Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gyčio Večersko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 93-320 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. nuteistas Gardino srities Ašmenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 328 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 72 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi, 199 straipsnio 2 dalimi. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2013 m. vasario 9 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 9 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 2 mėnesiai 29 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. gegužės 10 d.).Komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 93-320 nutarta nuteistajam A. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 2 mėnesių 29 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 12 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 36 iki 12 balų, nuteistojo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, per bausmės atlikimo laiką nustatytos tvarkos taisyklių nepažeidė, nebaustas drausmine tvarka, už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą penkis kartus paskatintas. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, turi teigiamą nuostatą į darbą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Kaltę pripažįsta, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, nemažina savo vaidmens ir nesiteisina, suvokia neigiamas įvykdyto nusikaltimo pasekmes. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nors nuteistasis A. J. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis A. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad jis anksčiau neteistas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už pavyzdingą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo paskatintas penkis kartus, tris karus buvo išleistas trijų parų išvykoms į namus, pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, nebaustas jokia drausmine tvarka. Jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos, dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, ir šios teisės nustatytų taisyklių jis nėra pažeidęs. Atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti VĮ „Mūsų amatai“ siuvykloje siuvėjo darbą ir nuo to laikotarpio nepertraukiamai dirba įvairius pasiūlytus darbus. Pasitaisiusį elgesį patvirtina net tik jo vidinės nuostatos, bet ir elgesys šiuo bausmės atlikimo laikotarpiu, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, nuolatinis ir aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, nuolatinis užimtumas, siekimas gyventi dorai ir nebenusikalsti. Bausmės atlikimo laikotarpiu palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos namų administracijos sprendimu kas trys mėnesiai vyksta į namus trims paroms. Atkreiptinas dėmesys, kad jo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta tik 12 balų iš 168 galimų, tai rodo žemą nusikalstamo elgesio riziką, o taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad jis yra minimaliai pavojingas visuomenei, todėl šis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas rezultatas paneigia teismo išvadas ir akivaizdžiai prieštarauja BVK 157 straipsnio 1 dalies įtvirtintoms nuostatoms. Bandymas deklaratyviai vadovautis dešimčia nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių balų iš 12 balų, rodo teismo neobjektyvų požiūrį į nagrinėjamą bylą. Konstatuotina, kad teismas subjektyviai šališkai vertino visas šias aplinkybes arba visai nevertino tų aplinkybių, kurios jį teigiamai charakterizuoja ir yra palankios taikant lygtinį paleidimą. Todėl galima teigti, kad priešingai, nei nurodo apylinkės teismas, jo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jo elgesiui turėjo teigiamą poveikį. Visos kitos teismo išvados, kad jo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, yra nepagrįstos ir teismo padarytos net nevertinus teismui Pravieniškių pataisos namų pateiktų mano elgesio laisvės atėmimo vietoje vertinimo išvadų ir asmens byloje esančių dokumentų, patvirtinančių šiame skunde išdėstytas aplinkybes ir faktus.Skunde taip pat teigia, kad remiantis vieningai formuojama teismų praktika, siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, šiuo atveju jo elgesys laisvės atėmimo vietoje pasižymi tokiomis savybėmis, kurios leidžia jį vertinti teigiamai, kaip besitaisantį asmenį, ir tai atspindi jo elgesio pokyčiuose. Teismo nurodomi artimi kriminogeniniams veiksniams požymiai negali įtakoti jo pažangos ir pastangų integruotis į visuomenę, socialinio tyrimo išvadoje pateiktos jo asmens vertinimo aplinkybės nesudaro jokio pagrindo teigti, kad jo mąstymas ir elgesys keičiasi neigiama linkme. Teismas, vertindamas jo pažangą, daro niekuo nepagrįstas išvadas, kad jo pastangos yra nepakankamos integruotis į visuomenę, galimos probacijos laikotarpiu nėra garantijų, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kokiu pagrindu teismas daro šias išvadas, nėra aišku. Dabartiniai jo mąstymo pokyčiai yra akivaizdūs, ką pabrėžia ir pataisos įstaigos atsakingi darbuotojai, tai patvirtinta ir Komisijos nutarime: „Nuteistasis prieš imdamasis veiklos, šiuo metu stengiasi apgalvoti savo elgesį bei galimas veiksmų pasekmes; kaltę pripažįsta, suvokia neigiamas padaryto nusikaltimo pasekmes“. Todėl priešingai, nei nurodo apylinkės teismas, Komisija nurodo, kad jis suvokia neigiamas ir negrįžtamas įvykdyto nusikaltimo pasekmes. Jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 36 iki 12 balų. Todėl akivaizdus ir nekeliantis abejonių elgesys mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nustatomas aukščiau paminėtais kriterijais, dėl ko vadovaujantis tuo kas išdėstyta, ir socialinio tyrimo išvadų rengimo metodinėmis rekomendacijomis, Komisija išnagrinėjo pateiktą jo asmens bylą, socialinio tyrimo išvadas ir patvirtino, kad pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nekelia abejonių, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad jis yra minimaliai pavojingas visuomenei.Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. J. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog A. J. priklauso žemos rizikos grupei – 12 balų, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. J. anksčiau neteistas, tačiau šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu A. J. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (12 balų pagal OASys metodiką), tačiau tik 2 balai yra statiniai, todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi realią galimybę juos žymiai sumažinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. J. šiuo metu dar neįdėjo pakankamų pastangų savo elgesio koregavimui teigiama linkme. Pažymėtina ir tai, BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. A. J. elgesys nepasižymėjo ypatingu pažangos siekimu, skatintas jis buvo penkis kartus, paskutinį kartą daugiau nei prieš vienus metus, taigi bausmės atlikimo metu elgėsi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas nuteistasis.Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog A. J. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis yra skatinamas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir mažėja, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. J. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.