Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės J. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Ž. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, t. y. turėdamas pareigą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008-06-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-02121-54/2008 išlaikyti sūnų A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)m., ir dukrą R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., laikinai mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 litų (72,41 Eur) per mėnesį nuo 2007-11-29 iki jų pilnametystės, turėdamas galimybę teikti išlaikymą, nes buvo darbingas, nuo 2013 m. liepos mėn. dirbdamas Anglijoje ir gaudamas pastovias pajamas, bet nuo 2007-11-29 iki 2017-12-01, nemokėdamas lėšų vaikų išlaikymui, vengė šios pareigos, dėl ko iki 2017-12-01 susidarė 9470,73 eurų įsiskolinimas.

Kaltinamasis R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, parodė, kad sutinka su visomis pranešime apie įtarimą jam nurodytomis aplinkybėmis t. y. nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu bei jo atliktais veiksmais. A. Ž. ir R. Ž. yra jo ir A. S. vaikai. Jis su A. S. kartu gyveno jam nuosavybės teisėmis priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vedė bendrą šeimos ūkį, tačiau santuokos sudarę nebuvo. 2007 m., tikslios datos nenurodys, jie išsiskyrė, A. S. su vaikais išsikraustė gyventi atskirai, kur tiksliai, dabar nenurodys. Savo buvimo Lietuvoje laikotarpiu vaikams priskirtų pinigų nemokėjo, nes neturėjo pajamų. Kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, laikinai buvo registruotas darbo biržoje, bet darbo nerado. Dėl šios priežasties, 2013 m. liepos mėnesį, tikslios datos nenurodys, siekdamas užsidirbti išvyko uždarbiauti į Angliją. Ten praleido 4 metus laiko t. y. iki 2017-11-29, kuomet buvo deportuotas. Anglijoje gyveno ir dirbo, gavo pajamas, tačiau pinigus vaikams mokėti vengė. Neneigia to, pasiaiškinti kodėl taip elgėsi jis taip pat negali. Visą nurodytą laikotarpį vaikų išlaikymu rūpinosi viena A. S.. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio. Prieš grįždamas į Lietuvą, jis susisiekė su antstole S. V., su kuria susitarė, kad jis parduos jam nuosavybės teisėmis priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsiskolinimui padengti (b. l. 90).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra A. Ž. ir R. Ž. motina. Su savo vaikais gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vaikus augina, auklėja ir materialiai aprūpina viena, nes nutrūkus jų su R. Ž. – A. ir R. tėvu, santykiams, jis vengia išlaikyti jų vaikus. Su savo vaikų tėvu R. Ž. susipažino apie (duomenys neskelbtini) m., pradėjo bendrauti, draugauti, 1996 m. kartu apsigyveno R.i priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimė jų sūnus Aurimas, kuriam buvo suteikta tėvo pavardė, tačiau santuoka tarp jų su R. nebuvo sudaryta. Jai prižiūrint jų sūnų šeimos išlaikymu rūpinosi R.. (duomenys neskelbtini)su R. susilaukė antrojo vaiko – Rasos, kuriai taip pat buvo suteikta tėvo pavardė, tačiau ir po dukros gimimo su savo vaikų tėvu santuokos nesudarė. Gimus dukrai, R. padėjo rūpintis vaikais, aprūpindavo šeimą finansiškai, buvo geras tėvas. Po dukros gimimo tarpusavio santykiai tapo konfliktiški, bet vaikams jis buvo geras. Apie 2006 m. ji įsidarbino Z. G. konditerijos firmoje „(duomenys neskelbtini)“, kepėja. Nuo to momento šeimos išlaikymu pradėjo rūpintis daugiausiai ji, nes vaikų tėvas vis dažniau išgėrinėjo, vengė dirbti ir išlaikyti jų šeimą. 2007 m. su savo vaikais A. ir R. išėjo gyventi į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes gyventi kartu su R. buvo nebeįmanoma. 2007-11-29 kreipėsi į teismą dėl jų vaikų išlaikymo, 2008-06-27 Kauno miesto apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas, jos ieškinį dėl vaikų išlaikymo tenkinti ir Kauno miesto apylinkės teismo vykdomuoju dokumentu Nr. 2-2121/2008 iš skolininko R. Ž. vaikams išlaikyti nustatyta mokėti po 250 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2007-11-29 iki jų pilnametystės. Kadangi 2009 m. lapkričio mėn. - 2010 m. sausio mėn. išieškotojai t.y. jai, vaikams teismo sprendimu nustatytas išlaikymas nebuvo mokamas, tai 2010-02-22 kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir 2010-05-03 pagal pateiktus dokumentus, Fondų administracija priėmė sprendimą Nr. V2-3765 ir Nr. V2-3766 dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, kuriais nusprendė A. ir Rasai nuo 2010-02-22 kiekvieną mėnesį mokėti po 195 litų dydžio išmokas, kol atsiras pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. 2009 m. lapkričio mėn. - 2010 m. sausio mėn. jai ir vaikams ne tik nebuvo mokami teismo sprendimu priteisti pinigai vaikų išlaikymui, bet nesulaukė ir jokios kitos vaikų tėvo pagalbos juos auginant, auklėjant ar išlaikant. Iki šios dienos, R. savo vaikams 2012 m. yra padovanojęs tik auskarus Rasai ir žaislinį lazeriuką A., taip pat atidavęs sūnui Aurimui naudotą bėginį dviratį, kurio tikslios vertės nežino. Daugiau jokių dovanų, jokios finansinės ar moralinės pagalbos auginant ir auklėjant vaikus R. nesuteikė ir nesuteikia. Su vaikais bendrauja minimaliai. Kartais „skype“ programa paskambina sūnui. Paskutinį kartą tai buvo šių metų vasario mėnesį. Su dukra praktiškai nebendrauja visai. Jai neskambina ir nerašo. Ji su R. nebendrauja visiškai, jam neskambina, nerašo. Jos žiniomis, apytiksliai nuo 2013 m. gruodžio pabaigos R. yra išvykęs į Angliją, kur iki šiol gyvena ir galimai dirba (b. l. 30-31).

Liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra R. Ž. sūnus. Gyvena kartu su savo mama A. S. ir seserimi R. Ž.,, nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Mama juo ir jo sese rūpinasi viena. Jis ir jo sesuo turi tėčio pavardę, tačiau jų tėvai civilinės santuokos nebuvo sudarę. Kartu gyveno apytiksliai iki 2007 m. Jiems išsikrausčius tais pačiais metais mama kreipėsi į teismą dėl jų su seserimi išlaikymo, buvo priimtas sprendimas jiems su seserimi nustatyta tvarka mokėti pinigus, kokią tiksliai sumą, jis nežino. Tėtis šių pinigų jiems nemokėjo, todėl mama kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir nuo 2010 metų, tikslios datos neatsimena, pinigus jų išlaikymui mokėjo valstybė. Šiuo metu jis minėtų pinigų nebegauna, nes 2015 m. sausio 8 d. jam suėjo 18 metų. Jo tėtis nuo 2013 m. gyvena Anglijoje. Tai žino, nes ten išvykęs jis jam skambino telefonu ir pranešė, kad išsikraustė gyventi į Angliją. Kiek žino, jis ten iki šiol gyvena ir dirba (b. l. 39).

Vaikų išlaikymo Fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-04-07 rašte Nr. (4.2) D2-8813 užfiksuoti duomenys apie tai, kad 2010 m. vasario 22 d. A. S. kreipėsi į Fondą, nes R. Ž. vengė pareigos išlaikyti vaikus. A. Ž. ir R. Ž. nuo 2010 m. vasario 22 d. buvo skirtos išmokos, kiekvienam po 195 Lt. Per mėnesį (b. l. 19-21).

2017-12-08 antstolės padėjėjos N. M. rašte Nr. 0114/09/02787 nurodoma, kad antstolės S. V. kontoroje vykdomas išieškojimas iš R. Ž. jo vaikams: A. Ž. ir R. Ž., Kauno miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-212/08 pagrindu. Vykdant išieškojimą, skolininkui buvo siunčiami kvietimai, tačiau jis į juos nereaguodavo, ir nuo pat išlaikymo priteisimo dienos, teismo sprendimo nevykdė, todėl 2017-12-01 susidarė bendras 9470,73 Eur įsiskolinimas. Informuojama, kad R. Ž. turtas – butas, esantis Kaune, Ariogalos g. 2-21, jo paties iniciatyva, parduotas už 8600 Eur, todėl atskaičiavus vykdymo išlaidas, A. S. bus pervesta dalis išlaikymo įsiskolinimo. R. Ž. banko sąskaitose piniginių lėšų neturi (b. l. 47).

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, buvimą R. Ž. veikoje, nes jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, t. y. turėdamas pareigą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008-06-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-02121-54/2008 išlaikyti sūnų A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)m., ir dukrą R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., laikinai mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 litų (72,41 Eur) per mėnesį nuo 2007-11-29 iki jų pilnametystės, turėdamas galimybę teikti išlaikymą, nes buvo darbingas, nuo 2013 m. liepos mėn. dirbdamas Anglijoje ir gaudamas pastovias pajamas, bet nuo 2007-11-29 iki 2017-12-01, nemokėdamas lėšų vaikų išlaikymui, vengė šios pareigos, dėl ko iki 2017-12-01 susidarė 9470,73 eurų įsiskolinimas. Konstatuotina, kad R. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.

BK 164 straipsnio sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kliūčių priimti šioje byloje baudžiamąjį įsakymą nėra (BPK 418 str. 1 d.).

R. Ž. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu (b. l. 99-104).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 29 str. 2 d., 41 str., 418 str. 1 d., 420 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis ankščiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų jo atžvilgiu pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (b. l. 56-62), jis yra nedirbantis (b. l. 54), neregistruotas darbo biržoje (b. l. 55).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma BK 164 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šios bausmės dydį nustatant žemesnį nei bausmės vidurkis.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamajam skirtini įpareigojimai pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 (šešis) mėnesius, t.y. dirbant kas mėnesį po 10 val. sveikatos, priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, auklėti, prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – naikintina.

Proceso išlaidų, daiktų, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, auklėti, prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 (šešis) mėnesius, t. y. dirbant kas mėnesį po 10 val. sveikatos, priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Ž. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, auklėti, prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 (šešis) mėnesius, t. y. dirbant kas mėnesį po 10 val. sveikatos, priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

R. Ž. išaiškinti, kad: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip juos vykdo; 2) pagal BK 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsnių nustatytas taisykles.

R. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti, asmens tapatybės kortelę grąžinti kaltinamajam.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.