- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- I1-3188-505/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00173-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. O.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. O. (I. O.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. O. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–3), patikslintame skunde (b. l. 8–10), atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 48–49) teigė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. iki 2023 m. sausio 18 d. (skundo pateikimo dienos) buvo laikomas Alytaus pataisos namų 7-ame lokaliniame sektoriuje, kur 6 būrio 3-iame miegamajame gyvenamojo ploto norma neatitiko teisės aktų reikalavimų, kadangi 25 kv. m patalpoje gyveno 9 asmenys, be to, dalį gyvenamojo ploto užėmė patalpoje esantys baldai. Pažymėjo, jog sanitariniame mazge buvo įrengti šeši klozetai, vienas pisuaras ir septynios kriauklės. Šiais įrenginiais naudojosi nuo 150 iki 200 žmonių, todėl tekdavo laukti eilės. Be to, galimybė pasinaudoti šiltu vandeniu buvo sudaryta tik kartą per savaitę ir labai trumpą laiką (nuo 15 iki 18 val.). Akcentavo, kad sanitarinio mazgo remonto metu turėjo naudotis prausykla lauke, o tai labai žemino, taip pat kenkė sveikatai. Pabrėžė, jog 7-ame lokaliniame sektoriuje nebuvo poilsio kambario. Teigė, kad gyvenamosios patalpos buvo antrame aukšte virš darbo cecho, todėl kilo pavojus jo gyvybei. Nurodė, jog nebuvo jam skirta higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetuko, skutimosi peiliukų, tualetinio popieriaus, skalbimo miltelių, dezodoranto, muilo), kadangi turėjo galimybę jų nusipirkti. Dėl atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo), laikymo pataisos namuose teisės aktų normų neatitinkančiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė nepatogumų, dvasinių skausmų, orumo pažeminimą, depresiją. Prašė skundą patenkinti.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime (b. l. 15–19) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime atlieka nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. ir gyvena 6 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas – 19,81 kv. m. Joje įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,30 kv. m. Pabrėžė, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų. Paaiškino, jog 7-o lokalinio sektoriaus (apgyvendinti 6, 8 ir 13 būrių nuteistieji) sanitarinius mazgus valo nuteistieji, įdarbinti į šių būrių tvarkytojų pareigas. Pareigūnai, atsakingi už 7-ą lokalinį sektorių, nuolat prižiūri tvarką ir švarą gyvenamose patalpose bei sanitariniuose mazguose, todėl, esant poreikiui, šios patalpos buvo kuo skubiau remontuojamos. Ginčo laikotarpiu 7-o lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge buvo įrengta 11 prausimosi vietų (praustuvai), 6 unitazai ir 4 pisuarai. Ginčo laikotarpiu gyveno iki 156 nuteistųjų, nes buvo tiek miegamųjų vietų. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. prasidėjus 7-o lokalinio sektoriaus prausyklos remontui, tą pačią dieną buvo pasirašyta 7 biotualetų nuomos sutartis. 11 praustuvų buvo įrengta laikinoje prausimosi vietoje, taip pat remontuojamose patalpose veikė 3 pisuarai, kuriais nuteistieji galėjo naudotis. Pastebėjo, kad 7-o lokalinio sektoriaus pirmame aukšte yra įrengtas poilsio kambarys. Jame yra pastatytas biliardo stalas ir šia patalpa gali naudotis visi šio sektoriaus nuteistieji. Akcentavo, jog neturi duomenų, kad 7-o lokalinio sektoriaus nuteistieji būtų neturėję galimybės laiku pasinaudoti bendruoju dušu, kuriame įrengta 20 dušo ragelių ir kuriuose nuolat būna geras vandens spaudimas. Esant poreikiui, šios patalpos ir įrenginiai kuo skubiau remontuojamos. Duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu buvo neveikiančių dušo ragelių, neturi. Nurodė, kad dirbtuvės, kuriose buvo vykdomi suvirinimo ir kiti metalo apdirbimo darbai, buvo įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų ir virš jų nuteistieji negyvena. Teigė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo išduotos higienos priemonės, kadangi jis buvo mokus, be to, dėl higienos priemonių išdavimo į administraciją nesikreipė. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl jo kalinimo Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime 6 būrio 3-ioje bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, pažeidžiant minimalią teisės aktais reglamentuotą 3,1 kv. m gyvenamojo ploto normą.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.), 11¹.1. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 11¹.2. punkte nurodyta, kad kamerų tipo patalpose turi būti 3,6 kv. m vienam žmogui. Nuo 2020 m. vasario 6 d. galiojančio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punktas nustato analogiškus minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam žmogui, reikalavimus.
Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose patalpose, kuriose laisvės atėmimo bausmę vertinamuoju laikotarpiu atliko pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovės atstovė nepateikė. Kadangi duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus.
Iš bylos duomenų nustatyta (b. l. 25–26, 50), kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. iki 2023 m. sausio 18 d., bausmę atliko 6 būrio 3-iame miegamajame, kurio plotas – 28,16 kv. m. Jame įrengtos 9 miegamosios vietos (pareiškėjui skirta (duomenys neskelbtini) miegamoji vieta), todėl vienam nuteistajam tekęs plotas – 3,12 kv. m. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpose, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės atstovės pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas gyvenamosios patalpos plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės atstovės padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto gyvenamosiose patalpose.
Pareiškėjas nurodė, kad sanitariniuose mazguose buvo įrengtos 7 prausimosi vietos, 6 unitazai, 1 pisuaras, kuriais naudojosi 150–200 nuteistųjų, todėl įrangos kiekis nebuvo pakankamas.
Kaip jau minėta, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 6 būryje (7-ame lokaliniame sektoriuje).
Atsakovės atstovė nurodė, kad 7-o lokalinio sektoriaus (apgyvendinti 6, 8 ir 13 būrių nuteistieji) sanitariniame mazge buvo įrengta 11 prausimosi vietų, 6 unitazai ir 4 pisuarai, ginčo laikotarpiu gyveno iki 156 nuteistųjų.
2022 m. spalio 4 d. tarnybiniame parnešime Nr. 4-4800 „Dėl sanitarinių patalpų remonto 7 lokaliniame sektoriuje“ nurodyta, kad, 2021 m. spalio 29 d. atlikus remontą, 7-o lokalinio sektoriaus sanitarinėse patalpose buvo papildomai sumontuoti sanitariniai įrenginiai ir šiuo metu yra 11 praustuvų, 6 klozetai ir 4 pisuarai (b. l. 29).
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir 2017 m. Aprūpinimo normos), 7.4 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), 7.6 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6 punktas nustato, kad, kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti taisyklių 5.6–5.10 papunkčiuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams.
Iš prieš tai pateiktų duomenų matyti, kad vienas sanitarinis mazgas buvo įrengtas 6-am, 8- am ir 13-am būriui, t. y. trims būriams, tad pareiškėjas tuo laikotarpiu, kai buvo 6-tame būryje, naudojosi sanitariniu mazgu kartu su kitais dviem būriais.
Nustačius byloje minėtas faktines aplinkybes ir įvertinus teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad atsakovės atstovė ginčo laikotarpiu nevykdė Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunkčio reikalavimo įrengti sanitarinį ir higienos mazgą kiekvienam nuteistųjų būriui arba, kaip numato 6 punktas, bent jau dviem būriams, jeigu yra išimtinių aplinkybių, kliudančių jį įrengti kiekvienam būriui, kadangi 6-tam, 8-tam ir 13-tam būriams buvo įrengtas vienas sanitarinis mazgas. Atsakovės atstovė ginčo laikotarpiu taip pat nevykdė 2017 m. Aprūpinimo normų 7.4, 7.6 papunkčių nuostatų, kadangi pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais nebuvo aprūpintas tinkamu sanitariniu įrenginių kiekiu 6 būryje pagal 2017 m. Aprūpinimo normų 7.4 ir 7.6 papunkčius, kadangi 156 žmonėms iki 2021 m. rugsėjo 1 d. teko tik 7 praustuvės, 6 unitazai / klozetai ir 1 pisuaras. Pažymėtina, kad atsakovės atstovė paneigiančių pareiškėjo teiginius duomenų nepateikė.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl per mažo praustuvių, klozetų, pisuarų kiekio laikytini pagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje ginčo laikotarpiu konstatuoti atsakovės atstovės veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).
Pareiškėjas teigė, kad duše buvo 20 ragelių, taip pat iki 2021 m. gruodžio mėnesio duše buvo galima praustis vieną kartą per savaitę, per 15 min. laiką 156 nuteistieji negalėdavo normaliai nusiprausti.
Pagal sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintą Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (aktuali nuo 2018 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusių Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte buvo numatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2021 m. gegužės 25 d.), 17.5 papunktyje buvo numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Nuo 2021 m. gegužės 26 d. galiojančioje Taisyklių 17.5. papunkčio redakcijoje numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien.
Atsakovės atstovė patvirtino, kad nuteistiesiems yra sudaryta galimybė praustis duše, kaip numato teisės normos. Iš Nuteistųjų maudymosi duše grafiko (2021 m. birželio 14 d. Nr. 4-2647), patvirtinto Alytaus pataisos namų direktoriaus (b. l. 31), matyti, kad 7-o lokalinio sektoriaus nuteistiesiems praustis duše buvo skirtas laikas antradieniais nuo 16.00 iki 18.45 val. ir penktadieniais nuo 15.00 iki 18.00 val., t. y. iš šio grafiko matyti, kad nuteistiesiems buvo skirtas laikas nusiprausti duše du kartus per savaitę. Pažymėtina, jog teisės aktai nenustato minimalios maudymosi duše trukmės. Taip pat pažymėtina, jog tomis dienomis, kai dušu nebuvo galimybės pasinaudoti, pareiškėjas asmens higieną galėjo palaikyti prausdamasis gyvenamosiose patalpose bei lokaliniame sektoriuje įrengtose praustuvėse. Be to, pareiškėjas konkrečiai nenurodė, nedetalizavo, kad konkrečiu metu būtent jam nebuvo užtikrinta galimybė realizuoti savo teisę nusiprausti duše. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, atsakovės atstovės neteisėti veiksmai dėl šių pareiškėjo nusiskundimų nekonstatuotini.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodytų nusiskundimų dėl iki remonto atlikimo neveikiančių dušo ragelių, buvusios blogos prausyklų ir kt. inventoriaus būklės, dėl per mažo vandens slėgio, dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo remonto metu negalima nustatyti, nes praėjo per daug laiko, todėl jo argumentai dėl įvardytų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2016 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016).
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog nebuvo jam skirta higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetuko, skutimosi peiliukų, tualetinio popieriaus, skalbimo miltelių, dezodoranto, muilo).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.) 4 ir 5 punktai numatė, jog higienos reikmenys, avalynė, drabužiai išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas teikė prašymą dėl higienos priemonių išdavimo. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gavo pajamų (b. l. 37–41), todėl galėjo higienos priemones nusipirkti pats. Taigi, pareiškėjui esant mokiam, taip pat nesant jo prašymo kalinimo įstaigai, nekilo pareiga išduoti pareiškėjui higienos priemonių, todėl šie jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad 7-ame lokaliniame sektoriuje nebuvo poilsio kambario, tačiau atsakovės atstovė nurodė, kad poilsio kambarys yra įrengtas šio sektoriaus pirmame aukšte. Teismas pabrėžia, kad, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas. Turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas šioje dalyje tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas (dėl poilsio kambario nebuvimo), tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pareiškėjas nepaaiškino, kokios neigiamos pasekmės jam kilo dėl poilsio kambario nebuvimo. Šiuos pareiškėjo argumentus teismas laiko hipotetiniais samprotavimais, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės neteisėtus veiksmus ir neturtinės žalos atsiradimą.
Pareiškėjas teigė, kad gyvenamosios patalpos įrengtos virš darbo cecho, kuriame dirba metalo apdirbimo staklės, metalo apdirbimo aparatai, taip pat dirbama su propano dujų balionais.
Atsakovės atstovė pažymėjo, kad dirbtuvės, kuriose vyko suvirinimo darbai, įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, o toliau nuo jų, ir virš dirbtuvių nuteistieji negyvena (b. l. 17). Iš bylos duomenų taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į kalinimo įstaigos administraciją dėl veikiančių dirbtuvių ir dėl to kilusių nepatogumų. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovės atstovė, žinodama apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs. Teismas kaip deklaratyvius atmeta ir pareiškėjo teiginius dėl propano balionų ir gamybinių patalpų keliamos grėsmės, nes į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas dėl kenksmingų sveikatai medžiagų bei sprogstamųjų medžiagų buvimo būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją. Be to, teismas vadovaujasi atsakovės atstovės teiginiais, kad dirbtuvės, kuriose vyko suvirinimo darbai, įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, o toliau nuo jų, ir laiko pareiškėjo teiginius nepagrįstais.
Pareiškėjas nei skunde, nei patikslintame skunde teismui negrindė aplinkybių, susijusių su netinkama ventiliacija ir netinkamu apšvietimu gyvenamojoje patalpoje. Šias aplinkybes jis nurodė tik atsikirtime į atsiliepimą, todėl, nagrinėjant pareiškėjo skundą, nurodytos aplinkybės nevertinamos.
Likusieji ir pareiškėjo, ir atsakovės atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais teisinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė diskomfortą, psichologinę kančią, įtampą, emocinę depresiją, jautėsi pažemintas, buvo pažeista jo teisė į orumą, sukeltų sunkumų intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, tačiau nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Teismas vertina, kad pareiškėjo nurodytus patyrimus, nepatogumus patiria ir laisvėje gyvenantys asmenys, todėl nėra pagrindo juos sieti išimtinai tik su bausmės atlikimo sąlygomis. Be to, pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, yra padaręs nusikaltimą, jam teismas paskyrė atlikti bausmę pataisos įstaigoje, kurioje jam ir kitiems nuteistiesiems taikomas baudžiamojo įstatymo normose nustatytas režimas. Todėl jo nurodyti potyriai ir nepatogumai iš dalies yra nulemti jo paties pasirinkto elgesio modelio. Tačiau teismas daro išvadą, kad dėl nepakankamo įrengimų kiekio sanitariniame mazge pareiškėjas galėjo patirti perteklinių nepatogumų, įtampą, kurių nebūtų patyręs, jei bausmę būtų atlikęs teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnio 6 punkte kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas. Šio straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to išeina, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Byloje nenustatyta, kad dėl atsakovės atstovės nepaneigtos aplinkybės dėl Patalpų aprūpinimo inventoriumi normos pažeidimo pareiškėjui kilo sunkesnių padarinių, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Tad teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovės atstovė neveikė taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo I. O. (I. O.) teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista.
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.