Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2022 m. birželio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje dalį, pagal kurią jis nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalis, ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šių administracinių nusižengimų nutraukti, grąžinti jo medžioklinį ginklą „Sauer303 SynchroXT, 3006 Springfield“, ginklo numeris R029878, ir išimtą stirnino trofėjų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

1. Skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui konstatuoti ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalyje numatyti pažeidimai, kurie bylą išnagrinėjusiu specialisto įrodinėjami dviem įrodymais: Pranešimų priėmimo tarnybos gautu anoniminiu 2022 m. gegužės 2 d. pranešimu ir pirminiu P. V. paaiškinimu, kurį jis po pusvalandžio paneigė, kas nurodoma ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. M. R., medžiojantis nuo 2007 metų ir turintis pakankamai medžioklinės patirties, iki tol niekada nebaustas už administracinius pažeidimus, susijusius su medžiokle, visada nuosekliai teigė, kad stirninas buvo sumedžiotas pagal teisės aktų reikalavimus, buvo teisingai ir laiku užpildytas medžioklės lapas, tik dėl objektyvių priežasčių (žvėrių išdorojimo aikštelėje nėra šviesos, vandens, lauke jau buvo prietema) medžioklės vadovo P. V. sprendimu stirniną buvo nuspręsta išdoroti jo (P. V.) namo, kur yra tam tinkamos sąlygos (šviesa, vanduo), o žvėrienos atliekos kitą dieną turėjo būti išvežtos į klubo žvėrių pirminio apdorojimo aikštelę. Tačiau 2022 m. gegužės 3 d., apie 02.00 val., atvykę gamtosaugininkai atliekas bei skerdieną paėmė kaip daiktinį įrodymą ir 2022 m. gegužės 4 d. aktu pripažino jas atliekomis. Asmens kaltei įrodyti būtini neginčijami ir objektyvūs įrodymai, patvirtinantys, kad jis padarė administracinį pažeidimą, šiu atveju - kad M. R. pažeidė Taisyklių reikalavimus – medžiodamas nušovė stirniną iš transporto priemonės. Nesant objektyvių įrodymų, asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant ANK 569 straipsnio 5 dalies nuostatas, o konkrečiai nutarime nurodant netikslias faktines aplinkybes (dėl P. V. prisipažinimo aplinkybių, anoniminio pranešėjo nurodytų aplinkybių), kas suponuoja išvadą apie netinkamą bylos nagrinėjimą ir neteisėto sprendimo priėmimą. Sprendžiant klausimą, ar M. R. padarė minėtą administracinį nusižengimą, buvo būtina nustatyti, ar jo veikoje yra šio administracinio nusižengimo sudėtis, tai yra ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad M. R. šūvį į medžiojamą žvėrį atliko sėdėdamas automobilyje.

2. Klubas nurodytuose plotuose medžioja daugiau negu 50 metų, per tą laikotarpį nėra buvę jokių konfliktų ar nesusipratimų su vietiniais gyventojais, dalis kurių yra ir klubo medžiotojai. Tačiau prieš metus – pusantrų į klubo plotus atsikraustė gyventi A. R. su savo sugyventiniu. Pasistatė namą, įsisteigė ūkį, ir iškart prasidėjo jos konfliktai tiek su vietiniais gyventojais, tiek su medžiotojais. A. R. rašo nepagrįstus skundus įvairioms institucijoms ir šį kartą tikriausiai ji parašė nepagrįstą ir melagingą pranešimą, nes yra kategoriškai nusiteikusi prieš medžioklę ir medžiotojus, tai yra ne pirmas jos pranešimas, kurio tikslas yra apšmeižti ir melagingai apkaltinti medžiotojus, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamą M. R.. Jos nurodytos aplinkybės apie šioje byloje nagrinėjamą situaciją yra išgalvotos ir netikslios. Pranešėja turėtų būti apklausta teisme, o jai atsisakius liudyti, jos paaiškinimas vertintinas kaip eilinis melagingas pranešimas, kuriuo siekiama nepagrįstai apšmeižti klubo „Neringa“ medžiotojus.

3. M. R. ir P. V. yra draugai, dažnai medžioja kartu. P. V. serga onkologine liga, jam nuolat atliekamos procedūros ligoninėje. 2022 m. gegužės 2 d., apie 15 val. jam buvo suleisti itin skausmingi vaistai, todėl jis tą vakarą ir išvažiavo į medžioklę norėdamas atsipalaiduoti ir pabūti gamtoje. Klube, pagal patvirtintas taisykles, medžiojant palaukimo būdu, medžioklėje turi dalyvauti ne mažiau kaip du medžiotojai. Medžioklė, kaip užfiksuota medžioklės lape Nr. 79, truko nuo 19.30 val. iki 22.00 val. Stirninas buvo sumedžiotas apie 21.30 val., dokumentų užpildymas, žvėrienos parvežimas ir apdorojimas užtruko iki ne mažiau vidurnakčio, asmens nusiprausimas ir higiena dar pusvalandį. P. V., kaip ir M. R., nuėjo miegoti tik apie 00.30 val., o po valandos buvo prikeltas iš miego aplinkosaugos pareigūnų prožektorių šviesų ir garsinių sirenų signalų, kurie akivaizdu nebuvo būtini konkrečiu atveju. Natūralu, kad neišsimiegojusiam onkologiniam ligoniui ir be psichologinio smurto nakties metu sunku adekvačiai mąstyti ir vertinti susidariusių situaciją. Kaip nurodyta pareigūnų M. S. ir V. O. tarnybiniuose pranešimuose, P. V. tą naktį per vieną valandą net tris kartus keitė parodymus, kokiu būdu buvo sumedžiotas stirninas ir tai yra ir natūralaus miego trūkumo pasekmė, ir įrodymas, kad prieš jį buvo vartotas psichologinis smurtas, kas yra nurodyta ir P. V. 2022 m. gegužės 24 d. paaiškinime. Neabejotinai prie tokių parodymų keitimo prisidėjo ir dalinė pripažįstama P. V. kaltė dėl paties padarytų pažeidimų – žvėris buvo išdorotas ne pirminėje žvėrių apdorojimo aikštelėje, pas jį buvo rastos kilpos, automobilio nutrenktas paukštis. Be to, pareigūnų, ypač inspektoriaus M. S. psichologinis spaudimas dėl visų šių aplinkybių neabejotinai jį paveikė neigiamai, sukėlė stresą, pasimetimą. Pareigūnai neišaiškino jam jo teisių, atėmė mobilųjį telefoną ir neleido paskambinti advokatui, nepaaiškino apklausos ir namo apžiūros antrą valandą nakties būtinumo. P. V. dėl tą naktį išgyvento streso vėliau lankėsi pas psichologą. Todėl neabejotinai turi būti tiriama ir pareigūnų turima filmuota bylos medžiaga, ir tik visų nurodytų aplinkybių kontekste vertinamos pirminio P. V. paaiškinimo surašymo teisėtumas ir aplinkybės, kuriame tikėtina tikslingai nėra nurodyti surašymo laikas ir data.

4. M. R. selekcinį stirnos patiną 2022 m. gegužės 2 d. nušovė pagal Taisykles, sėlinant nuo automobilio, tai nėra draudžiamas medžiojimo būdas, o P. V. ir anoniminės pranešėjos parodymai vertinti kritiškai. Nenustačius, kad stirninas sumedžiotas draudžiamu medžioklės būdu, M. R. veikoje nelieka ir ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. M. R. nepažeidė jokių teises aktų, reglamentuojančių medžioklę Lietuvos Respublikos teritorijoje, medžioklės lapas Nr. 79 užpildytas, teisingai nurodytos stirnino ragų atšakos, todėl jokia tariama pareigūnų apskaičiuotu 1916,90 eurų žala gamtos ištekliams nėra padaryta. Pareigūnų paimtas trofėjus turi būti gražintas M. R. bei atlyginta jo patirta žala už paimtą žvėrieną. Akcentuotina, kad pareigūnai 2022 m. gegužės 3 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole, tikėtina (ne)tyčia neįrašė apie išimtą trofėjų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. R. prašė skundą tenkinti skunde nuodytais motyvais. Parodė, kad medžioja 15 metų ir per visą tą laikotarpį nepadarė nei vieno nusižengimo, taigi nėra linkęs nusikalsti, juolab kad augina šeimoje tris nepilnamečius vaikus ir nori visada būti jiems pavyzdžiu. Kartais pats važiuoja į medžioklės plotus apsižiūrėti, ar nėra pažeidėjų. Tai viena priežasčių, kodėl tą vakarą važiavo su P. V. į savo medžioklės plotus. Pranešėjas yra nusiteikęs prieš medžiotojus, atsikraustė gyventi į jų medžioklės plotus prieš pusantrų metų. Neginčija, kad 2022 m. gegužės 2 d. vakarą važiavo medžioti su P. V.. Susitiko su juo prie jo (M. R.) medžioklės bokštelio, užsipildė reikalingus medžioklei dokumentus. Į medžioklę atvažiavo su P. V. automobiliu visureigiu „Kia“. Medžioklės lapą užpildė medžioklės vadovas P. V.. Turėjo vykdyti medžioklę tykojant. Tykojimas atliekamas laukiant stacionariam ar nešiojamam bokštelyje, galima tykoti ir išlipus prie automobilio. Pažadintas naktį nurodė neteisingai, kad medžiojo sėlinant. Išlipus iš automobilio šauti nėra draudžiama. Medžioklės būdo nėra privaloma nurodyti medžioklės lape, nes yra kalendoriai terminai kada medžiojama kokiu medžioklės būdu, ir tuo metu abu būdai buvo leidžiami. Po tykojimo jiedu su P. V. važiavo per medžioklės plotą, P. V. norėjo jam parodyti savo bokštelį ir tuo pačiu apžiūrėti plotus, ar nėra pažeidėjų. Atvažiavo nuo Švėkšnos pusės. Važiuojant automobiliu, jų ginklai buvo sudėti dėkluose, šoviniai buvo išimti. Važiuojant M. R. kairėje pusėje pamatė stirniną, stabtelėjo, pavažiavo atgal įsitikinti ar jis yra tinkamas sumedžioti. Tada jis (M. R.) išlipo, išsiėmė ir užsitaisė šautuvą, užėjo už automobilio kelis žingsnius ir atliko šūvį. Ginklo nuleistuką spaudė dešine ranka. Stirninas po šūvio buvo įrašytas į medžioklės lapą. Jis buvo tinkamas medžioti, sumedžiotas teisėtai. Jeigu būtų brakonieriavę, būtų jo nerašę į medžioklės lapą. Netiesa, kad stirninas negalėjo išbūti vienoje vietoje tiek laiko, toks gyvūno elgesys įprastas. Kai sustojus, išlipus iš automobilio sumedžiojo stirniną, nematė aplink žmonių. Kai važiuoja po medžioklės plotus, dairosi į aplinką ar nėra pažeidėjų, būtų pamatę žmogų, jeigu jis būtų buvęs. Jeigu būtų šalia buvęs žmogus, nebūtų atlikęs šūvio, nes tai nesaugu ir neetiška. Toje vietoje matomų sodybų nėra, yra tik pavažiavus už maždaug 500 metrų yra viena. Upelis yra netoli, stirninas buvo netoli to upelio. Ant ginklo buvo pritvirtintas optinis taikiklis. Prieš šaudamas M. R. apsižiūrėjo aplinką, įvertino kas yra už stirnino, kulkos kritimo laipsnį. Stirnino stebėjimas užtruko daugiausiai minutę laiko, viskas įvyko labai greitai, ilgai toje vietoje nestovėjo. Nušovus stirniną toje vietoje užtruko daugiausiai iki dešimties minučių. Jie per tą laiką apsisuko, nuvažiavo prie upelio, parsitempė stirniną, įdėjo į bagažinę ir išvažiavo. Tuo metu žmonių nematė, bet matė automobilį. Kai jie išvažiavo ant sankryžos, P. V. nuėjo šlapintis, o jis pats palipo į kalvą apsižiūrėti, ar nėra žvėrių, pažeidėjų. Grįždamas matė, kad kažkoks automobilis sulėtinęs greitį privažiavo prie P. V. automobilio, kaip supranta, tada buvo nurašytas P. V. automobilio valstybinio numerio ženklas. Neteisingai pasielgė gabendami stirniną, padarė klaidą, bet jų dorojimo vietoje nebuvo šviesos ir vandens, todėl P. V. nusprendė vežti stirniną pas jį, o M. R. sutiko. Tai veterinarinis pažeidimas. P. V. būtų kitą dieną vidurius išvežęs į tam skirtą jų medžioklės plotuose esančią vietą. P. V. važiavo su savo automobiliu, o jis su savo. Buvo atvažiavęs pas P. V. doroti stirniną, to neneigė, kai atvažiavo naktį aplinkos apsaugos pareigūnai. Jeigu, kaip teigiama, būtų šauta iš automobilio, jis būtų turėjęs laikyti šautuvą prieš P. V. veidą, nes pats sėdėjo šalia keleivio vietoje, o taip šauti yra pavojinga ir taip nebūtų daręs. Kai buvo atliktas šūvis, stirninas buvo maždaug už 100 metrų. Matė stirniną su žiūronais, o po to išlipęs per optiką. Aplinkos apsaugos pareigūnai atvažiavo 3 val. nakties, jis tuo metu buvo neseniai nuėjęs miegoti, pareigūnams teko ilgai skambinti į duris. Nuėjo ramus pasikalbėti, atidarė automobilį, parodė, atidavė mėsą, atnešė ir parodė, iš kokio ginklo buvo sumedžiota, ginklą atidavė. P. V. buvo pareigūnų automobilyje, bet jis to iš pradžių nematė. M. S. liepė prisipažinti, kad bus tai lengvinanti aplinkybė, kad P. V. jau jį išdavė. M. R. sakė, kad negali prisipažinti dėl to, ko nepadarė. Tada pareigūnai išlaipino P. V. iš automobilio ir liepė jam sakyti, ką jis parašė. P. V. pasakė, kad jis nešovė iš automobilio, kad šovė išlipęs. Pareigūnai išsivežė juos paryčiais į įvykio vietą. Ten jis parodė, kur šovė, kaip šovė, kur buvo stirninas, kaip jį nešė, kur dėjo. Pareigūnai išmatavo atstumus. Per visą tą laiką pareigūnai vis darė psichologinį spaudimą - liepė prisipažinti, pasirašyti, sakė, kad bus nuo to jam geriau. Grįžo iš plotų vėl pas P. V., pradėjo tikrinti P. V. garažus, malkinę, rado kažkokių vielų, sakė P. V., kad tai kilpos, rado partrenktą džiovinamą paukštį, pradėjo daryti jam spaudimą. Juos paleido apie 08.00 val., paėmę mėsą ir stirnino galvą su ragais, o paėmimo protokole neįrašyta.

Liudytojas M. S. parodė, kad jis dirba vyriausiuoju specialistu, yra vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius. Turi daugiau nei 20 metų medžiotojo stažą ir gyvūninių išteklių valdymo magistro išsilavinimą. Pamena, kad 2022 m. gegužės 2 d. vakare iš pranešimų priėmimo tarnybos buvo gautas pranešimas, kad „Neringos“ medžiotojų klubo medžioklės plotuose yra medžiojama iš transporto priemonės, todėl reagavo nedelsiant. Nuvykus į „Neringos“ medžiotojų klubo medžioklės plotus, nieko nerado. Nuvažiavo ir į dorojimo vietą, kur medžiotojai gali teisėtai atsivežti sumedžiotą gyvūną. Ten jokių buvimo pėdsakų nebuvo (nebuvo automobilio, nesimatė, kad būtų prie dorojimo duobės buvę atėjęs žmogus). Jau iš to buvo aišku, kad vyko neteisėta medžioklė. Kadangi buvo nurodyti medžiotojų automobilio valstybiniai numeriai, jie pagal juos nusistatė automobilio savininką - P. V. ir nuvyko į jo namus. Kieme stovėjo automobilis. Skambino ilgai į duris, niekas neatidarė. Priėjus prie automobilio, pašvietus matėsi, kad buvo gabentas sumedžiotas gyvūnas (matėsi kraujas ir plaukai). Prie garažo buvo laukiniams gyvūnams gaudyti kilpoje buvo pakabintas suopis. Po kurio laiko per balkoną P. V. paklausė kas jie tokie, jie prisistatė, nurodė, kad gautas pranešimas. P. V. išėjo į lauką, jo buvo paklausta ar vyko medžioklė, kokiu būdu medžiojama. Nurodė, kad medžiojo su M. R., pateikė medžioklės lapą, kuriame buvo įrašytas sumedžiotas stirninas. Paklausus kokiu būdu vyko medžioklė P. V. pasakė, kad M. R. medžiojo tykojant ir ožį nušovė iš bokštelio. Kai pareigūnai jam pasakė, kad reiks nuvažiuoti į vietą ir parodyti, kurioje vietoje sėdėjo M. R., kurioje vietoje buvo sumedžiotas stirninas, P. V. paprašė išjungti tarnybinę kamerą, nurodydamas, kad tada jis pasakys, kaip iš tikrųjų viskas buvo. Dėl to M. S. išjungė kamerą. Tada P. V. tarnybiniame automobilyje raštu nurodė kaip vyko medžioklė ir pasakė, kad M. R. nušovė ožį iš automobilio. Po to M. S. vėl įjungė kamerą, nes privalo filmuoti. P. V. nesiskundė dėl sveikatos, į viską reagavo adekvačiai. Tada nuvažiavo su P. V. pas M. R.. M. R. piktybiškai neprisipažino kokiu būdu sumedžiojo stirniną. Padarius akistatą, P. V. neišdrįso pasakyti M. R., kokiu būdu jis tai padarė; tylėjo ir galiausiai pasakė, kad nuo automobilio. M. R. sakė, kad sumedžiojo sėlinant, jis nieko nepripažino. Tada pareigūnai paėmė stirnieną, M. R. ginklą, kartu su M. R. nuvažiavo į įvykio vietą. Įvykio vietoje įsitikino, kad stirninas negalėjo būti sumedžiotas sėlinant, nes laukinis žvėris nebūtų stovėjęs tiek laiko, kol M. R. atliko šūvį. Žvėris buvo apie 100 metrų atstumu. Žvėris buvo nušautas gana tiksliai į krūtinę. Šūvis negalėjo būti atliktas tiksliai, ginklą laikant rankose, jis turėjo būti padėtas ant atramos. Taip pat prieš važiuojant į plotus buvo atlikta P. V. patalpų apžiūra, rastos kilpos laukiniams gyvūnams gaudyti. P. V. pasakė, kad rado jas miške ir kad nepapultų žvėrys, parsinešė namo. Taip pat ūkinėje patalpoje rasta neteisėta dorojimo vieta, kurioje buvo išdorotas gyvūnas. Jau ryte, parsivežus pažeidėjus į aplinkos apsaugos agentūros patalpas, P. V. ir M. R. buvo supažindinti su jų teisėmis; tada M. R. skambino advokatui. Buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai. Jis nufilmavo, kaip paklausė P. V. kodėl pakeitė parodymus, o jis atsakė. M. R. rūbai neatitiko medžiojimui sėlinant būtinų rūbų. Pranešėja nurodė, kad sumedžiotas žvėris iš automobilio, po to kitą dieną atvažiavusi tai nurodė raštiškai. Pranešėja iš kažko sulaukė grasinimų, todėl bijodama dėl savo saugumo nenurodė vardo ir pavardės. Šovimas nuo automobilio nėra neteisėtas, bet M. S. buvo įsitikinęs, kad šauta iš automobilio. Detaliai neapžiūrėjo automobilio dėl šūvio iš automobilio požymiams nustatymo, o kiek užmetė akį - šovinio tūtos nesimatė. Vykimas su P. V. ir M. R. į įvykio vietą nebuvo protokoluotas, protokolavimas nėra numatytas jų veiklą reglamentuojančioje tvarkoje. Jeigu būtų važiavę kitą dieną, tai būtų galėję pakenkti tyrimui, jie vadovavosi principu, kad nusižengimas turi būti išaiškintas kiek įmanoma skubiau. Medžioklės būdas neprivalo būti įrašytas į medžioklės lapą, bet jeigu buvo nurodytas tykojant, turėjo medžioti tykojant. Pranešimus apie pažeidimą gauna iš pranešimų priėmimo tarnybos, taip pat gauna pranešėjo numerį ir kitus duomenis, bendrauja su pranešėju. Šiuo atveju su pranešėju bendravo vakare, bet pranešimą gavo ne jis, o jo kolega. Negali pasakyti, iš kurios vietos stirnino nušovimą stebėjo pranešėja, šios aplinkybės nesiaiškino. Jeigu M. R. išlipo iš automobilio, kiek paėjo ir atliko šūvį, tokiu atveju nebūtų pažeidimo, bet pareigūnai šiuo atveju padarė išvadą, kad laukinis žvėris viską turėjo girdėti , būtų pabėgęs ir negalėjo būti taip, kaip nurodė M. R., juolab kad buvo sumedžiotas brandus stirninas, o ne jaunas, kuris dar nesusipažinęs su aplinka, žmonių elgesiu. M. S. buvo įsitikinęs, kad M. R. meluoja ir kad jis šovė iš automobilio. Paėmimo protokole nenurodytas trofėjus atskirai, jame nurodytas viso gyvūno skerdienos paėmimas, įskaitant trofėjų ( galvą su ragais). Skerdiena kartu su ragais buvo pripažinta atliekomis, perduota utilizavimui ir utilizuota. Atliko aplinkybių tikslinimą, vietoje aiškinosi iš kur atvažiavo automobiliu, kur stovėjo automobilis. Tyrimo veiksmus atliko nuo 03.00 val. iki 08.00 val., paskui M. R. išvyko. Prašant P. V., inspekcijos viršininko sprendimu, P. V. buvo grąžintas automobilis, atsižvelgiant į tai, kad jis onkologinis ligonis.

Liudytojas V. O. teismo posėdžio metu nurodė panašias aplinkybes kaip ir savo 2022 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime. Taip pat parodė, kad dirba Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje vyriausiuoju specialistu. Negali nurodyti anoniminio pranešėjo vardo ir pavardės. Su pranešėju bendravo tiek jis, tiek kolega, skambino pranešėjui ne kartą. Pranešime nebuvo detalizuojama kiek kartų šauta iš automobilio, taip pat gautas pranešėjo paaiškinimas, kad šovė iš automobilio. Turbūt nesitikslino su pranešėju kiek kartų šauta. s nedetalizavo iš kurios vietos stebėjo, tik nurodė, kad matė. Vėliau atsisakė duoti parodymus, nes nurodė, kad sulaukė grasinimų. Pas P. V. atvyko nakties metu, kada tiksliai, negali pasakyti. Nepamena ar atvyko su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu. Atvykus patikrino dokumentus, medžioklės lapas buvo užpildytas tvarkingai, sumedžiotas žvėris nurodytas. P. V. įlipęs į tarnybinį automobilį pripažino, kad buvo šauta iš automobilio, tarnybinė kamera tuo metu buvo išjungta. Kai P. V. rašė paaiškinimą, nebuvo tikslinga įjungti kameros. Jis P. V. nediktavo paaiškinimo, P. V. gera valia parašė, jam įtakos niekas nedarė. M. R. visą laiką teigė, kad šovė sėlinant, išlipus iš automobilio. Buvo nustatyta, kad M. R. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Nepamena, ar jie buvo paėmę P. V. telefoną, jo telefono rankose neturėjo. P. V. reagavo į situaciją adekvačiai, kalbėjo rišliai, nebuvo išgėręs, sveikata nesiskundė, dėl jo būklės ir galėjimo duoti teisingus parodymus nekilo abejonių. Jis sveikata nesiskundė, tik nuvykus į medžioklės plotus norėjo nusišlapinti.

Liudytojas P. V. parodė, kad gerai atsimena 2022 m. gegužės 2 d. medžioklę. Leistina stirnų medžioklė prasidėjo gegužės 1 d. Jis apie 15 val. išėjo iš onkologinės ligoninės, kur jam buvo atliktos procedūros, sukeliančios silpnumą, nuovargį, slogią nuotaiką, todėl jis paskambino M. R. ir pasiūlė važiuoti į medžioklės plotus. Vakare apie 18.00 val. – 18.30 val. su juo susitiko medžioklės plotuose, susirašė reikiamus dokumentus, jis turėjo medžioklės lapą. Išvažiavo kiekvienas į savo bokštelius. Kadangi nieko nematė ir nenušovė, susirašė žinutėmis, kad 21.00 val. baigs medžioklę. P. V. norėjo parodyti M. R. savo bokštelį, todėl įsisodinęs jį į savo automobilį, važiavo per medžioklės plotus. Važiuodami jie pakėlė pamatė stirniną. Pažiūrėjo per žiūronus, kad tai selekcinis stirninas, kuris gali būti medžiojamas. M. R. išlipo iš automobilio, pasiėmė ginklą. Ginklai buvo sudėti ant galinės sėdynės dėkluose. O jis pats tuo metu pro kairės pusės (vairuotojo) automobilio langą stebėjo stirniną - ką jis daro, ar pabėgs ar ne. Žiūrėjo į stirniną ir paskui girdėjo šūvį. Nuo automobilio sustojimo iki šūvio praėjo apie 2 minutės. Ar M. R. šovė nuo atramos, ar paėjęs toliau nuo automobilio - nematė. Tada apsisuko, nuvažiavo į tą pusę kur nubėgo stirninas po šūvio. Surado stirniną, įsidėjo jį automobilį. Važiavo toliau ir sustojo nuvažiavus apie 500 metrų nuo šūvio vietos. Užpildė medžioklės lapą, surašė stirnino duomenis, kad tai selekcinis stirninas. Kadangi jų medžiotojų būrelio žvėrių dorojimo vietoje bazėje nebuvo elektros ir vandens, pasiūlė nuvežti nulupti stirniną pas jį į sodą, joje esančioje malkinėje. Stirniną išdarinėjo iki 00.00 val. ar kiek vėliau, pats nuėjo miegoti apie 00.30 val. Apie 01.30 val. jį pažadino didžiulis garsas, garsiniai signalai, šviesos. Būdamas antrame aukšte pamatė, kad stambaus sudėjimo vyrai su prožektoriais vaikšto aplink namą ir šviečia, šaukia, kad jis išeitų į kiemą. Jis išėjo į lauką, jie sukinėjosi ties automobiliu ir švietė, neprisistatė kas tokie yra, neparodė pažymėjimo, bet matė, kad specialiaisiais aplinkos apsaugos pareigūnų rūbais. Paprašė jo medžioklės lapo, jis jį padavė. Tada buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, o ten vienas iš pareigūnų pradėjo daryti jam spaudimą, kad parašytų, kad nušovė stirniną neleistinu būdu, sakė, kad yra liudininkų. Jis iš pradžių pasakė, kad M. R. medžiojo iš bokštelio, nes taip ta medžioklė ir prasidėjo, nieko sumeluoti nenorėjo. Pareigūnai uždraudė jam naudotis telefonu, telefonas liko namuose, vėliau važinėjo be telefono. Liepė atidaryti ir parodyti automobilį, jis tą ir padarė. Pareigūnai jam darė spaudimą, kad parašytų taip, kaip jie nori ir jis parašė taip, kaip jam liepė rašyti M. S., taip kaip jis diktavo, net liepė nurodyti automobilio valstybinį numerį. Jis neprašė, kad pareigūnai išjungtų kameras, net nesuprato, kad jie jas turi, jie jam nerodė, kad turi kameras. Po to jam leido pareiti apsirengti, įsodino į automobilį. Inspektorius nustatė M. R. adresą ir jie nuvažiavo į M. R. namus. Sustojo prie vartų, jam neleido išlipti. Ilgai prašė M. R., kad atidarytų vartus ir įleistų. M. R. įsileido, tuo metu buvo apie 03.00 val. Pasisodino M. R., jį apklausė (P. V. nedalyvaujant). Tada jį (P. V.) pasikvietė ir paklausė kaip buvo, jis nurodė, kad buvo šauta ne iš automobilio. Tada važiavo į įvykio vietą Švėkšnoje. Jie geranoriškai parodė kaip kas buvo, kur stovėjo stirninas, kaip buvo šauta, kad M. R. išlipo iš automobilio. Paskui juos parsivežė į inspekciją, surašė protokolus. Tik tada M. S. supažindino su teisėmis, perspėjo dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Į medžioklę vyko su jo tamsiu visureigiu „KIA“. Kai pastebėjo stirniną nematė aplinkui jokių žmonių. Jie dairėsi, matėsi, kad priešais buvo sankryža, bet ant to kelio nieko nebuvo, tik pravažiavo automobilis į dešinę pusę. Buvo gana šviesu, viskas matėsi gerai. Medžioja jau 16 metų. Žino, kad stirniną doroti turėjo medžioklės vietoje, bet vežėsi į namus, nes ten patogu, yra šviesa ir vanduo. M. R. negalėjo šauti iš automobilio, nes būtų turėjęs vežtis užtaisytą šautuvą ir šauti pro P. V. veidą, o tai yra labai nesaugu, kelia pavojų klausai, niekas taip nedarytų. Pareigūnai nurodė, kad daug žmonių matė įvykį, kad yra parašytas skundas, apeliavo į kitus pas jį užfiksuotus pažeidimus, liepė parašyti taip, kaip jie nurodė, sakė, tada jam bus lengvesnė atsakomybė. Jis areigūnams skundėsi, kad jo prasta sveikata, bet pareigūnai į tai nereagavo. Pareigūnams atvykus buvo miegojęs nepilną valandą. Jam po to reikėjo psichologo pagalbos, lankėsi pas psichologą.