- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-13
- Bylos Nr.
- 1-311-1011/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- I. B.
- Civilinis ieškovas
- M. K.
- Advokatai
- Ignotas Ungaila
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šalčininkų raj., Lietuvos respublikos pilietis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas:
1) 2016-01-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 str. 1 d. ir paskirta 20 MGL dydžio bauda;
2) 2016-08-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 1 d. ir paskirta galutinė bausmė – 20 MGL dydžio bauda,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
2015-10-28 apie 18.52 val., vairuodamas automobilį F. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės ir įvažiuodamas į Talino g., Vilniuje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, nustatančius, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės <...>.“ ir 27 p. reikalavimus, numatančius, kad „Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta <...>. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį <...>.“, t. y. vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės ir, išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės ir įvažiuodamas į Talino g., Vilniuje, bei sukdamas į kairę link Zujūnų, ties Taikos g. 107 namu, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido ir partrenkė jo atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę, per Talino gatvės važiuojamąją dalį link stovėjimo aikštelės ėjusią pėsčiąją M. K., kuriai dėl eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šiais veiksmais I. B. padarė BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis I. B. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Paaiškino, kad įvykio dieną apie 18.50 val. važiavo automobiliu iš treniruotės pas draugus, kurie gyveno Justiniškėse. V. T. g. ir norėjo sukti link Zujūnų. Važiuodamas pasuko ne į tą pusę, todėl užvažiavo į aikštelę. Išvažiuodamas iš aikštelės sustojo ir pasižiūrėjo į dešinę, ar nėra atvažiuojančių automobilių. Žiūrėdamas į dešinę pusę suko į kairę ir nepastebėjo nukentėjusiosios su dukra. Nurodo, kad nukentėjusioji nesegėjo atšvaitų ar liemenės, todėl jos ir nepastebėjo. Nukentėjusiąją pastebėjo, kai ją partrenkė automobilio dešiniu šonu maždaug kelio viduryje. Nukentėjusiosios dukros nepartrenkė, nes ji stovėjo labiau iš šono. Pažymi, kad jo važiavimo greitis buvo apie 30–35 km/h. Šiuo metu negali nurodyti, ar važiavimo danga buvo slidi. Kai patrenkė nukentėjusiąją labai susijaudino, pradėjo panikuoti, išlipęs iš automobilio bandė kelti nukentėjusiąją, bet nepavyko. Labai greitai atvažiavo ir policijos pareigūnai. Patvirtina, kad automobilį vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, jo niekada nebuvo įgijęs. Vairuoti išmokau būdamas 15 metų, automobilį vairuoju retai. Kodėl vairuoja neturėdamas tokios teisės, paaiškinti negalėjo. Po įvykio buvo traukiamas administracine tvarka, baustas už vairavimą neturint tam teisės. Baudų nėra sumokėjęs. Po įvykio su nukentėjusiąja buvo susitikęs tik vieną kartą, bandė tartis, bet paprašius sumokėti 4 000 Eur, susitarimo nepavyko pasiekti, nes jis (kaltinamasis) tokių pinigų neturi. Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jis yra per didelis. Šiai dienai dalį žalos, t. y. 418,72 Eur turtinę žalą, atlygino. Dėl įvykio labai gailisi, nori atsiprašyti nukentėjusiosios, supranta, kad pasielgė netinkamai. Bandys atlyginti likusią žalą. Pripažįsta, kad yra kaltas dėl įvykio, bet, jo manymu, iš dalies kalta ir pati nukentėjusioji, kuri nedėvėjo atšvaitų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. K. nurodė, kad iki eismo įvykio buvo visiškai sveika. Po įvykio buvo atliktos dvi operacijos ir paskirta reabilitacija. Be artimųjų pagalbos buvo visiškai apribota galimybė judėti, todėl ilgą laiką slaugė dukra. Reabilitacija buvo ilga, nes pradžioje visiškai negalėjo vaikščioti, po 8 gydymo savaičių buvo leista stotis ant vienos kojos su „vaikštukais“. Ir tik gegužės mėnesį pradėjo vaikščioti abejomis kojomis be „vaikštukų“. Šiuo metu negali daug vaikščioti, nes jaučia pasekmes. Pažymi, kad net 4 mėnesius negalėjo atsistoti ant abejų kojų, todėl teko patirti daug išgyvenimų. Šiuo metu kaltinamasis atlygino tik turtinę – 418,72 Eur žalą, šioje dalyje ieškinio atsisako. Savo ieškinį dėl neturtinės žalos palaiko pilnai, kadangi tęsiama reabilitacija, reikalingas ir tolimesnis gydymas, nes nori pasveikti ir normaliai vaikščioti.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis I. B., po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, nukentėjusysis, nukentėjusiojo atstovė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ((duomenys neskelbtini) str.).
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta M. K. parodė, jog 2015-10-28 apie 18.50 val. ji kartu su savo dukra I. A. ir R. P. priėjo Talino g., Vilniuje, ir ėjo link palikto stovėjimo aikštelėje jų automobilio Audi B4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Sustoję kelkraštyje ties Taikos g. 107 namu, pamatė tolumoje maždaug už 300 m nuo Taikos g. pusės atvažiuojančius tris automobilius. Sustoję prie gatvės laukė, kol šie pravažiuos, kad galėtų saugiai pereiti gatvę iki kitoje kelio pusėje esančios stovėjimo aikštelės. Praleidus pirmąjį automobilį, kartu stovėjęs R. P. sparčiu žingsniu perėjo per gatvę, tuo tarpu ji su dukra liko laukti kol pravažiuos likę du automobiliai. Pravažiavus ir antrajam, pamatė kaip iš paskos važiavęs trečiasis automobilis, likus iki jų 30 m, staiga be parodyto posūkio signalo atliko manevrą į kairę pusę, į šalia esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Pamatę, jog automobilis aikštelėje ir kitų atvažiuojančių automobilių gatvėje nebuvo, įsitikinę, kad saugu, pradėjo su dukra eiti per kelią, tuo metu staiga pamatė automobilio žibintus ir prieš save pamatė iš aikštelės išvažiuojantį automobilį, kaip vėliau paaiškėjo Fiat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, įvažiavęs į kelią, staiga priekine dalimi ją kliudė bei nubloškė ant gatvės. Ji krito ant galvos dešine puse, taip pat pajuto didelį skausmą kojose. Gulėdama ant asfalto, girdėjo dukros šauksmą bei stengėsi šią nuraminti, sakydama jog ji gyva ir viskas bus gerai. Vėliau prisimena, kad atvyko greitosios pagalbos medikai, kurie, ją apžiūrėję, išvežė į Lazdynų ligoninę, kartu su ja taip pat išvažiavo ir jos dukra (b. l. 53–54, 55).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. A. parodė, jog 2015-10-28 apie 18.50 val. ji kartu su R. P. ir M. K. priėjo Talino g., Vilniuje, ir ėjo link palikto stovėjimo aikštelėje jų automobilio Audi B4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo kitoje kelio pusėje. Sustoję kelkraštyje ties Taikos g. 107 namu, pamatė tolumoje maždaug už 300 m nuo Taikos g. pusės atvažiuojančius tris automobilius. Sustoję prie gatvės laukė, kol šie pravažiuos, kad galėtų saugiai pereiti gatvę iki kitoje kelio pusėje esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Praleidus pirmąjį automobilį, kartu stovėjęs R. P. sparčiu žingsniu perėjo per gatvę, tuo tarpu ji kartu su M. K. liko laukti, kol pravažiuos likę du automobiliai. Pravažiavus ir antram automobiliui, pamatė, kaip iš paskos važiavęs trečias automobilis, likus maždaug 30 m iki jų, staiga be parodyto posūkio signalo atliko manevrą į kairę pusę, į šalia kelio esančią žvyro dangos automobilių stovėjimo aikštelę. Pamatę, jog minėtas automobilis pilnai įvažiavo į aikštelę, nusprendė, kad automobilis pasuko, jog sustotų aikštelėje. Daugiau keliu atvažiuojančių automobilių abiem kryptimis nebuvo, įsitikino, kad yra saugu ir gali įžengti bei pereiti į kitą kelio pusę. Tuo metu, jau būdamos važiuojamoje kelio dalyje, staiga pamatė minėto automobilio, kuris buvo nusukęs į stovėjimo aikštelę, žibintų šviesas ir be jokio įspėjamojo parodyto posūkio signalo šis automobilis staiga iš aikštelės įvažiavo į Talino g., kur tuo metu jos jau buvo įpusėję pereiti gatvę. Einant per gatvę su mama M. K., ši buvo jai įsikibusi į parankę, o automobilis, kaip vėliau paaiškėjo, Fiat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas į kelią buvo arčiau jos mamos pusės, todėl jai pavyko išvengti susidūrimo su automobiliu, tuo tarpu jos mamą Fiat vairuotojas priekine automobilio dalimi kliudė bei parbloškė ant gatvės. Pamačiusi įvykį, staigiai prišoko prie ant kelio gulinčios mamos pažiūrėti, ar gyva, ar kvėpuoja, išgirdusi šios balsą, jai ši pasakė, kad nepergyventų ir ramino ją, nes ji buvo šoko būsenos po patirto įvykio. Paklausė mamos, ką skauda, ši atsakė, jog kojas, taip pat paklausė, kur regėjimo akiniai. Mama dar bandė sėstis, tačiau ji šiai liepė gulėti, kol atvyks medikai. Atsimena, buvo tamsu ir pergyveno, jog gali atvažiuoti ir nepastebėti jų ant kelio pravažiuojantis kitas automobilis. Dar pamatė, kaip išlipęs Fiat vairuotojas buvo trumpam priėjęs prie jų ir, grįžęs prie savo vairuojamo automobilio, jį perstatė į šalikelę. Taip pat prisimena, kaip sustojo nuo Taikos g. pusės važiavęs automobilis ir išlipęs vyriškis telefonu padėjo iškviesti pagalbą. Po kelių minučių atvyko policijos ekipažas ir greitosios pagalbos brigada, kuri atvykusi jos mamai suteikė pirmąją medicininę pagalbą. Atsimena, kad Fiat vairuotojas buvo neaukšto ūgio, apie 165 cm, dar girdėjo kaip policijos pareigūnai jo paprašė dokumentų, bet jis nieko neturėjo, vėliau jį įsisodino į savo tarnybinį automobilį. Tuo tarpu ji kartu su sužalota mama M. K. greitosios pagalbos automobiliu išvyko į Lazdynų ligoninę. (b. l. 61-62)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. P. parodė, jog 2015-10-28 apie 18.50 val. kartu su I. A. ir M. K. priėjo Talino g., Vilniuje, ir ėjo link automobilio. Sustoję kelkraštyje ties Taikos g. 107 namu, pamatė tolumoje (maždaug už 300 m) atvažiuojančius tris automobilius. Sustoję prie gatvės laukė, kol jie pravažiuos, kad galėtų pereiti į kitoje gatvės pusėje esančią aikštelę, kur stovėjo jo automobilis Audi B4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Praleidęs pirmąjį automobilį ir matydamas, kad kiti du dar toli, jis sparčiu žingsniu spėjo pereiti per gatvę, tuo tarpu su juo buvusios minėtos moterys dar nusprendė palaukti ir praleisti kitus automobilius. Moterys, praleidusios antrąjį automobilį, norėjo praleisti ir trečiąjį, tačiau šio vairuotojas neprivažiavo iki moterų, likus maždaug 30 m, atliko staigų manevrą į kairėje pusėje esančią stovėjimo aikštelę. Tai pamačiusios moterys, įsitikinusios, kad atvažiuojančių automobilių gatvėje nėra, pradėjo eiti per gatvę. Tuo metu, jau įžengus į važiuojamąją kelio dalį, minėtas trečiasis automobilis, kaip vėliau paaiškėjo, Fiat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo metu jau buvo pilnai įvažiavęs į žvyro dangos stovėjimo aikštelę, staigiai atliko manevrą, t. y., nerodydamas posūkio signalo, išvažiavo į greta esančią Talino gatvę ir atsidūrė priešais į kelio važiuojamą dalį įėjusias bei bandančias pereiti gatvę moteris. Tą pačią akimirką jis išgirdo moterų riksmą ir pamatė, kaip minėtas automobilis parbloškė ant gatvės M. K., tuo tarpu I. A. kontakto su automobiliu pavyko išvengti. Tai pamatęs pribėgo prie įvykio vietos, pamatė ant gatvės, maždaug ties viduriu, gulinčią sužalotą M. K., dar išgirdo, kaip automobilio Fiat vairuotojas prašė neskambinti į bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112 ir nekviesti specialiųjų tarnybų, t. y. medikų ir policijos, taip pat Fiat vairuotojas savo telefonu kažkam skambino ir susijaudinęs rusų kalba pasakojo, kad šiam bus blogai. Po maždaug 10 min atvyko policijos ekipažas ir po šių gana greitai atvyko medikų brigada. Atvykę medikai suteikė nukentėjusiajai pirmąją pagalbą ir išsivežė į ligoninę detalesnei apžiūrai, kartu su šia išvažiavo ir I. A.. Jis dar pamatė, kaip atvykęs policijos ekipažas Fiat vairuotoją patikrino alkoholio matuokliu ir įsodino į tarnybinį automobilį. (b. l. 64-65)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. G. parodė, jog automobilį F. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 metų rugsėjo-spalio mėnesį, tikslios datos neprisimena, nusipirko pas pažįstamą A. S.. Jie surašė pirkimo-pardavimo sutartį. Automobilis buvo pirktas tikslu jį perparduoti, todėl po kurio laiko, maždaug savaitės bėgyje, automobilį F. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis pardavė draugui I. B.. Su šiuo jie taip pat pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Abiejų sutarčių kopijas pateikė anksčiau, kai dėl to paties fakto buvo surašomas jo paaiškinimas. Jam yra žinoma, kad šiuo metu A. S. dirba Vokietijoje (b. l. 67).
2015-10-15 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis liudija, kad D. G. automobilį F. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 200 Eur pardavė I. B. (b. l. 25).
2016-04-29 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su priedais fiksuota, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Talino g., Vilniuje, ir užfiksuota – važiuojamosios kelio dalies plotis: 6,0 m.; pėsčiųjų perėjos plotis: 4,0 m.; pėsčiųjų tako, šaligatvio, kelkraščio plotis: 2,0 m, dešinės pusės – 1 m., kairės pusės – 1 m; eismo juostos atskirtos horizontaliuoju ženklinimu, siaura brūkšnine linija. Atvira vietovė, kelias, dešinėje pusėje daugiabutis namas – Taikos g. 107, kairėje ir dešinėje pusėje auga medžiai. Kairėje pusėje – kapinės, šalia kurių neasfaltuota stovėjimo aikštelė. (b. l. 47-49)
2016-04-11 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole fiksuota, jog buvo apžiūrėtas lengvasis automobilis F. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šiam automobiliui įlenktas variklio dangtis, apgadintas priekinis bamperis. (b. l. 50-51)
2015-10-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8730/15(01), konstatuota, jog M. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (b. l. 59)
2015-10-28 19.25 val. Alkoholio kiekio matuoklio D. A. Nr. 6810 rodmenimis nustatyta, jog I. B. buvo blaivus. (b. l. 68, 69)
2016-09-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje konstatuota, kad M. K. nustatyta poodinė kraujosruva kaktoje, minkštųjų audinių patinimas dešiniame kelyje, poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis intrasąnarinis lūžis, dešinio šeivikaulio galvos kraštinis skilimas, kairio šeivikaulio galvos skeveldrinis lūžis su sąnarinės kapsulės ir raiščių plyšimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 58).
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 281 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtino I. B. pareikštą kaltinimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme I. B. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir išsamiai nurodė padarymo aplinkybes.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad I. B. 2015-10-28 apie 18.52 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį F. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės ir įvažiuodamas į Talino g., Vilniuje, bei sukdamas į kairę link Zujūnų, ties Taikos g. 107 namu, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido ir partrenkė jo atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę, per Talino gatvės važiuojamąją dalį link stovėjimo aikštelės ėjusią nukentėjusiąją M. K.. Tokiu būdu, I. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimą, numatantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės ir 27 p. reikalavimus, numatančius, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta.
Nagrinėjamo eismo įvykio metu I. B. nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, taigi neturėjo vairuotojui būtinų vairavimo įgūdžių. Kaip teismo posėdžio metu nurodė I. B., jis, darydamas posūkį iš automobilių stovėjimo aikštelės, stebėjo ar nėra kliūties iš dešinės, tačiau nepastebėjo, kad važiuojamąja kelio dalimi ėjo pėsčioji M. K.. Taigi, darydamas posūkį ir neįsitikinęs tokio manevro saugumu, kaltinamasis nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus. Nors eismo įvykis kilo tamsiu paros metu, neapšviestoje gatvės dalyje, o nukentėjusioji, kaip nurodo I. B., buvo be atšvaito, su savimi neturėjo jokio šviečiančio žibinto, teismui nekyla abejonių dėl I. B. kaltės. Tokia teismo išvada grindžiama tuo, jog eismo įvykis įvyko mieste, todėl atidus ir rūpestingas vairuotojas privalo suvokti, kad tiek transporto priemonių tiek pėsčiųjų eismas yra pakankamai intensyvus ir, vairuodamas automobilį, imtis visų būtinų saugumo priemonių. Be to, Kelių eismo taisyklių 42 p. numatyta rekomendacija, o ne privaloma elgesio taisyklė pėstiesiems, tamsiu paros metu pereinant važiuojamąją dalį neštis šviečiantį žibintą, vilkėti ryškią liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, ar segėti matomoje vietoje atšvaitą. Byloje esančiais įrodymais nenustatyta, kad nukentėjusioji M. K. nagrinėjamu atveju būtų pažeidusi Kelių eismo taisykles. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji M. K. yra garbaus amžiaus, kaip teismo posėdžio metu patvirtino I. B. nekentėjusioji buvo partrenkta važiuojamosios kelio dalies viduryje, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, jog į važiuojamąją dalį jinai išėjo ne staiga, o lydima dukros ir įsitikinusi, kad tai daryti saugu. Taigi, I. B., būdamas atidus, turėjo galimybę pastebėti važiuojamąja kelio dalimi einančias pėsčiąsias.
Todėl, teismo vertinimu, eismo įvykio kilimo priežastimi laikytinas ne tik kaltinamojo Kelių eismo taisyklių 27 p., tačiau ir Kelių eismo taisyklių 14 p., kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, pažeidimas, t. y. pripažįstant jog I. B. eismo įvykį sukėlė iš dalies ir dėl vairavimo įgūdžių bei vairuotojams būtinos patirties neturėjimo.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės (duomenys neskelbtini) išvadoje konstatuota, kad M. K. eismo įvykio metu nustatyta poodinė kraujosruva kaktoje, minkštųjų audinių patinimas dešiniame kelyje, poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis intrasąnarinis lūžis, dešinio šeivikaulio galvos kraštinis skilimas, kairio šeivikaulio galvos skeveldrinis lūžis su sąnarinės kapsulės ir raiščių plyšimu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi gydymas užtruko ilgiau nei 10 dienų.
Įvertinus nukentėjusiosios M. K. patirtą sveikatos sutrikdymo mastą, darytina išvada, kad nurodytais veiksmais kaltinamasis I. B. padarė BK 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Skirdamas kaltinamajam I. B. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padaryto nusikalstamo veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo I. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo neteisėtos veikos gailėjosi (BK 59 str.1 d. 2 p.).
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam I. B. taip pat atsižvelgia į padaryto nusikalstamo veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tai, jog padarytas nesunkus netyčinis nusikaltimas, veika baigta, taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo buvo teistas du kartus, nedirba, buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, priklausomybės ligų ir psichiatrinėse ligoninėse negydytas. Pažymėtina, kad I. B. ir po nagrinėjamo eismo įvykio sukėlimo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-06-13 nutarimu buvo nubaustas už (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyto pažeidimo (transporto priemonių vairavimas neįgijus tokios teisės) padarymą. Taigi, net ir šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas eismo įvykio sukėlimas, taip pat jo pasekmės neatgrasė I. B. nuo analogiškų neteisėtų veikų darymo. Tai rodo, kad I. B. ir toliau vairuodamas transporto priemones neįgijęs tokios teisės elgiasi labai neatsakingai ir iš esmės yra abejingas pasekmėm, kurios gali būti sukeltos tokiu elgesiu.
Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad I. B. už padarytą nusikaltimą skirtina BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant mažesnę negu sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgus į tai, kad I. B. nusikalstamą veiką bei savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ str. nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir I. B. paskirti galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Teismas atsižvelgęs į tai, jog I. B. yra jauno amžiaus, teismo posėdžio metu savo nusikalstamą veiką vertino neigiamai, dėl veikos padarymo gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė, pilnai atlygino turtinę žalą, taip pat patvirtino, kad nevengs atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą kaip numato BK 75 str. 1 d. ir paskiriant kaltinamajam BK 68, 69, 75 str. 2 d. 5, 7 p. numatytas baudžiamojo poveikio priemones bei nustatant pareigas: pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; uždrausti 3 metus vairuoti motorines transporto priemones; per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą.
Kaltinamajam I. B. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta.
Dėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo
Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2016-05-11 pareiškė 2 434,33 Eur civilinį ieškinį (b. l. 108–109).
Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad nuketėjusiajai M. K. nagrinėjama nusikalstama veika buvo sutrikdyta sveikata, dėl jai suteiktos medicininė pagalbos patirtos 2 434,33 Eur išlaidos. M. K. gydymo išlaidos pagrįstos Vilniaus teritorinė ligonių kasos pateiktais detaliais apskaičiavimais (b. l. 110).
Atsižvelgus į tai, Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir iš kaltinamojo I. B. priteistini 2 434,33 Eur nukentėjusiosios M. K. gydymo išlaidoms atlyginti.
Dėl nukentėjusiosios M. K. civilinio ieškinio pagrįstumo
2016-11-29 nukentėjusioji M. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo jos naudai iš kaltinamojo I. B. priteisti 5 500 Eur neturtinės, 418,72 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 137–140). 2017-01-27 teismui pateiktas rašytinis susitarimas dėl materialinės žalos atlyginimo, iš kurio matyti, kad kaltinamasis I. B. pilnai atlygino ieškinyje prašomą priteisti turtinę žalą.
Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-05-10 nutartis baudž. b. Nr. 2K-227/ 2011 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad dėl I. B. neatsargių veiksmų M. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jai sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusioji patyrė poodinę kraujosruvą kaktoje, minkštųjų audinių patinimą dešiniame kelyje, poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinį intrasąnarinį lūžį, dešinio šeivikaulio galvos kraštinį skilimą, kairio šeivikaulio galvos skeveldrinį lūžį su sąnarinės kapsulės ir raiščių plyšimu. Kaip minėta, šie sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad dėl sveikatos sužalojimo M. K. patyrė skausmą, taip pat neigiamus išgyvenimus, susijusius su gydymu, buitiniais nepatogumais, turėjo naudotis vaikštyne su staliuku. Pateikti medicininiai įrodymai liudija, kad M. K. buvo taikomas chirurginis gydymas, ji ilgą laikotarpį ir po to gydėsi, jai skirta reabilitacija.
Pažymėtina, kad teismui pateikti įrodymai liudija, kad M. K. eismo įvykio metu patirtų sužalojimo gydymas tęsiamas iki šiol, nagrinėjama pakartotinio operacinio gydymo galimybė (b. l. 147).
Teismas, įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiajai M. K. nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 4 000 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių.
D. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, susijusių su nukentėjusiosios M. K. atstovavimu, priteisimo
Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-01-09 pažyma, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo I. B. valstybei turėtų būti priteista 270,16 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai M. K..
Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-01-25 pažyma, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo I. B. valstybei turėtų būti priteista 235,42 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai M. K..
2016-10-28 Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-3976-18005, nukentėjusiajai M. K. teikti antrinę teisinę pagalbą civilinio ieškinio parengimui žalos atlyginimo klausimu ir atstovavimui baudžiamojoje buvo paskirtas advokatas R. V..
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje buvo reiškiamas civilis ieškinys, teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios M. K. interesus atstovavo jai paskirtas gynėjas, daro išvadą, kad nurodytos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl prašymas dėl šių išlaidų priteisimo tenkintinas.
Atsižvelgus į tai, iš kaltinamojo I. B. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu, t. y. 505,58 Eur (270,16 Eur + 235,42 Eur = 505,58 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas
nusprendė:
I. B. (I. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., ir skirti jam už tai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
V. B. kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti I. B. (I. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant I. B. (I. B.):
per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; uždrausti vairuoti motorines transporto priemones 3 (trejus) metus;per 1 (vienerius metus) atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomosios priemonės I. B. (I. B.) neskirti.
Priteisti iš I. B. (I. B.) civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 2 434,33 Eur (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 33 cnt) nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios M. K. civilinį ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš I. B. (I. B.) 4 000 (keturių tūkstančių) Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš I. B. (I. B.) valstybės naudai 505,58 Eur (penkis šimtus penkis eurus 58 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele" banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – Nordea banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.