Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-378-493/2011

Teisėja Vilma Dapkevičienė (Proceso Nr. 1-52-1-01099-2009-9)

2011 m. birželio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjoms advokatėms Giedrei Kazakevičienei, Ingridai Maldeikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. K. ir T. G. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-14 nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį ir skirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d., bausmės subendrintos – prie 2010-07-02 Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos ir neatliktos 10 metų 8 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta R. K. galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį ir skirta jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas T. G. suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. kovo 14 d. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. už tai, kad 2010 vasario 1 d. apie 3 val. 15 min., Alytaus pataisos namų, esančių Alytaus m. Ulonų g.8A, nuteistųjų 19-to būrio I-ame miegamajame, nepaklusdamas teisėtiems Alytaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo O. J. reikalavimams atiduoti mobiliojo ryšio telefoną ir įkroviklį, pastarojo atžvilgiu pavartodamas fizinį smurtą - kirsdamas per rankas ir pastumdamas pareigūną, to pasėkoje nukentėjusiajam O. J. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl poodinių kraujosruvų nugaros kairėje pusėje apie 2 cm žemiau mentės ir už kairės ausies, paviršinių odos nubrozdinimų dešinio dilbio apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje, tokiais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui.

T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. už tai, kad 2010 m. vasario 1 d. apie 3 val. 15 min. Alytaus pataisos namų, esančių Alytaus m. Ulonų g. 8A, nuteistųjų 19-to būrio I-ame miegamajame, neleisdamas toliau patekti į šią patalpą Alytaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojui R. M., kuris atbėgo į pagalbą pareigūnams O. J. ir S. L., jo atžvilgiu pavartodamas fizinį smurtą - pastumdamas pareigūną, to pasėkoje nukentėjusiajam R. M. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl paviršiuje dešinės blauzdos vidurinio trečdalio išorinėje pusėje, poodinių kraujosruvų juosmens kairėje pusėje ties stuburu, kaklo dešinėje pusėje ir dešinio peties sąnario nugariniame paviršiuje, tokiais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį T. G. ir jo gynėją, nuteistojo R. K. gynėją, prašiusius apeliacinius skundus patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo T. G. ir R. K. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmes, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (BPK 320 str.).

Nuteistieji savo kaltę neigė, tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas juos kaltais pagal LR BK 286 str., visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų O. J. ir R. M., liudytojo S. L. parodymais. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodė, kad nukentėjusiųjų parodymai prieštaringi ir melagingi, nesutampa su jų parodymais. Patikrinus bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiųjų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, iš esmės sutampa, prieštaravimų nenustatyta, nukentėjusieji davė parodymus būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, netikėti jais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pagrįstai vadovavosi byloje surinktais įrodymais ir tinkamai nuosprendyje motyvavo. Nukentėjusiųjų O. J., R. M., liudytojo S. L. parodymais ir byloje esančiai rašytinais įrodymais pagrįstai nustatyta, jog 2010-02-01 Alytaus pataisos namuose, apie 3 val. 15 min. naktinio patikrinimo metu O. J. kartu su S. L. skaičiavo nuteistuosius miegamosiose vietose. O. J. pastebėjo, kad R. K. lovoje rankose laiko mobilaus ryšio telefoną, kuris buvo įkraunamas krovikliu. Įkroviklio laidas buvo po antklode. Jis pareikalavo atiduoti draudžiamą turėti daiktą. R. K. nepakluso jo reikalavimams, prašė nepaimti mobilaus ryšio telefono. Jis bandė paimti telefoną, jį jau laikė savo rankose, tačiau R. K. jo neatidavė. R. K. jam kirto per rankas ir jį pastūmė, dėl ko jis nukrito. Krisdamas atsitrenkė į stalą. R. K. telefoną metė kitiems nuteistiesiems. Krata nakties metu nebuvo daroma, telefonas surastas nebuvo. Įkroviklį paėmė pareigūnas S. L.. O. J. tą pačią dieną kreipėsi pas med. ekspertus, kurie jį apžiūrėjo ir nustatė sužalojimus. Nukentėjusiojo R. M. parodymais pagrįstai nustatyta, kad kuomet išgirdo, kad O. J. kviečiasi pagalbos ir jam atbėgus į patalpą, prie durų stovėjo T. G.. Jis patalpoje įjungė dieninę šviesą, tačiau T. G. perjungė į naktinį apšvietimą, neleido jam įeiti į patalpą, rankomis jį pastūmė, dėl ko jis atsitrenkė į durų staktą ir pargriuvo. Prieš T. G. buvo panaudoti koviniai veiksmai, jis buvo sulaikytas. Kaip priešinosi R. K., jis nematė. Tą pačią dieną kreipėsi pas teismo med. ekspertus, kurie po apžiūros nustatė jam padarytus sužalojimus.

Liudytojas S. L. parodymais nustatyta, kad 2010-02-01 jis kartu su O. J. nuteistųjų miegamajame skaičiavo nuteistuosius. Pas nuteistąjį R. K. rankose pastebėjo mobilaus ryšio telefoną, jo ekranas tamsoje švietė. Jis buvo įkraunamas krovikliu. O. J. pareikalavo, kad R. K. atiduotų telefoną. Jis nepakluso O. J. reikalavimui, jam trenkė per rankas, jį pastūmė, dėl ko O. J. pargriuvo. R. K. telefoną žeme numetė kitiems nuteistiesiems. Jis iš rozetės išjungė pakrovėją ir jį paėmė. Pakrovėjas buvo šiltas. R. M. buvo koridoriuje. Kai jis bandė įeiti į patalpą, T. G. išjungė šviesą ir R. M. pastūmė. R. M. sulaikė T. G.. Apie įvykį informavo budintį pareigūną.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų pasipriešinimo faktą bei aukščiau paminėtų nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymus patvirtina 2010-02-01 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 78/10 (06), Nr. G 77/10 (06), kuriose konstatuota, kad nukentėjusiesiems O. J. ir R. M. nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Vertinant įrodymus visete, akivaizdu, kad specialisto išvadose nustatyti sužalojimai atitinka nukentėjusiųjų parodymus dėl jų sužalojimo mechanizmo.

Tačiau ir neigdamas savo kaltę T. G. tiek ikiteisminio, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad tarp jo ir policijos pareigūnų kilo konfliktas, dėl ko jo atžvilgiu buvo panaudoti koviniai veiksmai ir išvestas iš patalpos. Tokiu būdu, T. G. iš dalies patvirtino nukentėjusiųjų O. J., R. M. ir liudytojo S. L. parodymus, kad nuteistasis nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, dėl ko jo atžvilgiu buvo panaudota fizinė jėga. R. K., neigdamas savo kaltę, pripažino, kad pas jį buvo rastas įkroviklis, tačiau skirtas krauti ne telefonui, o grotuvui. Tačiau tai patvirtinančių aplinkybių, kad įkroviklis skirtas įkrauti grotuvą (dažniausiai įkraunamos baterijos, o ne pats grotuvas), nustatyta nebuvo. Priešingai, nustatyta, jog pas R. K. buvo rastas mobiliojo ryšio įkroviklis su laidu bei kištuku.

Pagal LR BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Minėto nusikaltimo dispozicija reikalauja įvertinti kaltininko veiksmų pobūdį ir intensyvumą, šiuo atveju reikšmingas nukentėjusiojo statusas bei jo atliekamos funkcijos. Pasipriešinimas teisėtai veikiančiam, pavestas funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui, pagal pareigas pataisos namų pareigūnui, išreikštas fiziniu smurtu ar grasinimu jį panaudoti, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, numatytą LR BK 286 str. Fizinis smurtas pasižymi smūgiais, imtynių veiksmais, stumdymusi, aktyviu priešinimusi, fizinio skausmo sukėlimu, ir pan. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasižymi įvairiais pasakymais, judesiais, gestais, akivaizdžiai rodant nukentėjusiajam, kad prieš jį nedelsiant bus panaudotas fizinis smurtas.

Byloje esantys ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad statutiniai valstybės tarnautojai, pataisos namų pareigūnai O. J. ir R. M. – ėjo savo pareigas, jų reikalavimai buvo teisėti, R. K. ir T. G. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, aktyviai nepakluso, pasipriešino panaudodami fizinį smurtą savo funkcijas vykdančių pataisos namų pareigūnų atžvilgiu ir tokia jų veika pirmosios instancijos teismo teisingai kvalifikuota pagal LR BK 286 str.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms, ir nustatė, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiųjų, liudytojo parodymais, specialisto išvadomis, kita rašytine medžiaga, kuriais netikėti teismas pagrindo neturi, ir juos vertina kaip nuteistųjų T. G. ir R. K. kaltės įrodymus.

Nuteistųjų apeliacinių skundų motyvai dėl įvykio aplinkybių, procesinių veiksmų neatlikimo ar pataisos namų pareigūnų atlikto tyrimo tariamo šališkumo atmestini, kaip nepagrįsti, atsižvelgiant į visa kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma tiek T. G., tiek R. K. kaltę patvirtino, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str., pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų R. K. ir T. G. apeliacinius skundus atmesti.