Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs I. A. ir suinteresuoto asmens J. L. advokato I. R. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir I. A. pakeista taikyta priverčiamoji medicinos priemonės rūšis iš ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018-03-02 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi I. A., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. (dvi veikos), 145 str. 1 d., nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018-10-01 nutartimi pakeista I. A. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose buvo gautas VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės teikimas dėl I. A. atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo. Jame nurodoma, kad I. A. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis turėtų būti pratęsta.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-05-27 nutartimi Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl I. A. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo buvo tenkintas iš dalies. I. A. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Panevėžio apygardos teisme buvo gautas I. A. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-05-27 nutartį panaikinti, visiškai tenkinti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą ir jam pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės priežiūros įstaigoje. Skunde I. A. teigia, kad gydytojų išvadoje buvo nurodyta jam tęsti būtent ambulatorinį gydymą. Teigiama, kad viso gydymosi laikotarpiu jam nebuvo nustatyti jokie ligos paūmėjimai. Nurodoma, kad gydytoja leido nebevartoti vaistų. I. A. gyvena kaime, o autobusas, vykstantis iki psichikos centro, būna tik kelis kartus per savaitę ir netinkamu laiku, todėl dėl didelio atstumo jis kurį laiką nesilankė psichikos centre. Tikinama, kad jis laikysis gydytojos nustatytos tvarkos. Skunde nurodoma, kad apeliantas turi senyvo amžiaus ir ligotą mamą, kuria reikia rūpintis. Teigiama, kad jo buvusi žmona dėl turtinių interesų nori apkaltinti jį nusikalstamos veikos padarymu, nors jis jokių neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu nėra atlikęs.

Panevėžio apygardos teisme taip pat buvo gautas suinteresuoto asmens J. L. advokato I. R. skundas, kuriuo taip pat prašoma Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-05-27 nutartį panaikinti, visiškai tenkinti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą ir I. A. pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Skunde nurodoma, kad I. A. laiku nenuvyko į psichikos centrą tik dėl nesusipratimo ir tikinama, kad tokių dalykų ateityje nepasikartos. Nurodoma, kad I. A. gyvena kaime su garbaus amžiaus mama, kuriai būtina padėti. Pažymima, kad niekas kitas jo mama negali pasirūpinti. Nuo priverčiamosios medicinos priemonės paskyrimo I. A. nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos. Pažymima, kad I. A. gydęs gydytojas J. M. pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad I. A. yra patyręs galvos traumą ir jo psichikos būklė vargu ar gali būti geresnė, daugiau jį išgydyti nėra galimybės, todėl palaikomasis gydymas gali būti tęsiamas ambulatoriškai.

Teismo posėdyje prokurorė bei suinteresuoti asmenys prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai netenkintini.

Išnagrinėjęs skundų argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas skundžiama 2019-05-27 nutartimi pagrįstai tik iš dalies tenkino VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės teikimą ir I. A. pakeitė taikytą priverčiamąją medicinos priemonės rūšį iš ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Tenkinti skundus juose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Atkreiptinas dėmesys, jog priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą.

Esminis pareiškėjo ir suinteresuoto asmens advokato skundų argumentas yra tas, kad I. A. psichikos sveikatos būsena šiuo metu yra pagerėjusi, dėl ko jam gali būti ir toliau tęsiama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau su šiuo skundų argumentu, įvertinus teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apygardos teismas neturi pagrindo sutikti. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad I. A. psichikos sveikatos būklė vis dar išlieka nepakankamai stabili, dėl ko ir turi būti koreguojama vaistais, todėl šiuo metu nėra jokios galimybės jo gydymą tęsti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Kita vertus, toks gydymas jam jau buvo taikomas, tačiau jis nesilaikė nei paskirto gydymo tvarkos, nei vartojo vaistus, todėl sutiktina, jog išties išlieka rizika, jog taip gali elgtis ir ateityje. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų visumą įvertino išsamiai bei savo išvadas pakankamai motyvavo.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 str. 4 d. įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos sveikatos būsena pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apylinkės teisme I. A. išsakyta subjektyvi nuomonė apie jo pakankamai stabilią psichikos sveikatos būklę bei socialinio pavojingumo nebuvimą nepaneigia byloje esančių bei prieš tai jau aptartų duomenų ir nepatvirtina jo socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo. Iš bylos matyti, kad I. A. savo ligai ir būklei nėra kritiškas, nors apylinkės teisme sutiko gydymą tęsti ambulatoriškai, tačiau šiuo aspektu svarbu įvertinti tai, kad prieš tai gydomas ambulatoriškai, jis vaistų nevartojo, pas gydytojus nesilankė. Nors skunduose teigiama, kad I. A. turi garbaus amžiaus mamą su kuria gyvena, tačiau pažymėtina, kad pastaroji nedaro įtakos sūnaus elgesiui, jis psichikos centre nesilanko, vartoja alkoholį, o išgėręs agresyviai elgiasi savo buvusios žmonos atžvilgiu. Pastarąją aplinkybę bei tai, kad ir po skundžiamos nutarties priėmimo I. A. elgėsi agresyviai bei smurtavo prieš buvusią sutuoktinę ir dėl to teko kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus, teismo posėdyje patvirtino tiek J. A., tiek I. A. duktė S. Š.. I. A. gydžiusi gydytoja R. B. pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, kad I. A. tik tris kartus buvo atvykęs į psichikos centrą, nors turi lankytis kas mėnesį, pats prisipažino vartojantis alkoholį. Be to, priešingai nei nurodoma I. A. apeliaciniame skunde, gydytoja patvirtino jam nurodžiusi tęsti gydymą bei gerti tabletes, tačiau, kaip jau minėta, būtent I. A. ir nutraukė šį procesą, nebesilankė psichikos centre.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei įvertinęs visą pateiktą medžiagą skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo išvada, jog šiuo metu I. A. taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nėra efektyvus ir būtinas stacionarus jo stebėjimas yra pagrįsta ir argumentuota, o apeliacinių skundų teiginiai jos nepaneigia. Keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. A. ir suinteresuoto asmens J. L. atstovo advokato I. R. apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.