Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. D., institucijos, surašiusios administracinį nusižengimo protokolą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus įgaliotam atstovui Ž. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio ir deklaravusio gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. sausio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus (toliau – NŽT skyrius) vedėjas Z. Š., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. D., priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-151-2020, už tai, jog 2018 m. birželio 1 d., 09.30 val. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tveriant tvorą prie (duomenys neskelbtini) buvo užimta gatvės juostai priklausanti teritorija. Konstatuota, jog tokiais veiksmais A. D. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje. Už šį nusižengimą A. D. skirta administracinė nuobauda – bauda 300 Eur dydžio.

Telšių apylinkės teisme 2020 m. vasario 26 d. gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo A. D. skundas dėl administracinės nuobaudos panaikinimo, kuriuo A. D. prašo panaikinti 2020 m. sausio 26 d. NŽT skyriaus vedėjo Z. Š. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-151-2020 ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, jog nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), geodeziniai matavimai buvo atlikti 2012 m. liepos 26 d., pagal 2011 m. gruodžio 7 d. NŽT skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 35VĮ-1409 „Dėl žemės sklypų kadastro duomenų patikrinimo“, kuriuo patikslintas pasikeitęs sklypo plotas iš 0,0882 ha į 0,0923 ha, t. y. 2011 m. lapkričio 10 d. patikrinta kadastrinių matavimų byla ir NŽT skyriaus specialistas nustatė, kad kadastriniai matavimai atlikti teisingai, o po atliktų kadastrinių matavimų, pasikeitęs sklypo plotas buvo patikslintas. Patikslintas žemės sklypo plotas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypo ribos pažymėtos valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ GIS`o kadastro žemėlapyje, o tvora, kuri traktuojama esanti valstybinėje žemėje, jau buvo užtverta prieš atliekant geodezinius matavimus, taigi NŽT skyriui bei jo atsakingiems darbuotojams priimant šiuos sprendimus jau buvo žinoma apie tai. Tvora buvo aptverta suderinus su sodininkų bendrijos (toliau – SB) „Obuoliukas“ pirmininku. Skundu A. D. neginčija, jog užtverta tvora objektyviai ribojo patekimą į valstybinės žemės sklypą ir tai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvųjį požymį, tačiau nurodo, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog jis veikė tyčia, t. y. valstybinės žemės dalį apsitvėrė tvora aiškiai suprasdamas, kad jis nėra šio turto savininkas, kadangi tvorą apsitvėrė pagal faktiškai nurodytas sklypo ribas bei atsiklausęs SB „Obuoliukas“ pirmininko, ir pagal faktiškai buvusius riboženklius. Taip pat nurodo, kad iš NŽT skyriaus suformuluoto kaltinimo nėra aišku kuom yra kaltinamas, nes NŽT skyrius nepateikė jokių duomenų, jog jis buvo užėmęs (duomenys neskelbtini) juostai priklausančią teritoriją, nes nei (duomenys neskelbtini), ar kitų SB „Obuoliukas“ esančių gatvių kadastriniai matavimai nėra atlikti, t. y. minėtai gatvei žemės sklypas nėra suformuotas, todėl nėra tikslių duomenų apie gatvės plotį ar jos juostai priklausančią teritoriją. Mano, jog nesant šių duomenų, negalimas ir patraukimas administracinėn atsakomybėn. Taip pat nurodo, kad šiuo metu tvorą yra pašalinęs, todėl akivaizdu, kad jo veiksmuose nebuvo jokios tyčios užimti valstybinę žemę.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs A. D. papildomai paaiškino, kad įsigijus žemės sklypą, tiksliai laiko pasakyti negali, ten buvo sodas su keliais pastatais, žemės sklypo ribų nubrėžtų nebuvo, tačiau buvo kažkokie planai pas sodų pirmininkę. Kai įsigijo sklypą, iš pradžių visas pašiūres nugriovė, išsilygino ir pradėjo statyti namą kartu su tvora. Prieš tveriant tvorą buvo iškviesti matininkai, kad pažymėtų riboženklius, kurie sukalė kuolus. Žymint riboženklius dalyvavo sodų pirmininkė ir dar kažkas. Pagal pažymėtus riboženklius buvo aptverta tvora, visi riboženkliai yra nufotografuoti, tvorą statė jis. Ar buvo surašytas koks nors dokumentas, kad buvo sustatyti riboženkliai negali pasakyti, bet mano, kad turėjo būti, jei byloje yra tai yra. Tie kuolai, kuriuos sukalė matininkas dar liko, o tvorą tvėrė, nes buvo išmatuota. Pastačius namą norėjo jį priduoti, o 2011 metais jau buvo reikalavimai, kad priduodant namą būtų padaryti geodeziniai matavimai, todėl juos darėsi. 2011 metais atvažiavęs geodezininkas padarė matavimus, nieko nesukalė ir jokių ribų nežymėjo, išmatavo ir tiek. Padarius geodezinius matavimus, atidavė bylą pridavimui, jie buvo patvirtinti žemėtvarkos ir sodų pirmininkės parašais, visi parašai buvo sudėti ir jokių pažeidimų nebuvo rasta. Jis matė 2011 metais padarytą jo žemės sklypo planą. Minėto plano kaip ir nesupranta, nes jis ne specialistas, tačiau su tuo planu buvo susipažinęs ir pasirašęs. Po atliktų geodezinių matavimų jis buvo įsitikinęs, kad tvora yra jo sklypo ribose, kadangi viskas buvo patvirtinta, nes jei būtų buvę kažkas blogai jam būtų buvę pasakyta. Taip ir gyveno toliau, kol praėjus 7 metams atvažiavo NŽT ir parsakė, kad jie yra užėmę valstybinę žemę. Tada jis pradėjo gilintis, pasitarė su specialistais, išsikvietė, kad būtų pamatuotas sklypas ir paaiškėjo, kad teisingai, kad 0,4 aro jo sklypas yra didesnis nei nurodyta geodeziniuose matavimuose. Paaiškino, kad ne jis nusprendė kur ta tvora turi atsirasti, atvažiavę matininkai padarė preliminarius matavimus, sukalė kuolus, pagal kuriuos jis aptvėrė tvorą. Su NŽT priimtais aktais kažkiek susipažino, iš pradžių su jais nesutiko, kol pradėjo gilintis ir išsikvietė geodezininką, kuris permatavo sklypą ir išaiškėjo, kad tvora išlindus. Tada jis suprato, kad tvora yra pastatyta valstybiniame žemės sklype, tai paaiškėjo 2019 metais ir tvorą nugriovė. Tvoros iš pradžių negriovė, nes iniciavo procesą dėl žemės išsipirkimo, kurio metu savivaldybė buvo davusi leidimą išsipirkti, tačiau tada prasidėjo nesutarimai su žemėtvarka, sodų bendrija, įsikišo statybos inspekcija ir liepė tvorą nugriauti nepasibaigus išsipirkimo procesui. NŽT planinio patikrinimo metu jis sužinojo, kad vyksta procesas dėl žemės, teikė paaiškinimus NŽT, buvo nuvažiavęs į NŽT, o pasirašyti administracinio nusižengimo protokolo nesutiko, todėl, kad buvo kaltinamas žemės užgrobimu, nors jis tos žemės neužgrobė. Prašo, kad neskirtų jam baudos, nesupranta už ką ji turi būti skiriama, nes jis savo kaltės nemato.

Teismo posėdžio metu institucijos priėmusios nutarimą NŽT skyriaus atstovas Ž. K. papildomai paaiškino, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis 2005 metais buvo nupirktas žemės sklypas, kuriame buvo atlikti preliminarūs matavimai. Nors A. D. teigia, kad jis norėdamas pasitikslinti žemės sklypo ribas kvietėsi matininkus, tačiau tokių duomenų nėra, taip pat nėra užfiksuota kokios buvo to sklypo ribos. Yra archyvinė byla, tačiau joje sklypo taškai nėra koordinuoti. Jeigu būtų oficialiai kviestas matininkas parodyti sklypo ribas, tam sklypui nebūtinai būtų reikėta atlikti geodezinius matavimus, tokiu atveju surašomas sklypo ženklinimo aktas, tačiau šiuo atveju tokio akto byloje nėra. Pastačius tvorą buvo atlikti geodeziniai matavimai ir pats A. D. yra padėjęs savo parašą, jame aiškios sklypo ribos, stačiakampio formos ir už sklypo esanti tvora bei tujos. Mano, kad mažai tikėtina, kad A. D. būdamas išsilavinęs ir užimantis direktoriaus pavaduotojo pareigas nesuprastų elementarių sklypo sutartinių ženklų. Mano, kad A. D. teiginiai, kad jis nežinojo yra tik jo gynybinė pozicija. NŽT skyrius 2018 metais atliko žemės sklypo valstybinę kontrolę, kadangi sklypui atlikti geodeziniai matavimai, jo koordinatės yra aiškios. Pamatavus buvo nustatyta, kad pastatyta tvora, t. y. valstybinė žemė užimta apie 85 kv. m., todėl už tai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. NŽT skyriaus manymų pažeidėjas yra kaltas. Darant paženklinimo aktą dalyvavo ir A. D., šiame akte yra nurodyta, kad žemės sklypo ribos yra paženklintos dviem riboženkliais, tad teigti, kad nebuvo ženklinamos sklypo ribos taip pat nėra jokio pagrindo. A. D. su paženklinto sklypo ribomis sutiko, tad dabar teigti, kad jis nesuprato yra neteisinga. Senaties terminas šiam pažeidimui nėra suėjęs, kadangi 2011 metais jų padalinys tikrino tik geodezinius matavimus, o patikrinimų vietoje nedarė ir netikrino. Faktą, kad A. D. yra tą tvorą užtvėręs NŽT skyrius nustatė tik 2018 metų birželio mėnesį, todėl prašo skundą atmesti kaip nepagrįsta.

Liudytoja D. D., kuri yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jų matavimai buvo preliminarūs ir pagal tuos matavimus jie pastatė tvorą. Šie matavimai buvo daromi tam, kad galėtų užsitverti tvorą, tačiau ar buvo surašyti kokie nors dokumentai pasakyti negali, nes kai pridavinėjo namą, viską atidavė žemėtvarkai Tuo metu kai statėsi namą geodezinių matavimų daryti dar nereikėjo, tačiau pasistačius namą jį reikėjo priduoti. Geodezinius matavimus pradėjo daryti 2011 metais, iki tol, maždaug prieš 4 metus, buvo atlikti preliminarūs matavimai. Tvora pastatyta ten kur buvo sukalti metaliniai kuolai pagal preliminarius matavimus, jie buvo giliai įsitikinę, kad viskas tvarkoje, nes buvo atlikti preliminarūs matavimai išsikvietus matininkus, kurie išmatavo ir sukalė tuos kuolus. 2011 metais, kai buvo padaryti geodeziniai matavimai niekas nepasikeitė, dokumentus jie pridavė žemėtvarkai ir po to gavo atsakymą, kad viskas tvarkoje, tada įregistravo VĮ „Registrų centras“ ir namą prisidavė. Ta tvora buvo pastatyta kai statė namą, ji jau buvo pastatyta kai buvo daromi geodeziniai matavimai. Geodeziniuose matavimuose tvora yra įtraukta, ji yra parodyta, ir VĮ „Registrų centras“ bei žemėtvarka matė, kad yra tvora, nes ji pažymėta punktyru. Jų žemės sklypas yra pagal plane pažymėtus riboženklius 1, 2, 3, 4, punktyrinė linija yra už jų žemės sklypo ribos, toliau eina kanalizacija ir valstybinė žemė, tai suprato tada, kai juos patikrino. Jie buvo įsitikinę, kad viskas tvarkoje, nes dokumentai buvo užregistruoti VĮ „Registrų centras“. Kai buvo atliktas patikrinimas, jie tada vėl išsikvietė matininkus ir pradėjo žiūrėti tuos pačius dokumentus, tada suprato, kad tvora nepatenka į jų sklypo ribas. Iki tol jie nesigilino, išsikvietė specialistus, kurie viską nunešė ir sutvarkė, jie sudėjo parašus, kad viskas gerai ir įregistravo VĮ „Registrų centras“.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

A. D. administracinė nuobauda paskirta už ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką naudojimąsi vandens telkiniais.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-2013).

Taikant teisinę atsakomybę už padarytą nusižengimą, asmens veikoje privaloma nustatyti inkriminuojamo nusižengimo sudėtį, kuriai būtini keturi požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė; jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Pagal formuojamą teismų praktiką laikomasi pozicijos, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Pagrindinis kriterijus, sprendžiant yra kaltininko veikoje objektyviosios pusės požymis užėmimas ar ne, yra tai, kaip laisvai valstybine žeme gali naudotis bet kuris kitas visuomenės narys. Žemės užėmimu laikomi tokie atvejai, kai kaltininkas sudaro objektyvias kliūtis, dėl kurių akivaizdžiai fiziškai ribojama galimybė, trukdoma laisvai šia žeme naudotis.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog ginčo dėl paties nusižengimo faktinių aplinkybių nėra. Žemės naudojimo patikrinimo 2018 m. birželio 5 d. ir 2019 m. kovo 29 d. aktais Nr. 35ŽN-64-(14.35.78.) ir Nr. 35ŽN-22-(14.35.78.) bei jų priedais nustatyta, kad faktiškai naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos nesutampa su privatizuotomis ribomis. Už privatizuotų ribų, valstybinėje žemėje užtverta tvora, pasodinti medžiai, yra pastatyta dalis voljero. Ūkinė veikla vykdoma apie 85 kv. m. plote valstybės žemės. Byloje taip pat nekyla abejonių, jog pastačius tvorą buvo apribota galimybė kitiems asmenims naudotis valstybine žeme, nes patekimas į šį žemės sklypą tiesiogiai priklausė būtent nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko A. D. valios. To neginčija ir skundą padavęs asmuo. Atsižvelgus į tai nėra abejonių, jog pastatyta tvora neabejotinai pažeidė kitų asmenų teises netrukdomai naudotis valstybiniu žemės sklypu ir tai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytos neteisėtos veikos – savavališko žemės užėmimo objektyviuosius požymius. Tokiu būdu pastačius tvorą, kuri apriboja viešą laisvą patekimą į valstybei priklausančią žemę, savavališkai buvo užimta valstybinės žemės dalis. Šioje byloje skundą padavęs A. D. iš esmės ginčija tik ANK 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo subjektyvųjį elementą – tyčią.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog žemės sklypas 0,0923 ha, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. balandžio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3410, priklauso skundą padavusiam asmeniui A. D. ir laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Minėto žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2012 m. rugpjūčio 16 d. Iš byloje pateiktų kadastrinės bylos išrašų – žemės sklypo plano ir koordinačių žiniaraščio matyti, kad minėto žemės sklypo plotas sudaro 923 kv. m., sklypas pažymėtas 4 riboženkliais, iš kurių matyti, kad sklypo plotas yra netaisyklingo stačiakampio formos, besiribojantis su (duomenys neskelbtini) gatve ir dviem atskirais sklypais. Po atliktų kadastrinių matavimų, skundą padavęs asmuo A. D. su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2011 m. spalio 23 d. žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte, ir nustatytu plotu sutiko 2012 m. liepos 26 d. pasirašytinai. NŽT skyrius, gavęs SB „Obuoliukas“ valdybos pirmininkės prašymą, 2018 m. birželio 1 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą ir 2018 m. birželio 5 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad patikrinus žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sklypui atlikti kadastriniai matavimai. Vietovėje rasti riboženkliai 1 ir 3, tačiau sklypo faktiškai naudojamos ribos prie (duomenys neskelbtini) g. nesutampa su privatizuotomis ribomis. Tvoromis aptverta teritorija, kurioje užsodinti medžiai, pastatytas voljeras (dalis), trinkelėmis dengtas įvažiavimas patenka į gatvės juostai skirtą teritoriją. Kartu pateikta situacijos schema su foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad tvora eina palei (duomenys neskelbtini) gatvę, ties gatvės užsukimu darydama ovalo formos lankstą. 2018 m. birželio 5 d. taip pat užpildytas žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinis klausimynas, kuriame įvertinti pažeidimai. Atlikus patikrinimą, 2018 m. birželio 13 d. raštu NŽT skyrius informavo A. D. apie nustatytus pažeidimus ir dėl galimo administracinio nusižengimo padarymo iškvietė jį į bylos nagrinėjimą. 2018 m. rugpjūčio 3 d. NŽT skyriuje gautas A. D. paaiškinimas, kuriame šis nurodė, jog nesutinka su NŽT skyriaus nustatytomis aplinkybėmis, kadangi jo žemės sklype atlikus geodezinius matavimus buvo nustatytas privatizuoto žemės sklypo viršplotis 0,0041 ha, kuris buvo užfiksuotas, apskaitytas ir įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Paaiškinime nurodoma, kad nuo 2011 m. gruodžio 7 d. privatizuoto žemės sklypo ribos nesikeitė, o tvora buvo užtverta prieš atliekant geodezinius matavimus, jis neturėjo tikslo, tyčios ir neketino užimti laisvos valstybinės žemės. NŽT skyrius 2018 m. rugpjūčio 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, kuriuo A. D. pripažino kaltu padarius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinis nurodymas savanoriškai įvykdytas nebuvo.

NŽT skyrius 2019 m. kovo 29 d. atliko pakartotinį aukščiau minėto žemės sklypo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, jog tikrinimo metu nustatyta, kad faktiškai naudojamos ribos nesutampa su privatizuotomis ribomis. Už privatizuotų ribų, valstybinėje žemėje užtverta tvora, pasodinti medžiai, dalis voljero, ūkinė veikla yra vykdoma apie 85 kv. m. plote valstybinės žemės. Žemės naudojimosi tvarkos pažeidimas nepašalintas, valstybinė žemė neatlaisvinta. Po minėto patikrinimo NŽT skyrius 2019 m. balandžio 3 d. raštu kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – Statybos inspekcija) dėl privalomojo nurodymo surašymo A. D., siekiant, kad valstybinėje žemėje būtų pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai. Statybos inspekcija pagal gautą prašymą atliko patikrinimą minėtame žemės sklype ir nustatė, kad tvora pastatyta neteisėtai, todėl A. D. 2019 m. gegužės 23 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (PN-494-(16.29), kuriuo nurodė nugriauti I nesudėtingosios grupės tvorą, pastatytą valstybinėje žemėje šalia sklypo ir sutvarkyti statybvietę iki 2019 m. lapkričio 23 d. A. D. 2019 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. sausio 6 d. pranešimais informavo Statybos inspekciją ir NŽT skyrių apie pašalintus pažeidimus. NŽT skyrius 2020 m. sausio 29 d. išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta minimali nuobauda – 300 Eur bauda. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, skundą padavęs asmuo A. D. minėtu laikotarpiu kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Geopasaulis“, kad būtų permatuotas žemės sklypas. UAB „Geopasaulis“ matininkas permatavęs žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 22 d. pateikė situacijos brėžinį dėl šalia žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) esančio kelio, iš kurio matyti, kad tvora buvo užtverta ne privatizuotose sklypo ribose.

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. Nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (ANK 8 straipsnio 1-3 dalys).

Pagal ANK 9 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Nors ne kiekviename ANK straipsnyje nurodoma, kokia yra jame užrašyto administracinio nusižengimo kaltės forma, tačiau kiekvienas administracinis nusižengimas dažniausiai turi labai konkrečią, būtent tokią, o ne kitokią tam administraciniam nusižengimui priskiriamą kaltės formą. Ir jei būtent tokios kaltės formos nėra – nėra ir to administracinio nusižengimo.

Pažymėtina, jog tiesioginės, netiesioginės tyčios, nepagrįsto pasitikėjimo ir nerūpestingumo kaltės formas apibūdina asmens intelektualinis momentas, apibūdinantis asmens psichinį santykį su priežastinio ryšio vystymusi, ir priešingų teisei padarinių numatymo pobūdis. Esant tyčiai pavojingi padariniai yra neišvengiami ar labai tikėtini, o esant neatsargumo formoms, padariniai numatomi kaip labai mažai tikėtini. Tai reiškia, jog esant neatsargumui, asmuo numato, kad jo veiksmai gali tam tikromis sąlygomis lemti administracinio nusižengimo padarymą, tačiau tikisi, kad šiomis konkrečiomis aplinkybėmis padariniai nekils.

Kaip minėta aukščiau ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, todėl privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-693/2019 ir joje nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika).

Skundą pateikęs asmuo A. D. neneigia, kad valstybinėje žemėje, skundžiamame nutarime nurodytoje vietoje, pastatė tvorą, kuri objektyviai ribojo patekimą į valstybinės žemės sklypą ir tai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvųjį požymį, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog vien to nepakanka patraukti asmenį atsakomybėn. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tvora žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pastatyta iki kadastrinių matavimų atlikimo dienos. Tiek skundą padavęs asmuo, tiek liudytoja teismo posėdžio metu paaiškino, kad tvora buvo aptverta pagal preliminariais matavimais nustatytas žemės sklypo ribas. Atlikti preliminarius matavimus buvo pasitelktas matininkas, šių matavimų dieną, kartu dalyvavo ir SB „Obuoliukas“ pirmininkė, o atlikus preliminarius matavimus ginčų dėl žemės sklypo ribų nekilo, todėl pagal juos buvo užtverta tvora. Kaip nurodo skundą padavęs asmuo ir liudytoja, atlikus kadastrinius matavimus, jų tuometiniu suvokimu, žemės sklypo ribos iš esmės nepasikeitė, priešingai, žemės sklypo plotas padidėjo 0,0041 ha, apie galimus pažeidimus jie informuoti nebuvo, todėl žemės sklypu iki užtvertos tvoros naudojosi kaip savo, kadangi buvo įsitikinę, kad tai jų teritorija.

Tuo tarpu institucijos atstovas teigia, kad A. D. būdamas išsilavinęs žmogus, po atliktų geodezinių matavimų turėjo suprasti elementarius sklypo sutartinius ženklus, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog tikslių sklypo ribų nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis procesas, todėl NŽT skyriaus argumentai, kad A. D. po kadastrinių matavimų atlikimo buvo aišku, kad tvora yra ne jo sklypo ribose, t. y., jog tvora aptverta didesnė sklypo dalis nei jam nuosavybės teise priklauso, laikytini nepagrįstais. Kaip matyti iš byloje esančių A. D. paaiškinimų, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, net ir po NŽT skyriaus atliktų patikrinimų buvo įsitikinęs, kad tvora pastatyta jo privatizuoto žemės sklypo ribose, todėl pradžioje A. D. netgi neigė užėmęs valstybinę žemę, tačiau po Statybos inspekcijos patikrinimo ir permatavus žemės sklypą, įsitikino, kad tvora pastatyta valstybiniame žemės sklype, todėl pastatytą tvorą geranoriškai pašalino ir atlaisvino neteisėtai užimtą valstybinio žemės sklypo dalį.

Pažymėtina, jog institucija surašiusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atsiliepime į skundą nurodo, kad paskiriant nuobaudą A. D. buvo nustatyti visi keturi būtini administracinio nusižengimo sudėties elementai: objektas, subjektas, objektyvioji pusė ir subjektyvioji pusė. Vis tik teismas daro išvadą, kad su tokia NŽT skyriaus pozicija nėra pagrindo sutikti. NŽT skyrius pateiktame atsiliepime į skundą nurodo, kad administracinio nusižengimo subjektyvioji pusė – pažeidėjo kaltė, tyčia arba neatsargumas. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju A. D. gal ir netyčia, bet per neatsargumą užvaldė valstybinę žemę, esamoje situacijoje elgėsi neapdairiai, jis turėjo ir galėjo numatyti, kad tvora pastatyta valstybinėje žemėje. Paminėtina, jog iš minėtų institucijos teiginių, akivaizdu, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo vienas iš sudėties elementų buvo įvertintas tik formaliai, t. y. nenustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. tyčia, nurodant, kad asmuo administracinį nusižengimą padarė gal ir netyčia, bet dėl neatsargumo.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų ir kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Taigi NŽT skyrius skirdamas nuobaudą A. D. privalėjo nustatyti šio asmens tyčią padarius administracinį nusižengimą, kadangi kaip ne kartą paminėta šioje nutartyje, ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas asmeniui tik tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmus bei naudojant valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Nagrinėjamu atveju duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/2016).

Taip pat pažymėtina, jog ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, įvertinęs byloje esančius duomenis, išklausęs procese dalyvavusių asmenų paaiškinimus, sprendžia, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija įrodymus vertino formaliai, neatsižvelgdama į byloje surinktų įrodymų visumą, ne visiškai tiksliai įvertino ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementus, todėl priėmė nepagrįstą nutarimą, kuriuo pripažino A. D. kaltu dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

Teismo vertinimu, pirmiau aptarti duomenys neginčytinai patvirtina, kad į A. D. užtveriant tvorą buvo apribota galimybė kitiems asmenims naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi, nes patekimas į valstybinės žemės sklypą tiesiogiai priklausė būtent nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko valios, tačiau byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad A. D. užtverdamas tvorą, veikė tyčia ir sąmoningai, taip savavališkai užimdamas valstybei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį. Iš byloje surinktų įrodymų, darytina išvada, kad A. D., tvorą valstybiniame žemės sklype užtvėrė dėl neatsargumo, neturėdamas tyčios ir nenumatydamas, kad dėl jo veikimo bus užvaldytas valstybinis žemės sklypas. Paaiškėjus minėtiems faktams, A. D. geranoriškai pastatytą tvorą nugriovė ir atlaisvino valstybinį žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju nenustačius A. D. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties, skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, administracinio nusižengimo bylos teisena A. D. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644-646 straipsniais,

nutaria:

A. D. skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-151-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną A. D. atžvilgiu nutraukti.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per nutarimą priėmusį teismą.