Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. S. gynėjo advokato A. A. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. RV(duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam S. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Baltarusijos Respublikos Minsko srities Minsko rajono teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal Baltarusijos baudžiamojo kodekso 328 straipsnio 3 dalį. Paskirta galutinė bausmė 7 metai laisvės atėmimo ir 3200 rublių bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi pripažinti Baltarusijos Respublikos Minsko srities Minsko rajono teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus: suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalimi – galutinė bausmė 7 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. sausio 5 d., bausmės pabaiga – 2028 m. rugsėjo 7 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 20 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-5507 netaikyti nuteistajam S. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis įkalinimo įstaigoje užsiima individualia darbine veikla, pagal galimybes įsitraukia į resocializacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo užsiėmimuose bei renginiuose, tačiau vis dar išskiriami kriminogeniniai veiksniai, be to įkalinimo metu, asmuo ne visuomet elgiasi tinkamai, dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo svarstytas komisijoje, nors nuobauda skirta nebuvo, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. S. gynėjo advokato A. A. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam S. S., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo. Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tačiau kaip minėta aukščiau, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kalėjime atlikus pirminį nuteistojo S. S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta žema rizika, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad atlikto vertinimo metu nebuvo stebimi teigiami pokyčiai, siekiant valdyti rizikas susijusias su nuteistojo kriminogeniniais veiksniais, kadangi atsižvelgiant į sąlyginai trumpą laiką, kuomet nuteistasis atlieka bausmę, nėra galimybės įvertinti nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio bausmės atlikimo metu ir pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo elgesyje be statinio kriminogeninio veiksnio (būdingas teisės pažeidimų modelis), kurio korekcija nėra galima, nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu buvo nustatytas vienas apsauginis veiksnys (individuali veikla įkalinimo įstaigoje), tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis ir nusikaltimo padarymo metu dirbo (nuo 2019 m. iki laisvės atėmimo bausmės dirbo vairuotoju, draugo įmonėje), tačiau darbinė veikla nuteistojo nesulaikė nuo nusikalstamos veiklos padarymo. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis kalinimo metu buvo skatintas tik vieną kartą (2024 m. balandžio 16 d.). Nors baustas nebuvo, tačiau 2024 m. sausio 19 d. nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, dėl ko buvo svarstytas drausminėje komisijoje. Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurią galėtų grįžti gyventi lygtinio paleidimo atveju, turi įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turi oficialios darbinės patirties, iki patekimo į įkalinimo įstaigą nuteistasis dirbo, įkalinimo įstaigoje dirba (vykdo individualią veiklą – medienos gaminių gamyba), palaiko šiltus, artimus santykius su artimaisiais (žmona, dukra, mama, broliu), įkalinimo įstaigoje yra lankomas. Nuteistasis teigiamai vertina jį prižiūrinčių pareigūnų darbą, su pareigūnais nekonfliktuoja, suvokia, kad norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, pagal galimybes įsitraukia į resocializacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo užsiėmimuose ir renginiuose. Nuteistasis yra motyvuotas formuoti teigiamus santykius su aplinkiniais, yra orientuotas į savęs realizavimą socialiai priimtinais būdais. Vis tik, teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Šiuo atveju, nuteistasis vertinimo metu kalbėdamas apie nusikalstamą veiką kaltės nepripažįsta, pateikia savo įvykių versiją, tai yra, kad buvo neteisingai apkaltintas, kas atskleidžia, jog nuteistasis dėl savo nusikalstamo elgesio dar nėra padaręs atitinkamų išvadų, nėra linkęs mokytis iš ankstesnio patyrimo. Be to analizuodamas savo gyvenimo situaciją, nuteistasis išlieka paviršutiniškas, stokojantis atviro bei gilesnio savo situacijos įvertinimo, savo gyvenimiškoje situacijoje nėra linkęs įvardinti probleminių sričių, negeba visiškai objektyviai įvertinti savo situacijos, pripažinti savo netinkamo elgesio modelių. Darytina išvada, kad nuteistasis praeityje rinkosi netinkamus turimų problemų sprendimo būdus arba iš viso jas vengė spręsti, kadangi neįvertindavo neigiamų savo elgesio pasekmių, o susikoncentruodavo į savo poreikių patenkinimą, ir šios aplinkybės, jas įvertinus dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie turi būti koreguojami, kontekste, iš esmės vis dar neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tuo tarpu siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbu didinti nuteistojo motyvaciją įsitraukti į Resocializacijos skyriaus psichologų rengiamus užsiėmimus.

Teismas pažymi, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės interesą į saugią aplinką, tai yra į lūkestį, kad asmenys laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad S. S. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos. Ir nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinus neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumoje, vis dar yra ženkli – 4 metai 2 mėnesiai 18 dienų. Todėl spręstina, jog tolimesnis bausmės atlikimas vis dar tęstinas įkalinimo įstaigoje, siekiant visapusiškai įgyvendinti skirtos bausmės tikslus, kurių vienas paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį taip, kad ateityje jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o šiuo atveju, šis tikslas bus pasiektas, tik nuteistajam bausmės atlikimą tęsiant struktūruotoje aplinkoje ir savo elgesiu įrodant, jog jis gali būti paleistas lygtinai ir tokiu atveju laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo S. S. gynėjo advokato A. A. skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. RV-(duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo S. S. gynėjo advokato A. A. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.