Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-09-15 · Administracinė byla Nr. A-403-1173-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-09-15
Bylos Nr.
A-403-1173-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Romanas Klišauskas, Algirdas Taminskas (pran.)
Atsakovas
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilkaviškio rajono policijos komisariato
Pareiškėjas
D. T., E. S., Ž. B., R. J., M. M., E. R., D. N., S. K.
Trečiasis asmuo
Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinei profesinei sąjungai
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A6-1173/2006Procesinio sprendimo kategorija 16.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Anatolijui Baranovui (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vilkaviškio rajono policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. T. , E. S. , Ž. B. , R. J. , M. M. , E. R. , D. N. , S. K. skundus atsakovams Vilkaviškio rajono policijos komisariatui, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinei profesinei sąjungai dėl nuosavybės teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami pripažinti, kad atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas), neskirdamas pakankamai lėšų Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Vilkaviškio raj. PK) darbuotojų darbo užmokesčio fondui, tame tarpe ir pareiškėjams priklausančio darbo užmokesčio mokėjimui, ir atsakovas Vilkaviškio raj. PK pareiškėjams neišmokėdamas atitinkamą darbo užmokesčio sumą, pažeidė pareiškėjų nuosavybės teises. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti iš Vilkaviškio raj. PK: D. T. – 3621,53 Lt, E. S. – 4753,32 Lt, Ž. B. – 6452,71 Lt, R. J. – 4682,24 Lt, M. M. – 723,66 Lt, E. R. – 4186,54 Lt, D. N. – 7386,36 Lt, S. K. – 4451,96 Lt neišmokėto darbo užmokesčio. Be to, pareiškėjai prašė įpareigoti Policijos departamentą skirti lėšų pareiškėjams neišmokėto darbo užmokesčio išmokėjimui.

Pareiškėjai savo skunduose nurodė, kad vykdant valstybės tarnybos reformą, atsakovas Policijos departamentas neskyrė pakankamo finansavimo darbuotojų darbo užmokesčiui, todėl Vilkaviškio raj. PK buvo priverstas vadovautis 2002 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 686 patvirtintomis Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 m. II pusmetį taisyklėmis ir 2003 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 53 patvirtintomis taisyklėmis ir skaičiuojant pareiškėjų darbo užmokestį taikė indeksavimo koeficientą, dėl ko jiems buvo išmokėtas mažesnis nei priklausė darbo užmokestis. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu minėti Vyriausybės nutarimai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 daliai, 48 straipsnio l daliai. Pareiškėjai teigė, jog atsakovas Policijos departamentas, neskirdamas pakankamo finansavimo darbo užmokesčio fondui Vilkaviškio raj. PK, o atsakovas Vilkaviškio raj. PK nepilnai sumokėdamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23-26 straipsnius priklausantį darbo užmokestį, pažeidė pareiškėjų teises į nuosavybę. Pažymėjo, kad šiuos veiksmus Vilkaviškio raj. PK atliko tuomet, kai galiojo minėti Konstitucijai prieštaraujantys Vyriausybės nutarimai, tačiau, pareiškėjų nuomone, jų nuosavybės teisėms į pilną darbo užmokestį apginti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo tiesiogiai taikytini Konstitucijos 23 ir 48 straipsniai bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnis, 4.94 straipsnio 2 dalis, 4.98 straipsnis.

Atsižvelgdami į paminėtas aplinkybes, pareiškėjai prašė priteisti neišmokėtą darbo užmokestį ir, kadangi 2005 m. valstybės biudžete skirta papildomai lėšų policijai, taip pat prašė įpareigoti atsakovą Policijos departamentą lėšas pervesti atsakovui Vilkaviškio raj. PK susidariusiai darbo užmokesčio nepriemokai išmokėti. Papildomuose skunduose kai kurie pareiškėjai nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ir 2003 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 53 Policijos komisaras išleido eilę įsakymų dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo, kuriuose nurodomi darbo užmokesčiui taikomi indeksavimo koeficientai. Manė, kad šie įsakymai yra neteisėti, nes juos priėmus atsirado pagrindas neišmokėti dalies priklausančio darbo užmokesčio ir jų pagrindu pažeidžiant Konstitucijos 23, 48 straipsnius, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnį, 4.95 straipsnio 2 dalį, 4.98 straipsnį buvo neteisėtai užvaldyta pareiškėjų nuosavybė. Dėl paminėtų aplinkybių šie pareiškėjai prašė šiuos įsakymus pripažinti negaliojančiais.

Atsiliepimas

Policijos departamentas su skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimuose į pareiškėjų skundus nurodė, kad atsakovas, taikydamas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą, veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą, iš karto nutraukė visų savo priimtų teisės aktų vykdymą, ir toliau šie atsakovo teisės aktai nebuvo taikomi jo santykiams su pareiškėjais. Pareiškėjai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovo neteisėti veiksmai sudarė pagrindą žalai pareiškėjams atsirasti. Policijos departamentas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai remiasi daiktinės teisės normomis, kurios šiuo atveju netaikytinos, nes pinigai nėra daiktai. Atsakovas, mokėdamas pareiškėjams darbo užmokestį, taikė indeksavimo koeficientą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo pajamų, gautų atliekant funkcijas, numatytas jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, neužteko darbo užmokesčiui. Teigė, kad sprendžiant, ar pareiškėjų reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinami, būtina nustatyti, ar pareiškėjų nurodyta institucija – Vilkaviškio raj. PK, kuris buvo kompetentingas skirti ir mokėti darbo užmokestį, mokėdamas pareiškėjams ne visą jam priklausantį darbo užmokestį, veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Pagal nurodytu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalį, pareiškėjams mokant darbo užmokestį buvo taikomas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas, kurio apskaičiavimas buvo nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį” ir 2003 m. sausio 17 d. nutarime Nr. 53 „Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių”. Todėl skiriant ir išmokant darbo užmokestį pareiškėjams nebuvo pažeistas nė vienas iš minėtų teisės aktų ir Lietuvos valstybės atsakomybės nėra.

Policijos departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad teisės aktai, kuriuos taikė Vilkaviškio raj. PK, apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimą, prieštaravo Konstitucijai, tačiau prieštaraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-264/2003). Pagal Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį, atitinkamas teisės aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai. Kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog Vilkaviškio raj. PK neišmokėdamas pareiškėjams viso darbo užmokesčio neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Policijos departamentas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjams darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis atitinkamais Vilkaviškio raj. PK viršininko įsakymais, kuriuos nuginčyti pareiškėjai yra praleidę vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminą. Pareiškėjams galėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 nuostatos bei juo patvirtintos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės, nes lėšų poreikis valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui viršijo Vilkaviškio raj. PK skirtus asignavimus darbo užmokesčiui.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilkaviškio raj. PK su pareiškėjų skundais sutiko, skolą pripažino ir prašė pareikštus skundus tenkinti. Atsiliepime į papildomus skundus atsakovas nurodė, kad Vilkaviškio raj. PK įsakymai dėl indeksavimo koeficiento taikymo buvo teisėti ir su jais visi pareigūnai būdavo supažindinami.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinė profesinė sąjunga manė, kad pareiškėjų skundai yra pagrįsti, prašė juos tenkinti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjų skundus tenkino iš dalies. Priteisė iš Vilkaviškio raj. PK: D. T. – 3621,53 Lt, E. S. – 4753,32 Lt, Ž. B. – 6452,71 Lt, R. J. – 4682,24 Lt, M. M.– 723,66 Lt, E. R. – 4186,54 Lt, D. N. – 7386,36 Lt, S. K. – 4451,96 Lt neišmokėto darbo užmokesčio. Bylą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Vilkaviškio raj. PK viršininko įsakymus, kurių pagrindu taikyti indeksavimo koeficientai, nutraukė. Kitoje pareiškėjų reikalavimų dalyje skundus atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautojų pareikštiems reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas trejų metų senaties terminas.

Teismas nustatė, kad Vilkaviškio raj. PK viršininko įsakymais, apskaičiuojant darbo užmokestį, buvo taikomi atitinkami indeksavimo koeficientai. Koeficientai buvo taikomi vadovaujantis teisės aktais, kuriuos Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas vėliau pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Šalies argumentai

Teismas konstatavo, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą nepažeisdami terminų reikalavimams dėl darbo užmokesčio pareikšti, yra išnykęs teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjui, todėl tenkino pareiškėjų prašymus dėl darbo užmokesčio priteisimo. Tačiau teismas atmetė pareiškėjų reikalavimus įpareigoti Policijos departamentą skirti lėšų neišmokėto užmokesčio išmokėjimui, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjai neturi šio reikalavimo teisės. Teismas taip pat atmetė pareiškėjų prašymus pripažinti, kad buvo pažeistos jų nuosavybės teisės, nes nusprendė, jog toks prašymas nelaikytinas skundo reikalavimu. Be to, teismas atmetė ir pareiškėjų prašymus panaikinti atitinkamus Vilkaviškio raj. PK įsakymus, kuriais buvo taikyti indeksavimo koeficientai, ir šioje dalyje bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad buvo praleistas vieno mėnesio terminas, nustatytas skundams dėl šių aktų paduoti.

III.

Apeliaciniu skundu Policijos departamentas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas, Valstybės tarnybos įstatymas bei Lietuvos Respublikos 2006 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas ta apimtimi, kuria nenustato, kad valstybės tarnautojams turi būti kompensuojamas dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo nesumokėtas darbo užmokestis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 daliai, 29 straipsniui ir 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui ir sustabdyti šią bylą. Policijos departamentas taip pat prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, priimant sprendimą pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

pareiškėjams darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis policijos komisariato viršininkų įsakymais, jiems nuginčyti pareiškėjai praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą, teismas pagrįstai bylą šioje dalyje nutraukė, todėl turėjo atmesti ir skundus;teismas turėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-264/2003, kurioje suformuluota taisyklė, kad teisės aktai, Konstitucinio teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti – nesukėlė realių teisinių pasekmių. Šiuo atveju negalima teigti, kad sprendimas nėra baigtas įvykdyti, nes policijos komisariatų vadovų įsakymų teisėtumas galėjo būti skundžiamas per 1 mėnesį nuo jų priėmimo dienos, paskutinis įsakymas, kuris buvo taikytas pareiškėjui, buvo priimtas iki 2004 m. gruodžio 18 d., todėl yra pasibaigęs šio sprendimo apskundimo terminas ir jis laikomas teisėtu ir pagrįstu;jeigu būtų laikoma, kad pareiškėjams priklauso darbo užmokesčio dalis nenuginčijus sprendimų, kuriais buvo nustatyta nemokėti užmokesčio dalies, būtų paneigtas įstatymo viršenybės principas ir viršyta teismo kompetencija spręsti ginčą tik tuo atveju, jei į jį kreiptasi nepraleidus įstatymo nustatyto termino;darbo užmokestis buvo skaičiuojamas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą;teismas turėjo atmesti skundo reikalavimus, nes jie pareikšti netinkamam atsakovui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą žalą, atsiradusią dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, atlygina valstybė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Vilkaviškio raj. PK prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dalyje, kuria pareiškėjams priteistas darbo užmokestis, priimti naują sprendimą ir šioje dalyje skundus atmesti. Atsakovas teigia, kad jis privalėjo vykdyti Vyriausybės nutarimus, kuriuos Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai, todėl darbuotojų interesų nepažeidė. Mano, kad Konstitucinio Teismo nutarimai atgal negalioja, todėl iš atsakovo negali būti priteisiamas darbo užmokestis. Net ir priteisus darbo užmokestį, atsakovas negalės jo sumokėti, nes yra finansuojamas iš valstybės biudžeto, todėl turi būti vadovaujamasi protingumo ir sąžiningumo principais.

Atsiliepimas

Pareiškėjai su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimuose pareiškėjai nurodo:

Policijos departamentas negali skųsti teismo sprendimo, nes darbo užmokestis priteistas iš Vilkaviškio raj. PK;pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A1‑638/2005. Vadovaujantis paminėta praktika, jie nepraleido termino reikalavimams dėl darbo užmokesčio pareikšti;kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra pagrindo, nes Konstitucinis Teismas nenagrinėja, ar norminio akto nebuvimas atitinka Konstituciją;pareiškėjų reikalavimas dėl darbo užmokesčio nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

2006 m. gegužės 5 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas atsakovo Vilkaviškio raj. PK atsisakymas nuo apeliacinio skundo. Atsakovas nurodė, kad dėl indeksavimo neišmokėtas darbo užmokestis pareiškėjams jau išmokėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Įvertinus tai, kad atsakovas Vilkaviškio raj. PK 2006 m. gegužės 2 d. raštu Nr.56-S-6295 atsisakė nuo apeliacinio skundo, šio atsakovo atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas ir apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas, o byla apeliacine tvarka nagrinėtina tik atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinio skundo apimtyje.

V.

Ginčas dėl valstybės tarnautojui priklausančio darbo užmokesčio priteisimo yra kilęs iš valstybės tarnybos teisinių santykių, tačiau jo pobūdis yra specifinis, jis iš esmės skiriasi nuo ginčų, susijusių su valstybės tarnautojo atliekamais viešojo administravimo veiksmais, ir nuo kitų tarnybinių ginčų. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika suponuoja, kad ginčai dėl darbo užmokesčio, nors ir priklausančio mokėti valstybės tarnautojui, iš esmės yra privatinio pobūdžio. Tokią išvadą patvirtina ir nacionalinių teismų praktika.

Nagrinėjamo ginčo specifiškumas suponuoja, kad jam nagrinėti gali būti taikomos kitos teisės normos, nei likusiems tarnybiniams ginčams. Atsižvelgiant į reikalavimų dėl darbo užmokesčio priteisimo teisinį pobūdį, turi būti aiškinamos ir taikomos teisės normos šioje administracinėje byloje.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 str., valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrasis trejų metų senaties terminas.

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalį (2002-12-10 įstatymo Nr. IX-1243 redakcija), Vyriausybės 2003-01-17 nutarimo Nr. 53 1 ir 2 punktus bei šiuo nutarimu patvirtintas Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, kurių pagrindu, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės tarnautojams buvo mokamas mažesnis nei Valstybės tarnybos įstatymo nustatytas darbo užmokestis, Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų administracinėse bylose Nr. A12-219/2004, A1-638/2005 suformuluota praktika, ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Taigi konstatuotina, kad atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikto apeliacinio skundo argumentai negali būti pripažinti pagrįstais. Todėl jo apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas atitinka Konstituciją, kreipiasi tik tokiais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymas, kuris turi būti taikomas konkrečioje byloje. Teismas priteisdamas pareiškėjui darbo užmokestį nesprendžia lėšų, reikalingų teismo sprendimo įvykdymui, pakankamumo klausimo ir tuo pačiu šioje byloje netaiko apelianto nurodomų teisės aktų, kurie, jo nuomone, prieštarauja Konstitucijai, todėl apelianto prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį procesą administracinės bylos dalyje, susijusioje su atsakovo Vilkaviškio rajono policijos komisariato apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 31 d. sprendimo, nutraukti.

Atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasRomanas KlišauskasAlgirdas Taminskas