais, žodžiais. I. R. vedama iš tarnybinio automobilio į policijos komisariatą suduoda vieną smūgį į veido sritį policijos pareigūnei V. V..

Pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, neabejotinai įrodo, tai, kad konfliktą prekybos centre sukėlė būtent nuteistosios I. R. ir E. S., kad būtent jos pasikvietė į pagalbą P. J. ir G. K., kad būtent I. R., E. S., P. J. ir G. K. buvo agresyviai nusiteikę ir nuolat puolė nukentėjusiuosius, bandė jiems suduoti smūgius. Nors apeliaciniuose skunduose nuteistieji teigia, kad jie tik gynėsi nuo M. G., D. P., A. P., E. P., V. R., A. R., tačiau tokie nuteistųjų argumentai prieštarauja byloje nustatytų aplinkybių visumai, nes iš pirmiau išdėstytų aplinkybių matyti, jog nuteistieji I. R., E. S., P. J. ir G. K. nesistengė kilusio konflikto išspręsti taikiai, pirmi panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, konfliktui aprimus vėl suduodavo smūgius arba puldavo ant nukentėjusiųjų. Teisėjų kolegijos vertinimu nukentėjusiųjų E. P., A. P., D. P., V. R., A. R. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip gynybiniai. Priešingai nei teigia apeliantai, iš vaizdo įrašo matyti, kad prekybos centre E. S. prieina prie A. P., D. P. ir M. G., ir bando suduoti A. P. į veidą.

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji nurodo, kad kyla abejonių dėl D. P. nosies sužalojimo, nes vaizdo įraše nesimato jokių jos sužalojimų ir nesimato, kad po nosies traumos jai bėgtų kraujas. D. P. į ligoninę kreipėsi praėjus laiko tarpui, t. y. po to kai buvo išleista iš policijos, o apie nosies sužalojimą nieko neminėjo. Nemano, kad D. P. patyrusi smegenų sukrėtimą galėjo taip agresyviai elgtis.

Iš pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos matyti, kad 2012 m. balandžio 11 d. apie 16.10 val., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ bei prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), E. S. ranka sudavė D. P. vieną smūgį į veidą, vieną smūgį į galvą, I. R. ranka sudavė D. P. nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį, P. J. sudavė D. P. vieną smūgį į veidą. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvo Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2012 m. balandžio 25 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. P. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, nosies sumušimas, poodinė kraujosruva kairiame skruoste. Nustatyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus veidą, sužalojimai nėra būdingi griuvimimei traumai. D. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) padarytomis išvadomis, kadangi tokios išvados padarytos įvertinus medicininius dokumentus ir kitus bylos duomenis, padaryti sužalojimai atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Kolegija įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantų samprotavimai ir vertinimai dėl D. P. sužalojimo nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, ir nepaneigia pirmiau išdėstytų byloje surinktais įrodymais nustatytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, remadamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma, neabejoja, kad nuteistieji I. R., E. S. ir P. J., suvokė, kad D. P. yra mažametė (įvykio metu jai buvo 13 metų ir 8 mėnesiai), kad suduodami smūgius į veido sritį numatė, kad dėl tokių veiksmų gali sukelti fizinį skausmą ar sveikatos sutrikdymą nukentėjusiąjai ir to savo veiksmais siekė, t. y. tiesiogine tyčia padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji nurodo, kad nukentėjusiųjų M. G., A. P., D. P., E. P. ir V. R. duoti parodymai nėra nuoseklūs, nukentėjusieji parodymus pakeitė po to, kai sužinojo, kad visas įvykis yra nufilmuotas ir vaizdo įrašas yra pateiktas į bylą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti iš esmės nuosekliais nukentėjusiųjų A. P., D. P., M. G., E. P., V. R., A. R., I. M., V. V., liudytojų A. L., D. K. duotais parodymais, kuriuos patvirtina vaizdo įrašai ir kiti byloje surinkti įrodymai. Tai, kad nukentėjusieji apklausų metu skirtingai nurodo kai kurias įvykio aplinkybes, nesudaro pagrindo teigti, kad nukentėjusiųjų duoti parodymai yra melagingi ir jais negalima remtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiųjų duotų parodymų neatitikimus lėmė objektyvios įvykio aplinkybės, t. y. tai, kad įvykio metu buvo kilusi sumaištis, įvykyje dalyvavo nuo 5 iki 11 asmenų, įvykis truko neilgą laiko tarpą, jo metu tarp skirtingų asmenų įvyko daug susistumdymų ir konfliktų, kurių metu buvo suduoti smūgiai, nukentėjusiesiems E. P., D. P., A. P. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusieji po įvykio buvo susijaudinę ir galėjo nesuvokti visų įvykio aplinkybių. Teismas pažymi, kad nukentėjusiųjų duotus parodymus patvirtina kitais byloje surinktais įrodymais nustatytų aplinkybių visuma. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistųjų I. R., E. S., P. J. ir G. K. duoti parodymai nėra nuoseklūs, prieštarauja byloje nustatytų aplinkybių visumai ir laikytini pasirinkta gynybos taktika. Kolegija taip pat sutinka, kad liudytojo A. Š. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai nėra objektyvūs, todėl teismas pagrįstai jais nesirėmė.

Iš nuteistųjų apeliacinių skundų matyti, kad nuteistieji selektyviai cituoja ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų M. G., A. P. ir D. P. parodymus, taip pat selektyviai dėsto ir vertina vaizdo įrašų fragmentus ir teigia, kad šie parodymai patvirtina nukentėjusiųjų M. G., A. P. ir D. P. duotų parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą, ir įrodo jų nekaltumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais nesutinka, kadangi teismas priimdamas nuosprendį privalo įrodymus įvertinti išsamiai ir visapusiškai, o ne selektyviai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės insntancijos teisėjų kolegija, neturi pagrindo kitaip vertinti byloje surinktų įrodymų, kadangi pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė itin išsamiai ir visapusiškai, byloje surinktus įrodymus vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste, išdėstė motyvus dėl kurių atmeta nuteistųjų duotus parodymus ir pateiktas versijas.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

Nuteistieji I. R. ir P. J. apeliaciniuose skunduose teigia, kad teismas skirdamas jiems bausmes už policijos pareigūnų įžeidimą neatsižvelgė į tai, kad policijos pareigūnai neisiaiškinę kas šioje situacijoje buvo kaltas, A. R. nurodymu juos sulaikė ir vežė į policijos komisariatą, kad jie policijos pareigūnams bandė išaiškinti, kad ne jie ir jų draugai yra kaltininkai, tačiau policijos pareigūnai nekreipė į tai dėmesio ir prievarta juos įsodinę į automobilį ir vežė į policiją, kad jie po įvykio buvo šoko būsenoje ir ne viską prisimena, kad buvo sumušti jie ir jų draugas, kuris gulėjo kruvinas.

Teisėjų kolegija su tokiais nuteistųjų argumentais nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems I. R. ir P. J. įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė bausmes kurios nėra per griežtos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad I. R. pagal BK 286 straipsnį skirti viešieji darbai 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, pagal BK 290 straipsnį skirta 30 (trisdešimties) parų arešto, P. J. pagal BK 290 straipsnį skirta 30 (trisdešimties) parų arešto. I. R. už BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmę viešuosius darbus, nustatant jų dydį ir trukmę mažesnį už šios bausmės vidurkį, už BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą I. R. ir P. J. skirta po 30 parų arešto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs I. R. ir P. J. asmenybes, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, pagrįstai neskyrė baudos ir laisvės atėmimo bausmių, ir skyrė arešto bausmę, nustatydamas jos dydį aiškiai mažesnį už šios bausmės vidurkį, kuris yra 52,5 paros. Teismas, pažymi, jog tai, kad I. R. ir P. J. buvo susijaudinę, prieš juos buvo panaudotas smurtas, buvo prievarta įsodinti į policijos tarnybinį automobilį, nesuteikė jiems teisės žeminti policijos pareigūnų garbės ir orumo, bei priešintis policijos pareigūnams ir nepaneigia jų kaltės padarius inkriminuotus nusikaltimus.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistiesiems I. R., E. S., P. J. ir G. K. paskirtas bausmes, bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistiesiems bausmės paskirtos nepažeidžiant BK 54 straipsnio nuostatų, paskirtos bausmės pakeistos ir subendrintos laikantis bausmių keitimo ir subendrinimo taisyklių, paskirtos bausmės nėra per griežtos, taip pat teisėtai ir pagrįstai atidėtas nuteistiesiems I. R., E. S. ir P. J. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas ir skyrė jiems baudžiamojo poveikio priemones.

Dėl kitų skundų argumentų

Apeliaciniais skundais nuteistieji prašo bylą grąžinti prokurorui, nes mano, kad nukentėjusieji M. G., E. P., V. R., A. P., A. R. taip pat pažeidė viešąją tvarką ir turi už tai atsakyti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir susiformavusią teismų praktiką, bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas, negali tie patys asmenys būti pripažinti nukentėjusiaisiais ir įtariamaisiais. Tais atvejais, kai nustatoma, jog nukentėjusieji vienoje byloje tiriamo įvykio metu taip pat galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pradedamas atskiras ikiteisminis tyrimas. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo S. S. 2012 m. gegužės 3 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal E. S., I. R., P. J. ir G. K. 2012 m. balandžio 13 d. pareiškimus. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros Antrojo (nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokuroro Lino Vitkaus 2012 m. birželio 13 d. nutarimo dėl G. K. prašymo panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą netenkinimo matyti, kad G. K. prokurorui apskundė 2012 m. gegužės 3 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, bei kad prokuroras skundo netenkino. Minėti nutarimai yra įsiteisėję.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad bylos perduoti prokurorui nėra teisinio pagrindo, kadangi nukentėjusieji M. G., E. P., V. R., A. P., A. R. šioje byloje negali būti pripažinti įtariamaisiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neabejotinai nustatyta ir įrodyta, kad viešoji rimtis ir tvarka buvo pažeista dėl nuteistųjų I. R.. E. S., P. J. ir G. K. aktyvių veiksmų, todėl atsakomybėn traukti nukėntėjusiųjų M. G., E. P., V. R., A. P., A. R., bei D. P. dėl viešosios tvarkos sutrikdymo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistųjų I. R., E. S., P. J., G. K. apeliacinius skundus atmesti.