- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- 2S-256-544/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- J. B.
- Trečiasis asmuo
- A. B., notarei V
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-256-544/2019
teisėja Valentina Paliulionienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01094-2018-6
2019 m. kovo 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13640-847/2018 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui A. D., tretiesiems asmenims A. B., notarei V. D. dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. B. prašė: 1) pripažinti jo ir atsakovo A. D. 2015 m. gruodžio 8 d. Biržų r. 1-ojo notaro biure sudarytą paskolos sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) pripažinti, kad tikroji paskolos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo A. D. ir trečiojo asmens A. B. tomis pačiomis sąlygomis, kaip kad 2015 m. gruodžio 8 d. Biržų r. 1-ojo notaro biure sudaryta paskolos sutartis; 3) pripažinti, jog išvestinis sutartinės hipotekos sandoris, įregistruotas Hipotekos registre, hipotekos kodas (duomenys neskelbtini), sudarytas tarp J. B. ir A. D., laikytinas svetimo daikto hipoteka; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus pagal sutartinės hipotekos sandorį, įregistruotą Hipotekos registre, hipotekos kodas (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Nurodė, kad pagal ginčijamą paskolos sutartį yra pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai, kadangi atsakovas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Jeigu šioje byloje teismo sprendimas būtų palankus ieškovui, o ginčijama paskolos sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia, pradėti skolos išieškojimo veiksmai iš ne to skolininko, t. y. ne tos proceso šalies ir pagal niekinį sandorį, galimai apsunkintų šio sprendimo teisingą įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0115/18/02464 iki teismo sprendimo priėmimo.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas pateikė 2018 m. gruodžio 10 d. antstolės I. B. patvarkymą dėl skolininko J. B. turto arešto Nr. S-18-115-57278 vykdomojoje byloje Nr. 0115/18/02464. Patvarkyme nurodyta, kad antstolė vykdo vykdomąjį dokumentą – 2018 m. gruodžio 5 d. Biržų r. 1-ojo notaro biuro notarės V. D. išduotą notaro vykdomąjį įrašą Nr. 6496 dėl priverstinio 29 637,05 Eur skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą. Antstolės kontoroje 2018 m. gruodžio 7 d. priimtas vykdyti išieškotojo A. D. pateiktas vykdomasis dokumentas ir pagal išieškotojo prašymą antstolė areštavo J. B. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei nutarė išieškojimą į šį žemės sklypą nukreipti tik po to, kai bus realizuotas įkeistas turtas ir jo nepakankant skolai išieškoti.
5. Teismas sprendė, jog laikinas išieškojimo sustabdymas vykdomojoje byloje ir toks atsakovo turtinių teisių apribojimas nepažeis teisingumo principo, užtikrins abiejų šalių interesų pusiausvyrą, tuo tarpu nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas A. D. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį.
7. Nurodo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones yra vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, t. y. grėsmė, jog priimtas teismo sprendimas gali būti neįvykdomas, bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Šiuo atveju byloje nėra pateikta kokių nors objektyvių aplinkybių, jog dėl netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebebus galima patenkinti ieškinio reikalavimų. Be to, ar ieškinio suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką.
8. Teigia, jog pinigus pagal sutartį sumokėjo būtent ieškovui, kuris išreiškė pageidavimą paskolos įvykdymą užtikrinti savo asmeninio turto įkeitimu. Ieškovas, teigdamas priešingai, nurodo aiškiai melagingas aplinkybes. Piniginė suma, kurią ieškovas yra gavęs iš atsakovo, yra gana ženkli. Jos nepavyksta atgauti net praėjus pakankamai ilgam terminui nuo sumos mokėjimo. Tuo metu, kai ieškovas gavo pinigus, žadėdamas laiku grąžinti skolą, atsakovo turtinė padėtis buvo geresnė, tačiau šiuo metu būtent jis yra blogesnėje padėtyje. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi procesas gali užsitęsti, taikoma laikinoji apsaugos priemonė, priešingai nei sprendė teismas, abiejų šalių interesų pusiausvyros neužtikrina.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimais į atskirąjį skundą ieškovas J. B. ir trečiasis asmuo A. B. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeidžia atsakovo teisių, priešingai, užtikrina tų teisių pusiausvyrą bei atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, tuo labiau, jog atsakovo reikalavimas yra užtikrintas hipoteka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Taigi, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014 ir kt.). Pagal ieškinio preliminaraus pagrįstumo doktriną, ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013 ir kt.).
15. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei, preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
16. Šioje byloje ieškovas kreipėsi į teismą, siekdamas apginti savo pažeistas teises. Ieškovo teigimu, 2015 m. gruodžio 8 d. Biržų r. 1-ame notarų biure buvo sudaryta paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo, pagal kurią atsakovas neva suteikė ieškovui 25 000 Eur paskolą, ją grąžinant ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 8 d.; gautos paskolos pagal paskolos sutartį vykdymo užtikrinimui buvo sudaryta sutartinės hipotekos sutartis, kuri įregistruota Hipotekos registre (įkaito davėjas ieškovas); ši paskolos sutartis laikytina apsimestiniu sandoriu, kuris realiai pridengė tarp trečiojo asmens ir atsakovo sudarytą paskolos sutartį, jų abiejų sutartomis paskolos sutarties sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, minėtų aplinkybių ieškinio preliminaraus pagrįstumo kontekste visiškai nevertino, nepasakė, ar ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, todėl pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą.
17. Dėl kitos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – egzistuojančios grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui, reikšminga tai, kad, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, CPK yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jų taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą. Priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas šios (antrosios) sąlygos (egzistuojančios grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui) buvimo nutartyje taip pat pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas tinkamai neįvertino.
18. Pažymėtina, jog ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Civilinio proceso kodekso nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šioje byloje nurodyta ieškinio suma yra didelė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad aktualioje formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.). Visgi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo šiuo aspektu (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.
20. Apeliacinės instancijos teismo pareiga yra patikrinti apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoti atskirajame skunde nurodytus argumentus ir vertinti faktinę situaciją, buvusią skundžiamos nutarties priėmimo metu. Kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (netaikymo), nenustatė, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos sąlygos joms taikyti, nevertino, ar ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, nepakankami pagrindė išvadą, kad egzistuoja grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui, sprendžiama, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas neteisingai. Teismui nepasisakius dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygų, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės išspręsti klausimą iš esmės ir pasisakyti dėl tokių faktinių aplinkybių, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Tai prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, pažeistų šalių teisę į apeliaciją. Todėl klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti nagrinėjamas iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
21. Teismas, iš naujo svarstydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turėtų atkreipti dėmesį į tai, ar prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone tikrai bus užtikrintas būtent ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų įvykdymas, jei ieškinys būtų tenkinamas, bei ar yra pagrindas visiškai sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, kai pats ieškovas hipotekos sandorio iš esmės neginčija, siekia tik hipotekos rūšies pakeitimo, pats pripažįsta, kad, galimai patenkinus ieškinį, jo procesinė padėtis keistųsi, tačiau atsakovas vis tiek galėtų reikalauti skolos grąžinimo iš ieškovo įkeisto turto svetimo daikto hipotekos sandorio pagrindu.
22. Iš naujo grąžinus nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apelianto atskirajame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.