Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-238-772/2012

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-05-16
Bylos Nr.: 2-238-772/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-07-3-06394-2010-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jonas Stubrys
Ieškovas: R. P.
Atsakovas: Daugiabučio
Trečiasis asmuo: A. B., F. T., L. S., Ri, R. P., S. S.
Išvadą teikia: Šiaulių teritorijų planavimo

Kategorijos

44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-238-772/2012Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06394-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.8.; 73.2.5.; 116.1. (S)

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 16 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,

dalyvaujant ieškovei R. P. ir jos atstovui adv. M. Bakanui, atsakovo Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijos atstovui pirmininkui A. B. ir adv. V. Blažaičiui, tretiesiems asmenims: A. B., F. T. ir jo atstovei adv. E. Povilaitienei, Institucijos atstovams: J. T. ir A. D., neatvykus tretiesiems asmenims: L. S., Ri. P., S. S., gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį ir jo patikslinimą atsakovui Daugiabučio namo Vilniaus g. 213, savininkų bendrijai (DNSB) dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys: A. B., F. T., L. S., R. P. ir S. S., dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė iš pradžių su ieškiniu, o vėliau su patikslintu reikalavimu kreipėsi į teismą prašydama:

1. Išreikalauti iš atsakovo rangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo (stogo dangos pakeitimo).

2. priteisti iš atsakovo jai 20 761,56 Lt.

3. priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji R. P. (toliau tekste Ieškovė) yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Gyvenamajame name, kuriame yra jos butas, t.y. Vilniaus g. 213, Šiauliai, yra įkurta daugiabučio namo savininkų bendrija. Bendrija 2010 metų liepos mėnesį vykdė namo stogo dangos keitimo darbus. 2010-07-20 virš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo nuimta stogo danga. Bendrijos pirmininkas A. B., uždraudė rangovui tęsti darbus, jeigu bus nesilaikoma jo asmeninių reikalavimų ir butas liko neapsaugotas nuo kritulių. 2010-07-23 apie 17-19 val. per Šiaulius nuslinko ypatingai stipraus lietaus banga. Buto dalis, esanti po nuimta stogo danga buvo gausiai užlieta vandeniu, sugadinta sienų bei grindų apdaila, buitinė technika, baldai, sulieti rūbai, patalynė, brangūs kolekciniai žurnalai. Pasekmės ryškėja ir toliau. Rangovas po liūties, praėjus maždaug valandai, uždengė šią stogo dalį laikina buitine plėvele, tačiau naktį lyjantis ir paryčiui stiprus lietus ir toliau stipriai skverbėsi į jos butą pro nepatikimai apsaugotas konstrukcijas. Buvo aplieti ir du butai, esantys po jos turtu.

Didžioji dalis namo stogo yra virš neeksploatuojamos palėpės ir dengiama pagal nešiltintų stogų reikalavimus, kai plėvelė tiesiama tiesiai ant esančio ištisinio lentų pakloto ir ant jos kalama banguota beasbestinė stogo danga „Banga“. Bendrijos pirmininkas reikalavo stogo dangą tokiu būdu dengti ir virš mano buto.

Stogo dalis virš ieškovės buto - 100 m ² yra apšiltinta ir danga turi būti vėdinama, taip kaip reikalauja apšiltintų palėpių įrengimą reglamentuojantys teisės aktai. Turi būti naudojama difuzinė (kvėpuojanti) plėvelė, ant jos kalami 2x5 cm vertikalūs tašeliai, o ant jų kalamas praretintas grebėstavimas tašeliais 5x5 cm. Difuzinė plėvelė išleidžia drėgmę iš šiltinimo medžiagos, vertikalusis ir praretintas grebėstavimas leidžia stogui vėdintis, kad nesusidarytų rasos taškas, o virš plėvelės susikaupęs kondensatas laisvai nutekėtų tarp vertikalių tašelių žemyn ir stogo šiltinimo medžiaga nepelytų.

1998 m. kai buvo įrengiamos šios palėpės, ieškovė savo lėšomis pakeitė stogo dangą naujomis čerpėmis, grebėstuose išpjaunant pratekėjimo - prapūtimo latakėlius, kad danga vėdintųsi. Konstrukciniai aukščiai tuo metu nesiskyrė, nes visas stogas buvo įrengtas ant grebėstų. Šiuo metu keičiant stogo dangą iš čerpių į banguotų lakštų, buvo atsisakyta grebėstavimo, o šiferis klojamas tiesiai ant nekvėpuojančios plėvelės. Įrengiant apšiltintas, eksploatuojamos palėpės grebėstavimas yra būtinas, taip susidaro 7 cm storio konstrukcinis aukščių skirtumas. Šis aukščių skirtumas sprendžiamas įrengiant skardinimą imituojančią ugniasienę.

Stogo daliai virš savo nekilnojamo turto buvau nupirkusi difuzinę plėvelę, grebėstavimo tašelius, reikalingus nuotekų stovų vėdinimo kaminėlius - visas papildomiems darbams reikalingas medžiagas. Plėvelės, kuria yra dengiamas visas namo stogas atsisakiau, kadangi ji neatitinka reikalavimų. Prašiau bendrijos pirmininko šią plėvelės kainos dalį (~100m²) išskaičiuoti iš bendros stogo dengimo darbų sąmatos ir kompensuoti mano papildomas išlaidas. Apie tai raštu informavo bendrijos valdybą, tačiau bendradarbiavimo nesulaukiau.

Atsiradus nuostoliams, kreipiausi į bendrijos valdybą tam, kad būtų išspręsti klausimai dėl susidariusių nuostolių atlyginimo, tačiau jokių veiksmų iš atsakovo nesulaukiau. Kadangi, orai buvo lietingi, siekdama apsaugoti savo turtą, buvau priversta savo lėšomis uždengti likusią dalį namo stogo, nes atsakovas darbų neatlikinėjo ir paliko namo stogo dalį, esančią virš man nuosavybė teise priklausančio buto neuždengta.

Be to, statybos darbai, kaip paaiškėjo vėliau, buvo sustabdyti, nes, kaip paaiškėjo, atsakovas apskritai atlikinėjo stogo keitimo darbus neteisėtai, nes atsakovas neturėjo LR Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengto projekto ir nebuvo gavęs statybos leidimo. Atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas 2010-08-13, atlikęs patikrinimą, surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-60-100813-00005.

Motyvuojamoji dalis

Teisiniai argumentai.

LR CK 6.245 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos keturios civilinės atsakomybės, sąlygos - neteisėti veiksmai (CK 6.246 str. 1 d.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str. 1 d.) ir žala (CK 6.249 str. I d.). Šiuo klausimu savo praktikoje pasisakė ir LR Aukščiausiasis teismas (LAT CBS 2008 m. birželio 13 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-331/2008) įtvirtindamas, jog tokia prievolė atsakovui kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t.y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių -žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. LR CK 6.263 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Atsakovas administruoja daugiabučio namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Spendimą dėl stogo dangos keitimo priėmė atsakovas. Darbų atlikimą organizavo taip pat atsakovas. Atsakovas nuėmė nuo namo stogo dangą tačiau nepasirūpino, jog būtų užtikrinta, kad laikotarpyje kol atliekami darbai, lietaus atveju nebūtų užlietos be stogo likusios patalpos. Ne gana to, atsakovo vadovas bendrijos pirmininkas rangovams, mano duomenimis, netgi buvo uždraudęs atlikinėti bet kokius darbus virš mano buto. Lietaus liūties metu buvo apipiltas man nuosavybės teise priklausantis butas ir mano butui buvo padaryta didelė žala. Taigi, akivaizdu, jog atsakovas neįvykdė savo pareigos veikti atidžiai ir rūpestingai, t.y. taip, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų man žalos. Šiuo metu yra parengta buto remonto lokalinė sąmata. Artimiausiu metu ketinu pradėti buto remonto darbus. Šiuo metu mano reikalaujama suma dėl mano turtui padarytos žalos yra 40.996,38 Lt, todėl ir ieškinys šioje dalyje yra būtent tokiai sumai. Kai tik bus atlikti darbai ir pateikti darbų atlikimo aktai bei galutinė darbų kaina, pateiksiu šiuos dokumentus ir duomenis teismui. Taigi, akivaizdu, jog atsakovo veiksmais mano butui buvo padaryta žala.

Be to, aš buvau priversta savo lėšomis ir pastangomis uždengti namo stogo dalį, nes stogo danga buvo nuimta būtent atsakovo iniciatyva ir atsakovas nesiėmė to padaryti. Kaip jau minėta anksčiau atsakovo vadovas bendrijos primininkas, mano duomenimis, netgi buvo uždraudęs atlikinėti stogo keitimo darbus virš man nuosavybė teise priklausančio buto. Siekdama išvengti didesnių nuostolių ir pakartotinio buto užpylimo savo iniciatyva ir lėšomis aš uždengiau atsakovo užsakymu nuimtą stogo dalį. Ši stogo dalis turėjo būti pakeista atsakovo lėšomis, kaip ir visas likęs stogas. Stogo uždengimo darbai bei medžiagos man kainavo 7,116,10 Lt. Todėl prašysiu teismo priteisti iš atsakovo visą šią sumą. Ši suma gali dar didėti, nes ne visi stogo dengimo darbai yra užbaigti.

Dėl įrodymų išreikalavimo.

Galimai solidariais civiliniais atsakovais šioje byloje gali būti ir statybos darbus atlikę asmenys, nes LR CK str. 6.682 str. numato, jog statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui. Aš neturiu atsakovo rangos sutarties su statybos darbus atlikusiais asmenimis ar jos kopijų. Todėl prašysiu išreikalauti iš atsakovo rangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo (stogo dangos pakeitimo). Todėl gavusi, rangos sutartį galimai tikslinsiu savo ieškinį.

Ieškovė 2011-04-04 pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, nurodydama šiuo motyvus.

Atsižvelgdama į tai, kad ieškinio pareiškimo metu buvau gavusi tik padarytos žalos pašalinimo sąmata, o šiuo metu didžioji dalis darbų jau yra atlikta bei didžioji dalis medžiagų yra nupirkta ir už jas yra sumokėta, mažinu ieškinio sumą iki 20 761,56 Lt. Be to, tik dabar paaiškėjo galutinė ieškinio sumą.

Todėl ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo visą šią sumą, nes atsakovas nepagrįstai praturtėjo. Didžioji dalis darbų yra atlikta ir medžiagų nupirkta, todėl šiuo metu jos reikalaujama suma dėl ieškovės nuostolių ir atsakovo nepagristai gauta suma yra 20 761,56 Lt, todėl ir ieškinys šioje dalyje yra būtent tokiai sumai. Taigi, akivaizdu, jog atsakovo veiksmais ieškovės butui buvo padaryta žala.

Vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d., nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų (LR CK 6.210 str. 2 d.) nustatytas penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendinio visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė teismo priteisti jai iš atsakovo penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis LR CK 1.138 str., 6.245 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str., 6.263 str., LR LR CPK 5 str., 93 str., 199 str., 285 str., prašau:

1. išreikalauti iš atsakovo rangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo (stogo dangos pakeitimo);

2. priteisti iš atsakovo man 20 761,56 Lt;

3. priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytojas I. P. parodė teismui, jog yra ieškovės sūnus, tačiau gyvena kitur nei motina. Tačiau kaip prasidėjo liūtis jis atvyko į motinos butą ir rado ji aplietą vandeniu. Tuo metu jau buvo atvykęs ir F. T. Po to jis paskambino motinos draugams, kurie atvežė siurblius ir pradėjo tvarkyti butą. F. T. irgi išvyko ir sugrįžo su kitais vyrais bei lipo su atsivežtomis medžiagomis uždengti stogo, tačiau vanduo vis dar varvėjo. Nurodė, kad bute daug apyvokos daiktų buvo sulieti vandeniu. Prisiminė, kad dar savaitę iki liūties jis buvo motinos bute ir girdėjo pirmininko pokalbį su darbus atliekančiu F. T., kuomet pirmininkas sakė, kad ,,jokių technologijų nebus, nes jis stabdys darbus.“

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas pakartojo ieškinyje ir pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodytus motyvus ir nurodė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti ieškinį.

Atsakovo Daugiabučio namo Vytauto g. 213 savininkų bendrija pateikė teismui atsiliepimą dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, kuriame nurodė šiuo atsikirtimus.

Ieškovė R. P. ieškiniu prašo teismą priteisti iš atsakovo ieškovei padarytus nuostolius sumoje 40 996,38 Lt, priteisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuostolius sumoje 7 116,10 Lt, bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė savo ieškininius reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovas 2010 m. liepos mėnesį vykdė šalių gyvenamojo namo stogo renovavimo darbus ir nuėmus virš ieškovės buto buvusią seną stogo dangą, nebuvo imtasi priemonių, kad į gyvenamojo namo butus nepatektų atmosferiniai lietaus vandenys. Ko pasėkoje ieškovės butas buvo užlietas ir ieškovei padaryti ieškinyje nurodyti nuostoliai.

Su tokiais ieškovės reikalavimais negalime sutikti ir štai dėl ko:

Atsakovo gyvenamojo namo stogo renovacijos darbai buvo pradėti vykdyti 2001 metais. Atsakovo bendrijos gyvenamojo namo stogo renovacijos darbai buvo vykdomi sutinkamai su bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimu. Stogo renovacijos darbams atlikti pritarė ir pati ieškovė. Svarstant bendrijos susirinkime klausimą ar toliau tęsti atsakovo bendrijos stogo renovacijos darbus ieškovė dalyvavo atsakovo bendrijos susirinkime, bendrijos sprendimo toliau tęsti stogo renovacijos darbus neskundė.

Tuo metu, kai vyko stogo renovacijos darbai, pati ieškovė, neturėdama stogo kapitaliniam remontui atlikti projekto ir architekto leidimo, neturėdama bendrijos visuotinio narių susirinkimo leidimo atlikti virš ieškovės buto esančio stogo dalies kapitalinį remontą, savavališkai, atliko virš jos buto esančio stogo dalies kapitalinį remontą ir neturėdama tam įgaliojimų, stogo renovacijos darbus atliekantiems darbų vykdytojams pradėjo nurodinėti, kad šie virš jos buto, esančio stogo dalį renovuotų po to kai ji grįš iš atostogų ar kitų jos laisvalaikio priemonių. Ieškovė stogo dangos darbus vykdantiems darbus vykdytojams pradėjo nurodinėti kaip turi būti atlikti stogo dalies, esančios ties ieškovės butu renovacijos darbai, koks turi būti padarytas nuolydis ir neleido laiku atlikti renovacijos darbus. Kad ieškovė atliko ties jos butu esančio stogo dalies kapitalinį remontą be leidimo, kad pradėjo nurodinėti statybos, darbus vykdantiems - darbuotojams kaip jie turi renovuoti ties ieškovės butu esančią stogo dalį, matyti iš pačios ieškovės prie ieškinio pridėto 2010-07-26 d. rašto Nr. 07-26-02 ( 3 dalis ). Todėl dėl pačios ieškovės trukdymų gavosi taip, kad dalis ieškovės buto buvo aplieta lietaus vandeniu. Toks ieškovės buto apliejimas lietaus vandeniu gavosi grynai dėl pačios ieškovės kaltės.

Jau vien dėl nurodytos pačios ieškovės kaltės: stogo kapitalinio remonto savavališko darymo, trukdymų, ieškinį prašome atmesti ( LR CK 6.282 str. 1 d.).

Ieškovės ieškinį atmetus nurodytu pagrindu ieškinys turi būti atmetamas ir dėl kitų ieškovės padarytų su pačiu ieškiniu susijusių pažeidimų. Aišku, atmetus ieškinį ankščiau nurodytu pagrindu, kiti ieškinio trūkumai turėtų būti nebeanalizuojami, bet tai norėtume vis tiktai trumpai aptarti, o būtent:

Byloje atsakovų pusėje reikia patraukti betarpiškai stogo renovacijos darbus vykdančius vykdytojus:

F. T. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); L. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); Ri. P. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); S. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Nurodytus asmenis byloje reikia patraukti atsakovų pusėje todėl, kad su jais buvo sutarta, jog stogo renovacijos darbai turi būti atliekami taip, kad nenukentėtų žmonės, ir kad dėl to gali kilti problemų. Todėl jie gali atsakyti už padarytą žalą.

Prie ieškinio nėra pridėtų įrodymų - aktas apie nuostolius visai nesurastas, apie tai, kad atsakovui buvo pranešta kada bus surašomas aktas apie padarytus nuostolius, nėra pridėtų įrodymų ir pasiūlymo atsakovui, bei darbus vykdantiems asmenims dalyvauti komisijoje, surašant aktą apie tai, ką reikia dėl apliejimo remontuoti, o ką keisti ar panašiai, lokalinė sąmata surašyta be teisinio pagrindo, surašyta vienašališkai neaišku kokius įgalinimus ir kokią kvalifikaciją turinčių specialistų. Darytina išvada, kad lokalinė sąmata sudaryta darbo rinkos veiklos praplėtimui šiuo metu esant bedarbystei, kad tai lokalinę sąmatą sudariusiu atsakingų darbuotojų sau darbo vietos ruošimas.

Dėl pasakyto ir vadovaujantis LR CPK 142 str. teismui pateikiame šį atsiliepimą ir nurodome, kad su ieškiniu nesutinkame.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo prašome ieškovės R. P. ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu teismas bus kitos nuomonės, tai byloje atsakovais prašome patraukti nurodytus darbų vykdytojus, iš ieškovės pareikalauti pašalinti kitus atsiliepime nurodytus trūkumus.

Ieškovei pateikus pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovas pateikė papildomą atsiliepimą nurodydamas šiuos motyvus.

Ieškovė R. P. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo prašo:

1) išreikalauti iš atsakovo rangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo (stogo dangos pakeitimo);

2) priteisti ieškovei R. P. 20 761, 56 Lt;

3) priteisti penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4) priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti;

5) mums nepateikus procesinių dokumentų arba neatvykus į teismo posėdį, priimti sprendimą už akių.

Su ieškovės pateiktu pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo nesutinkame dėl toliau dėstomų motyvų bei argumentų.

Ieškovė R. P. nepagrįstai savo ieškinyje nurodo, kad bendrijos pirmininkas A. B. uždraudė atlikinėti bet kokius darbus virš ieškovės buto. Pažymėtina, kad bendrijos pirmininkas uždraudė rangovams atlikinėti nesuderintus darbus. Atsakovas buvo sudaręs rangos sutartis su F. T., L. S., Ri. P., S. S. dėl stogo renovacijos darbų adresu Vilniaus g. 213, Šiauliai. Atsakovui nežinant, ieškovė R. P., 2010 m. birželio 30 d. sudarė sutartį papildomiems darbams Nr. 0630-01. Minėtoje sutartyje buvo numatyta, kad bus atliekami sekantys darbai, t. y. ventiliuojamos plėvelės paklojimas, dvigubo grebėstavimo įrengimas, stoglangių tarpinių - apskardinimų keitimas, ventiliuojamo kraigo įrengimas, ventiliacinių kaminėlių įrengimas 3 vnt., esamo židinio kamino apskardinimo rekonstrukcija pritaikant banguotai stogo dangai. Toje pačioje sutartyje buvo numatyta, kad darbai atliekami adresu (duomenys neskelbtini). R. P. be bendrijos žinios sudarė sutartį, kurioje viena nusprendė dėl bendro naudojimo objekto (t.y. stogo) valdymo bei naudojimo, tuo pažeisdama LR CK 4. 85 str. reikalavimus. Be to, minėtos sutarties 1.4 punkte įtvirtinta, kad stogo dangą turi pateikti DNSB 213 valdyba, tačiau nei vieno valdybos nario parašo sutartyje nėra. Ieškovės sudaryta sutartis papildomiems darbams Nr. 0630-01, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo dienos.

Ieškovė klaidingai nuodo, kad bendrijos pirmininkas netgi buvo uždraudęs atlikinėti bet kokius darbus virš jos buto. Kaip matyti iš rangovų paaiškinimo dėl sustabdytų stogo dengimo darbų Vilniaus g. 213, 2010-07-27, „darbai sustabdomi dengiamajame plote virš (duomenys neskelbtini), savininkė R. P. Savininkė kategoriškai uždraudė dengti stogą virš jos apšiltintos palėpės, nusižengiant šiltintų stogų technologijai“. Iš to seka, kad pati ieškovė uždraudė atlikinėti stogo keitimo darbus, ko pasekoje buvo užlietas jos butas. Nėra jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip privalomos civilinės atsakomybės sąlygos.

R. P. nurodo, kad stogo dalis virš jos buto yra apšiltinta ir danga turi būti vėdinama, tačiau nutyli apie tai, kad nei bendrijos nariai, nei namo gyventojai niekada nedavė sutikimo palėpės apšiltinimui.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis LR CPK 142 str. teismo prašome:

1. Ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atmesti kaip nepagrįstą.

2. Priteisti iš ieškovės visas mūsų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus pagrindžiančius savo atsikirtimus.

Atsakovo atstovas A. B. teismo posėdžio metu pakartojo atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškovės ieškinį dėl nurodytos žalos atlyginimo atmesti, bei priteisti atsakovui iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad R. P. virš savo buto atlikdama stogo remontą, pažeidė ir bendrijos įstatų reikalavimus.

Atsakovas atstovas adv. V. Blažaitis teismo posėdžio metu pakartojo atsiliepime nurodytus atsikirtimus dėl ieškovės ieškinio ir jo tikslinimo bei prašė teismo ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas adv. V. Blažaitis papildomai paaiškino, kad ieškovė atsakovo atžvilgiu ieškinio nepagrindė, neįrodė atsakovo kaltės, todėl pastarajam neatsiranda ir civilinė atsakomybė. Nurodė, kad dėl buto apliejimo lietaus vandeniu kalta pati atsakovė, todėl turi prisiimti ir patirtą žalą. Teigė, jog bendriją ir anksčiau turėjo problemų su ieškove dėl jos savavališko elgesio atliekant kitus darbus. Nurodė, kad ir ieškovės nurodytas žalos dydis kelia abejonių, nes iš jo nematyti, kad išlaidos būtų pagrįstos ir būtinos.

Trečiasis asmuo A. B. nurodė, kad tuo pačiu jis ne tik kaip ir bendrijos pirmininkas, bet ir kai bylos dalyvis teikia teismui baigiamąją kalbą rašytine forma ir prašo šį dokumentą pridėti prie bylos.

Trečiasis asmuo S. S. pateikė teismui atsiliepimą nurodydamas šiuos motyvus:

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str., pateikiu atsiliepimą į Ieškinį.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijos 40 996,38 Lt nuostolių už butui padarytą žalą, 7 116,10 Lt nuostolių (stogo dalies uždengimo išlaidas), bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

I. Su patikslintu ieškiniu nesutinku ir prašau jį atmesti.

Teismo nutartimi esu patrauktas trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, o tai reiškia, kad ateityje man gali būti pareikštas regresinis ieškinys dėl žalos atlyginimo. Aš savo veiksmais nei ieškovei, nei atsakovui nesu padaręs jokios žalos, todėl manau, kad žalos atlyginti neprivalau nei dabar, nei ateityje, ir nepagrįstai atsakovas prašė pripažinti mane trečiuoju asmeniu.

Faktinės aplinkybės.

2010-06-19 buvau registruotas darbo biržoje. Brolis F. T. pasiūlė prisijungti remontuoti stogą Šiauliuose. Nusprendžiau pats susikurti darbo vietą ir įsigijęs verslo liudijimą Nr. PU080072-1 su Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrija 2010-07-07 sudariau rangos sutartį Nr. l stogo remonto darbams atlikti. Dirbau visus reikalingus pagalbinius darbus apie stogo dengimo technologiją nelabai išmanau ir negaliu komentuoti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str., teismo prašau:

Ieškinio nepatenkinti.

Trečiasis asmuo pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo F. T. pateikė teismui atsiliepimą nurodydamas šiuos motyvus:

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str., pateikiu atsiliepimą į Ieškinį.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijos 40 996,38 Lt nuostolių už butui padarytą žalą, 7116,10 Lt nuostolių (stogo dalies uždengimo išlaidas), bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

I. Su patikslintu ieškiniu nesutinku ir prašau jį atmesti.

Faktinės aplinkybės.

Pagal verslo liudijimą Nr. IM050861-1 turiu teisę atlikti statinių atstatymo ir remonto darbus. 2009 m. vasarą, pagal rangos sutartį su Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrija remontavau gyvenamojo namo, esančio Vilniaus g. 213, Šiauliuose, avarinius balkonus. Pagal atskiras rangos sutartis su bendrija, šiuos darbus su manimi atliko ir kiti asmenys. Bendrijos pirmininkas užsiminė, kad ateityje ketinama užbaigti namo stogo remonto darbus, nes tuo metu pusė namo stogo (virš 5,6,7 ir 8 laiptinių) buvo pakeista, o pusė stogo (virš l,2,3 ir 4 laiptinių) nebuvo pakeista. Pirmininkas minėjo, kad galėtume susitarti dėl stogo remonto darbų ateityje.

2009 m. lapkričio mėnesį bendrija palankiomis sąlygomis įsigijo šiferį likusiai stogo daliai, kartu su manimi balkonus remontavę žmonės padėjo šiferį sunešti. Mano santykiai su bendrijos pirmininku buvo geri, aš pastoviai bendrijos prašymu atlikdavau smulkaus remonto darbus. Dėl mano atliktų darbų kokybės jokių priekaištų nesu gavęs.

2010 m. kovo mėnesį pagal sutartį su Bendrija valiau namo palėpę nuo statybinio laužo, antrinių žaliavų ir buitinių atliekų. Paklausiau pirmininko dėl jų ketinimo remontuoti likusią stogo dalį. Pirmininkas atsakė, kad stogą tikrai remontuos, kad reikėtų derinti kainas. Aš apžiūrėjau jau pakeistą stogo dalį, kad galėčiau įvertinti darbų apimtis, reikalingas medžiagas ir galimą darbų atlikimo kainą. Apytikriai paskaičiavau, kiek darbai kainuotų. Pirmininkas pasakė, kad šią informaciją apsvarstys, kad mano kainos nėra užaukštintos.

2010 m. gegužės 20d. buvau pakviestas į Bendrijos valdybos posėdį. Valdybos nariai nusprendė tęsti stogo remonto darbus, pakeičiant stogą likusiai gyvenamojo namo daliai. Tą pačią dieną, t.y. 2010 m. gegužės 20 d. su manimi buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. 11, pagal kurią susitartas numatomų darbų aprašas: nuo remontuojamos stogo dalies (virš trečios ir ketvirtos laiptinių) nuimamos čerpės ir išvežamos iš objekto utilizacijai. Denginys izoliuojamas plėvele, esant poreikiui lotuojamas ir uždengiamas banguotu beasbesčiu šiferiu. Dengiamajame plote atliekami visi reikalingi skardinimo darbai. Apsauginė tvorelė suvirinama ir pritvirtinama prie jai skirtos vietos. Esami latakai išvalomi, atstatoma vandens nubėgimo sistema. Išlikusi nekeista skarda nugruntuojama metalo gruntu. Visos statybinės atliekos išvežamos rangovo lėšomis (Sutarties 1.2 p.).

2010 m. gegužės 24 d. su manimi buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. 14, pagal kurią analogiškai susitartas numatomų darbų aprašas virš pirmos ir antros laiptinių.

Man vežant statybines medžiagas ir ruošiantis stogo remonto darbams, analogiškos sutartys buvo sudarytos ir su kitais trečiaisiais asmenimis: 2010 m. birželio 18 d. su Ri. P., 2010 m. liepos 2 d. su L. S. ir 2010 m. liepos 7 d. su S. S..

Mums baigiant stogo remonto darbus virš trečios ir ketvirtos laiptinių butų, į mus kreipėsi antroje laiptinėje gyvenanti ieškovė R. P. ir klausė, ar stogo remonto darbai bus atlikti ir virš antros laiptinės. Mes atsakėme, kad pagal sutartį su Bendrija remontuosime visą namo stogą. Virš savo buto (duomenys neskelbtini) R. P. yra įsirengusi apšiltintą palėpę su stoglangiais, židinio ir ventiliacijos kaminais, todėl nurodė, kad virš jos buto stogo remonto darbai bus sudėtingesni, nes reikės įrengti dvigubą grebėstavimą, ventiliuojamą sistemą, pakeisti stoglangių tarpines, banguotoje stogo dangoje ,,Baltijos banga“ reikės įmontuoti šiai dangai pritaikytus ventiliacijos kaminėlius, apskardinti židinio kaminą. Klausė, ar mes šiuos darbus galėsime atlikti.

Apie R. P. pageidavimus informavome Bendrijos pirmininką. Jis neprieštaravo, kad minėti darbai būtų atlikti, tik patarė sudaryti raštu sutartį su R. P., kad nekiltų vėliau neaiškumų.

2010-06-30 aš ir trečiasis asmuo R. P. su R. P. sudarėme Sutartį papildomiems darbams Nr. 0630-01, kurios 1.3p. aptarėme numatomų darbų aprašą ir kainas: ,,Ventiliuojamos plėvelės paklojimas, dvigubo grebėstavimo įrengimas, stoglangių tarpinių - apskardinimų keitimas, ventiliuojamo kraigo įrengimas, ventiliacinių kaminėlių įrengimas 3 vnt., esamo židinio kamino apskardinimo rekonstrukcija pritaikant banguotai stogo dangai. Šie darbai atliekami naudojant Užsakovo pateiktas medžiagas. Darbų kaina 1 000 Lt.

Ieškovė R. P. yra architektė, ji žinojo, kad jos norimu būdu suremontavus stogą, stogo aukštis virš jos palėpės ir likusios stogo dalies skirsis dėl ventiliuojamos sistemos ir grebėstų aukščių. R. P. pasikvietė savo draugę - konstruktorę, kuri patarė, kad geriausia išeitis - apskardinti tarpą, susidariusį dėl stogo dalių aukščių skirtumo, imituojant ugniasienę.

Apie šias visas aplinkybes ir numatomus atlikti darbus informavau Bendrijos pirmininką, jis tam neprieštaravo.

Sudariusi su mumis sutartį, R. P. pateikė mums remontui reikalingą ventiliuojamą plėvelę ir išvyko atostogų.

Apie liepos 20 d. mes pabaigėme darbus virš pirmos laiptinės butų ir antros laiptinės (išskyrus R. P.) butų. Stogo dalį virš ieškovės R. P. buto pasilikome paskutinę. Nudengus buvusią stogo dangą - čerpes, liko buvęs ruberoidas. Bendrijos pirmininkas atvyko į mūsų darbo vietą ant stogo ir pareikalavo, kad virš ieškovės buto būtų klojama tokia pat plėvelė, kaip ir visam namo stogui, o ne ventiliuojama, kad nebūtų grebėstuojama, kad stogo dalių aukščiai nesiskirtų, nors anksčiau, kaip minėta, apie tai žinojo ir neprieštaravo. Pirmininkas labai griežtai mus įspėjo, kad jeigu grebėstuosime ir stogo dalių aukščiai skirsis, jis iškvies policiją ir nuvarys mus nuo stogo. Nors bandėme perkalbėti pirmininką, jis uždraudė mums stogą dengti. Šį pokalbį girdėjo ieškovės sūnus I. P..

Apie tai, kad Bendrijos pirmininkas uždraudė toliau dengti stogą, iš karto informavau R. P. Ji SMS žinute parašė, kad dengtume tik jos plėvelę, kurios dalis yra terasoje, o dalį atneš jos sūnus. Vėliau ji paskambino, prašė tęsti darbus, reikiamas medžiagas nupirkti savo lėšomis, kurias įsipareigojo grąžinti, žadėjo tuoj grįžti.

Ieškovė grįžo 3 d. vėliau, negu žadėjo. Per tą laiką lynojo, tačiau nestipriai, todėl nuo apliejimo apsaugojo ruberoidas. Jos grįžimo dieną, bet dar neparvykus į namus, prasidėjo liūtis. Per neapskardintus kaminus lietus apliejo apačioje buvusias patalpas. Neapšiltintoje palėpės dalyje aš pastačiau indus, kad apsaugočiau apačioje esančias patalpas nuo apliejimo, bet j apšiltintą dalį negalėjau patekti, todėl lietaus vanduo ieškovės butą apliejo. Grįžus ieškovės sūnui, užėjau į butą. Matėsi, kad ant kiliminės dangos ir grindų laminato telkšo vanduo. Ieškovės sūnus I. P. operatyviai parsivežė galingą siurblį, išsiurbė vandenį iš kiliminės dangos. Kartu buvusi bute moteris sušluostė vandenį nuo grindų laminato. Ieškovė grįžo namo maždaug po 2 valandų nuo liūties pradžios. Į butą norėjo užeiti Bendrijos pirmininkas, tačiau susikivirčijo su ieškovės sūnumi, buvo išvarytas, todėl nežinau, ar aplietą butą matė.

2010-07-24 mes su ieškove sudarėme Priedą Nr. 1 prie sutarties papildomiems darbams Nr. 0630-01, pagal kurį ieškovė man ir R. P. sumokėjo 600 Lt papildomoms išlaidoms: stogo vinims, atsarginei apsauginei plėvelei, grebėstams 2x5 cm, šiltinimo medžiagai ,,PAROC“ (sukritusiose vietose prie kaminėlių, stogo langų papildymui) pirkti. Pagal šią sutartį aš nupirkau medžiagas.

2010 m. liepos 27 d. raštu informavome Bendrijos Valdybą, kad ieškovė R. P. kategoriškai uždraudė dengti stogą virš jos apšiltintos palėpės, nusižengiant šiltintų stogų technologijai. Ši sistema aukštesniame lygyje (77 mm) nei likęs uždengtas plotas. Su tokia konstrukcija nesutinka valdyba. Kol bus priimtas bendras sprendimas, mes norėjome atlikti skardinimo darbus ir tam paprašėme 1 000 Lt avanso.

2010-07-28 raštu informavome Valdybą, kad tęsime stogo remonto darbus virš ieškovės buto, prašėme skubiai išmokėti avansą skardinimo darbams ir nupirkti trūkstamą dalį beasbesčio banguoto šiferio. Tą pačią dieną Bendrija nutraukė su mumis sutartis.

2010 m. rugpjūčio 26 d. man buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 159 (1) str. 3 d. Protokole konstatuota, kad ,,2010 m. liepos 12 d. atlikus patikrinimą pagal gautą R. P. skundą, buvo nustatyta, kad adresu Vilniaus g. 213, Šiauliuose Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrija savavališkai, neturėdama projektinės dokumentacijos ir nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, keičia stogo dalies dangą iš čerpių į beasbesčio cemento banguotų lakštų dangą. Stogo dangos pakeitimas kito tipo danga yra priskiriamas rekonstrukcijai, o jos atlikimui privalomas statybos leidimas. 2010-07-12 statytojui surašytas savavališkos statybos aktas <..>“. 2010-09-06 nutarimu man paskirta 1 000 Lt administracinė nuobauda.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos Administracinis teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi man paskirtą administracinę baudą sumažino iki 200 Lt.

Tokiu būdu aš dėl atsakovo kaltės patyriau nuostolių, nes atsakovas, būdamas statytoju pagal LR Statybos Įstatymą, sudarė su manimi rangos sutartį, neturėdamas tam projektinės dokumentacijos ir nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. Kadangi, kaip minėjau, iki Sutarties su manimi sudarymo pusę namo stogo buvo suremontavę kiti rangovai, aš buvau suklaidintas, nes maniau, kad ir statybos leidimas, ir projektinė dokumentacija buvo paruošta iki pradedant stogo remonto darbus ankstesniems rangovams.

Ieškovė R. P., būdama architektė, pateikusi skundą ir žinodama, kad stogas remontuojamas savavališkai, tame tarpe ir virš jos buto, sudarė su manimi rangos sutartį dėl stogo remonto virš jos buto, 2010-07-26 raštais ir iš Bendrijos, ir iš mūsų reikalavo kuo skubiau atnaujinti statybos darbus, naudojant jos pateiktas medžiagas.

Pageidauju, kad ieškovė pateiktų 2006 m. įrengtos apšiltintos palėpės su stoglangiais projektą ir leidimą. Iš šių dokumentų būtų aišku, ar Bendrijos sprendimas kloti šiferį tiesiai ant nekvėpuojančios plėvelės, atsisakant grebėstavimo, buvo teisingas, ar nepažeidė namo projektinėje dokumentacijoje numatyto namo stogo aukščio, ir įrodytų, ar teisi ieškovė, reikalavusi grebėstavimo ir ventiliacinės sistemos įrengimo, dėl ko ir atsirado aukščių skirtumas tarp visos likusios namo dalies ir virš ieškovei priklausančių patalpų stogo aukščio.

Mano žiniomis Bendrija taip pat buvo nubausta administracine nuobauda dėl savavališkos statybos. Atsakovas įpareigotinas pateikti teismui Administracinio teisės pažeidimo protokolo bei nutarimo kopijas.

Pateikiu teismui tai patvirtinančius dokumentus, kurių nepatvirtas kopijas gavau iš Šiaulių apygardos Administracinio teismo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str., prašau:

1. Ieškinio nepatenkinti.

2. Priteisti man iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

3. Įpareigoti ieškove pateikti 2006 m. įrengtos apšiltintos palėpės su stoglangiais projektą ir leidimą.

4. Įpareigoti atsakovą pateikti teismui Administracinio teisės pažeidimo protokolo bei nutarimo kopijas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo F. T. pakartojo atsiliepime nurodytus motyvus ir papildomai paaiškino, kad nesijaučia kaltas nei prieš ieškovę, nei prieš atsakovą, nes nesiekė jiems padaryti žalos (nuostolių). Be to mano, kad abi šalys turėjo daugiau tartis ir kalbėtis bei aiškintis, o ne tik konfliktuoti. Taip pat pripažino, kad užsakovai elgėsi irgi nesąžiningai, nes neturėjo parengtų projektų ir statybos leidimų, kurie tuo metu buvo reikalingi. Dėl to jis ir kiti statybos rangos darbus atlikę verslininkai buvo nubausti admistracinėmis baudomis.

Trečiojo asmens F. T. atstovė adv. E. Povilaitienė palaikė atstovaujamojo nuomonę ne tik dėl šalių nesutarimų ir neturėjimo statybos darbų projekto bei leidimo, bet ir dėl ieškinio nepagrįstumo bei teisėtumo. Savo paaiškinimus atstovė išdėstė raštiškai ir prašė juos pridėti prie bylos. Papildomai nurodė, dalį atsikirtimo motyvų trečiasis asmuo F. T. išdėstė ir duodamas paaiškinimus 2012-03-22 teismo posėdžio metu.

Trečiasis asmuo L. S. pateikė teismui atsiliepimą nurodydamas šiuos motyvus:

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str., pateikiu atsiliepimą į Ieškinį.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijos 40 996,38 Lt nuostolių už butui padarytą žalą, 7116,10 Lt nuostolių (stogo dalies uždengimo išlaidas), bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

I. Su patikslintu ieškiniu nesutinku ir prašau jį atmesti.

Faktinės aplinkybės

2010-06-21 buvau registruotas darbo biržoje. Sesers draugas R. P. pasiūlė prisijungti remontuoti stogą Šiauliuose. Nusprendžiau pats susikurti darbo vietą ir įsigijęs verslo liudijimą Nr. ZO080040-1 su Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrija 2010-07-02 sudariau rangos sutartį Nr. l stogo remonto darbams atlikti. Stogą remontuodavome dalimis; nuimdavome čerpes, grebėstus ir ant nudengto ploto klojome stoginę plėvelę ir beasbestę stogo dangą „Baltijos banga“. Apie liepos 20 d. nudengėme stogo dalį virš (duomenys neskelbtini) buto kuris priklauso ieškovei R. P..Ruošėmės kloti ieškovės nupirktą plėvelę, tačiau pirmininkas A. B. uždraudė tęsti darbus. Tai yra plėvelę dengti leido, bet griežtai uždraudė grebėstuoti. Noriu pabrėžti, kad ventiliuojamai sistemai įrengti technologiškai klojant plėvelę iš paskos kalami grebėstai. Pirmininkas motyvavo, kad stogas kvėpuos šiferio bangomis ir jokių papildomų grebėstavimų bei aukščių skirtumų netoleruos. Paprašėme, kad raštiškai išdėstytų savo motyvus, kodėl draudžia įrengti ventiliuojamą sistemą. Tačiau pirmininkas atsakė, kad čia ne vaikų darželis - kokios čia dar technologijos, stogas turi būti vientisas, ,,nelaiptuotas“. Tęskit darbus, nes priešingu atveju nutrauksiu rangos sutartis, nuginsiu nuo stogo, darbą užbaigs kiti rangovai ir jums sumokėsiu tik likutį nuo bendros darbų vertės.

2010-07-26 iš ieškovės R. P. gavome raštą „dėl stogo dangos keitimo nutrauktų darbų“ kuriuo reikalavo tęsti darbus nenusižengiant šiltintų stogų technologijai. Gavę raštą klojome ieškovės plėvelę, kalėme grebėstus.

2010-07-28 Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijos valdybos sprendimu buvo nutrauktos rangos sutarys ir paprašyta nulipti nuo stogo. Įsakymui paklusome ir nutraukėme darbus, nors liko nekeistos stoglangių tarpinės, neskardinti kaminai.

2010-08-02 raštu prašėme valdybos atkurti rangos sutartis skardinimo darbams atlikti, tačiau gavom neigiamą atsakymą.

2010-08-24 su ieškove sudarėme sutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės įrengimo, kurios pagrindas Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. PA-157-79/2010. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str., teismo prašau Ieškinio nepatenkinti.

Institucija duodanti išvadą byloje pateikė teismui savo nuomonę dėl šalių ginčo nurodydama šias aplinkybes.

Vadovaujantis LR CPK 252 straipsnio nuostatomis Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) teikia išvadą civilinėje byloje Nr. 2-2-772/2011 pagal ieškovės R. P. ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Susipažinę su pateiktu ieškiniu ir kitais procesiniais dokumentais matome, kad ieškinio dalykas yra reikalavimas iš statytojo atlyginti patirtą žalą. Žalos atsiradimo momentas siejamas su 2010 metų liepos mėnesį vykdytais daugiabučio gyvenamojo namo Vilniaus g. 213, Šiaulių mieste stogo dangos keitimo darbais. Šioje išvadoje, Inspekcijos kompetencijos ribose, pateiksime vertinimą dėl statybos proceso pagrindinių reikalavimų, kurie buvo pažeisti atliekant stogo dangos keitimo darbus. Ši išvada pateikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2006, Nr. 116-4402; 2009, Nr. 144-6352; 2010, Nr. 84-4401) nuostatomis bei šį įstatymą detalizuojančiais statybos techniniais reglamentais, kurie yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja šis įstatymas (Statybos įst. 8 str. 2 d.), nes pagrindinis įstatymas, kuris reglamentuoja statybos teisinius santykius yra Statybos įstatymas.

Pažymime, kad išvada nėra įrodymas, tai tik galimybė, mūsų institucijos kompetencijos ribose, padėti teismui įvertinti faktinius ir teisinius bylos aspektus. Pirmiausia pateikiame paaiškinimą, kokie buvo Skyriaus veiksmai gavus informaciją apie vykdomus stogo dangos keitimo darbus adresu Vilniaus g. 213, Šiaulių mieste, po to pateikiamos teisės aktų nuostatos, kurių privalu laikytis atliekant minėtus darbus.

2010 m. liepos 29 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius gavo R. P. skundą dėl stogo dangos keitimo nutrauktų darbų ir patirtų nuostolių. Nagrinėjant R. P. skundą ir nuvykus į vietą adresu Vilniaus g. 213, Šiauliuose paaiškėjo, kad Daugiabučio gyvenamojo namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrija (toliau - Bendrija) savavališkai, neturėdama nustatyta tvarka parengto projekto ir nustatyta tvarka gauto statybos leidimo atlieka stogo dangos rekonstrukcijos darbus, t.y., čerpių danga keičiama į beastbesčio cemento lakštų „ETERNIT“ dangą. Rekonstrukcijos darbai atliekami rangos būdu, sudarius keturias sutartis su fiziniais asmenimis: F. T., S. S., L. S. ir Ri. P..

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Žin., 2002, Nr. 119-5372; 2009, Nr. 157-7114) 9.9.2. papunktį, stogo dangos pakeitimas kito tipo danga yra priskiriamas rekonstrukcijos darbams, o jos atlikimui privalomas nustatyta tvarka parengtas projektas ir nustatyta tvarka gautas statybos leidimas (Statybos įst. 23 str. 1 d.).

2010 m. rugpjūčio 13 d. vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsniu ir statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (Žin., 2007, Nr. 53-2055; 2009, Nr. 149-6691) nuostatomis, statytojai, Bendrijai, buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-60-100813-00005.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis 2010 m. rugsėjo 10 d. reikalavimu Nr. RE-311 iš statytojos iki 2010 m. spalio 1 d. buvo pareikalauta atstatyti savavališkai pakeistą stogo dangą iš beastbesčio cemento lakštų į čerpių dangą.

2010 m. spalio 1 d. įsigaliojo 2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymas Nr. XI-992 (toliau - Įstatymas).

Vadovaujantis Įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi ir statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (Žin. 2010, Nr. 116-5946) 47 punktu, statytojai buvo surašytas naujas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-376-(19.29) ir nustatytas naujas terminas iki 2011 m. kovo 31 d., o 2010 m. rugsėjo 10 d. surašytas reikalavimas Nr. RE-311 pripažintas negaliojančiu. Minėto reikalavimo terminas, statytojos 2011-03-28 prašymu buvo dar vieną kartą pratęstas iki 2011-06-30.

Pasikeitusio Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras numato galimybę statytojui kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Bendrija pasinaudojo Įstatymo suteikta teise ir įteisino savavališkai atliktus darbus, t. y. parengė paprastojo remonto aprašą (toliau - Aprašas), kuriam raštu 2011 m. birželio 29 d. pritarė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas statybai ir architektūrai V. M., tačiau Apraše nurodyta, kad nekeičiama apie 100 kvadratinių metrų stogo dangos virš 19 buto, t.y. paliekama buvusi čerpių danga, o tai reiškia, kad Aprašas neatitinka faktiškai atliktų stogo dangos keitimo darbų. Šiuo metu visa stogo danga pakeista iš čerpių į beastbesčio cemento dangą.

Vadovaujantis Įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 7 punktu, statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (Žin. 2010, Nr. 116-5946; 2011, Nr. 83-4059) 39.1.2. papunkčiu, 2011-10-11 Bendrijai buvo surašytas reikalavimas iki 2011 m. lapkričio 29 d. pakeisti paprastojo remonto aprašą, kad jis atitiktų faktiškai atliktus stogo dangos keitimo darbus arba atstatyti apie 100 kvadratinių metrų čerpių dangos, kaip numatyta pateiktame paprastojo remonto apraše.

Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad savavališkos statybos aktas už savavališkus stogo dangos keitimo darbus, nes darbai buvo atliekami neturint nustatyta tvarka privalomų dokumentų.

Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639; 2001, Nr. 91-3187) 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad stogas (bendroji konstrukcija) yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, todėl savavališkos statybos aktas buvo surašytas Bendrijai kaip statytojai.

Tiek statytojas, tiek rangovas pagal Statybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį yra statybos dalyviai ir pagrindinius jų veiklos principus šioje srityje ir atsakomybę nustato Statybos įstatymas.

Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos statytojo pareigos, kurios yra imperatyvios ir už jų nevykdymą atsako statytojas pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (Statybos įst. 12 str. 4 d). Tarp minėtų pareigų nurodyta, kad statytojas privalo pateikti statinio projektuotojui privalomus projekto rengimo dokumentus, turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, taip pat privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą ir kt. Tik turėdamas statybą leidžiantį dokumentą, statytojas gali įgyvendinti statytojo teisę (Statybos įst. 3 str. 2 d. 2 p.). 2010 m. rugpjūčio 12 d. statytojos atstovui (Bendrijos pirmininkui) buvo surašytas protokolas Nr. ATP-60-100813-00005 ir 2010 m. rugsėjo 24 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. ATN-60-100924-00009 paskirta minimali administracinė nuobauda. Dėl paskirtos nuobaudos teisėtumo Bendrijos pirmininkas kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, kuris 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi atmetė skundą kaip nepagrįstą ir Skyriaus nutarimo nepanaikino. Dėl minėtos nutarties pateiktas Bendrijos pirmininko apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytos rangovo pareigos, už kurių netinkamą vykdymą ar nevykdymą atsako rangovas, pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (Statybos įst. 15 str. 9 d). Tarp išvardintų rangovo pareigų yra pareiga pradėti vykdyti statybos darbus tik po to, kai statytojas pateikė statybos leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę. Pažymime, kad visiems keturiems asmenims, vykdžiusiems statybos darbus neturint teisės aktų nustatytų privalomųjų dokumentų, buvo surašyti administracinių teisės pažeidime protokolai ir paskirtos administracinės nuobaudos, kurios šiai dienai jau yra sumokėtos.

Nustatant savavališkos statybos faktą bei aiškinantis padarytų pažeidimų priežastis kaip viena iš priežasčių, kodėl statybos darbai buvo atliekami be privalomų dokumentų, buvo nurodyta, kad Bendrijos pirmininkas galvojo, kad visi reikiami dokumentai buvo parengti ir sutvarkyti, ankstesnės namo Bendrijos pirmininkės. Be to, kaip nurodyta ieškinyje, nesutarimas keičiant stogo dangą kilo dėl to, kad buvo nesutariama dėl stogo dengimo darbų technologijos. Konfliktinės situacijos galima būtų buvę išvengti, jeigu darbai būtų vykdomi pagal nustatyta tvarka parengtą projektą (Statybos įst. 15 str. 5 d. 3 p.) bei laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau kaip matyti iš aukščiau pateiktos faktinės situacijos, tokio projekto Bendrija neturėjo, rangovui nustatyta tvarka perduotas nebuvo, stogo dangos keitimo darbai buvo atliekami savavališkai.

Sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2-772/2011 prašome priimti teismo nuožiūra.

Teismas taip pat bylos nagrinėjimo metu atliko ir vietos apžiūrą, siekdamas išsamiau susipažinti su bylos aplinkybėmis.

Ieškinys atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Tarp šalių kilo ginčas ne tik dėl žalos atlyginimo, bet ir dėl civilinės atsakomybės rūšies taikymo, kuomet šalys valdo skirtingus objektus, bei šios atsakomybės subjektų. Taip pat ir dėl valdomų objektų nuosavybės ir eksploatacijos bei priežiūros ribų. Dėl to teismas sprendime pasisako plačiau dėl šių ir kitų klausimų atskirai bei plačiau.

Dėl bendrojo naudojimo patalpų valdymo ypatumų.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.82 str. 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė ir techninė bei kitokia įranga. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

Kas laikoma bendrojo naudojimo objektais, konkrečiau detalizuojama 1995 m. vasario 21d. priimto Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo Nr. 1-798 (Žin., 1995, Nr. 20-449, su vėlesniais pakeitimais) 2 str. 5 dalyje. Pagal šią dalį bendrojo naudojimo patalpomis, kuriomis visi savininkai ar teisėti patalpų valdytojai (pavyzdžiui, nuomininkai) gali naudotis nepažeisdami kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų, laikomos daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Be teisės naudotis bendrojo naudojimo objektais, įstatymai savininkams ar teisėtiems naudotojams nustato pareigą juos išlaikyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

CK daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams suteikia teisę bendrojo naudojimo patalpų valdymo klausimą spręsti steigiant butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudarant jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 str. 3 d.).

Gyvenamojo namo Vilniaus g. 213 savininkai bendrojo naudojimo patalpų valdymui 1999-06-07 įsteigė bendriją (t.2, b.l. 69-70). Visuotinis bendrijos narių susirinkimas 2009-08-17 išrinko ir valdymo organus - bendrijos valdybą iš septynių narių, bei valdybos pirmininką A. B. (t.2, b.l.82, 149-151).

Daugiabučių namų savininkų bendrijų (toliau - DNSB) Lietuvoje steigimą ir veiklą reglamentuoja DNSB įstatymas. Pagal jį savininkų įsteigta bendrija įgyvendina daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Tai yra viena bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų, tačiau nuosavybės teisė į bendrojo naudojimo objektus bendrijai nėra perduodama.

Priešingai nei butų ar patalpų savininkai, turintys teisę disponuoti jiems priklausančia dalimi bendrame turte, ją valdyti ir naudoti, bendrija turi tik valdymo ir naudojimo teisę, bet neturi disponavimo teisės, t. y. negali lemti daikto teisinio likimo, sudaryti atlygintinių ar neatlygintinių sandorių dėl turto. Tačiau DNSB turi visas teises sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais, pirkti ar kitaip įsigyti turtą, reikalingą bendrijos veiklai, jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti, nustatyta tvarka statyti ar rekonstruoti bendrijos poreikiams reikalingus statinius, kaupti lėšas namo bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti ir atnaujinti bei įgyvendinti kitas DNSB įstatyme nurodytas teises. Jas įgyvendindama, bendrija kartu privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti, laikytis įstatymų nustatytų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, darbų saugos, higienos, aplinkosaugos, priešgaisrinių ir kitų specialiųjų reikalavimų, laiku mokėti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius, įmokas ir rinkliavas, saugoti ir ginti bendrijos ir jos narių teises bei ekonominius ir kitus teisėtus interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu (DNSB įstatymo 26 str.). Tačiau jeigu sutartis dėl tam tikrų objektų daugiabučiame name priežiūros yra sudarę patys savininkai savo vardu, bendrija už prievoles pagal tokias sutartis neatsako.

DNSB įstatymas nustato detalią bendrijos steigimo ir įregistravimo Juridinių asmenų registre tvarką. Nors į bendriją įstojama ir iš jos išstojama buto ar kitų patalpų savininko prašymu, tačiau DNSB įstatymas kol kas nereglamentuoja, koks turėtų būti savininkų, nenorinčių būti bendrijos nariais, statusas. Šis klausimas ypač aktualus įmonėms, kurios pastatuose, kuriuose yra ir gyvenamųjų, ir administracinių patalpų, turi administracines patalpas ar naudojasi jomis ir dėl veiklos laikinumo ar kitų priežasčių nėra suinteresuotos tapti bendrijos narėmis. Nors DNSB įstatyme šis klausimas nėra aiškiai aptartas nustatant patalpų savininkų bendrijos narių ir patalpų savininkų ne bendrijos narių santykius dėl bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimo ir priežiūros, tačiau sprendžiant butų savininkų, kurie nėra bendrijos nariai, atsakomybės namų bendrijai ir jos nariams klausimus, turi būti taikoma CK 4.83 str. 1 dalis. Pavyzdžiui, bendrijai priėmus skubius sprendimus dėl veiksmų, kurie būtini, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ji turėtų teisę reikalauti, kad buto ar kitų patalpų savininkas, kuris nėra bendrijos narys, padengtų dalį išlaidų. Be to, jei bendrijos sprendimai atitinka reikalavimus, keliamus butų ir kitų patalpų, dėl kurių bendrija nėra įsteigta, savininkų sprendimams (CK 4.85 str.), šie sprendimai turi būti privalomi taip pat ir kitiems savininkams - ne bendrijos nariams, todėl jie turėtų prisidėti prie išlaidų padengimo.

Ieškovė nuo nuosavybės įgijimo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, momento irgi tapo bendrijos nare (t.1, b.l.7).

Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrija būtent 2009-08-17 susirinkime priimtu sprendimu nusprendė atlikti gyvenamojo namo remonto darbus (t.2, b.l. 86-89).

Bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė bendrijos narių. Susirinkimo nutarimai teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Svarbesniems sprendimams, tokiems kaip bendrijos įstatų pakeitimas ar papildymas, lėšų, susijusių su privalomų bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo reikalavimų įgyvendinimu, kaupimas ar skolinimasis, priimti būtina, kad už juos balsuotų daugiau kaip pusė visų bendrijos narių. Vienos patalpos savininkas (bendraturčiai) bendrijos narių susirinkime turi vieną balsą. Bendraturčiams jų sutarimu atstovauja vienas asmuo. Todėl aukščiau nurodytas bendrijos narių sprendimas laikytinas teisėtu ir galiojančiu, nes jis nėra nuginčytas.

Be to Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijos valdyba 2010-05-20 posėdyje irgi nusprendė atlikti gyvenamojo namo stogo remonto darbus pagal rangos sutartis su trečiaisiais asmenimis (t.1, b.l. 86-87,89-90,92-93,95-96, t. 2, b.l. 34-35).

Bendrijos valdybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 valdybos narių, o nutarimai teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių valdybos narių. Todėl aukščiau nurodytas valdybos posėdžio nutarimas irgi laikytinas teisėtu ir galiojančiu.

Kiekvienas gyvenamojo namo buto ar kitos patalpos savininkas, kaip ir bendrijos narys, turėjo teisę ginčyti minėtuose valdymo organuose priimtus sprendimus, o to nepadaręs turi juos vykdyti (CK 4. 85 str.).

Kasdieniame gyvenime bendrojo naudojimo objektų priežiūra aktuali tampa tada, kai reikia spręsti išlaidų pasidalijimo ar būtinų statybos ar rekonstrukcijos veiksmų atlikimo klausimus. Atsižvelgiant į atliekamų darbų ir patiriamų išlaidų pobūdį, galima skirti tris veiksmų grupes, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra.

1. Kasdienis bendro naudojimo objekto valdymas ir įprasta eksploatacinė priežiūra, t. y. įsipareigojimų trečiosioms šalims vykdymas (mokesčiai už komunalines paslaugas, draudimas), kiti veiksmai, būtini palaikyti pastato dabartinę arba pirminę būklę, tokie kaip stogo remontas, langų keitimas, koridorių dažymas, sienų tinkavimas ir pan. Sprendimus dėl įprastos eksploatacinės priežiūros savininkai (naudotojai) privalo priimti visų savininkų balsų dauguma (50 + 1 %), net jeigu konkrečiu bendrojo naudojimo objektu, kurį reikia remontuoti, naudojasi tik vienas ar keli savininkai (naudotojai). Tokių sprendimų priėmimo atveju kiekvieno buto ar patalpų savininkas turi vieną balsą (CK 4.85 str. 1 d.), nebent patalpų savininkai jungtinėje veiklos sutartyje būtų susitarę dėl kitokios balsų paskirstymo proporcijos. Įdomu pastebėti, kad toks sprendimų priėmimo būdas yra išimtis iš bendros taisyklės, kad bendrąja daline nuosavybe esantis turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausias Teismas vienoje savo bylų: „Šios išimties taikymas daugiabučių namų bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo nustatymo atvejui suponuotas tokių objektų specifikos ir siekio užtikrinti gyvenamajai aplinkai tarnaujančios infrastruktūros racionalų funkcionavimą, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą“ (LAT CBS 2007-07-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-314/2007). Tokie sprendimai priimami savininkų susirinkimuose, kurių darbotvarkę prieš dvi savaites skelbia bendrijos pirmininkas. Namui išlaikyti ir išsaugoti, rinkliavoms ir kitoms įmokoms mokėti skirtos išlaidos paskirstomos proporcingai kiekvieno savininko daliai bendrojoje nuosavybėje. Tačiau ir CK, ir DNSB įstatymas nurodo, kad buto ar kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nėra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų (pastatų techninių reikalavimų, naudojimo ir eksploatacijos taisyklių ir t. t.) nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Savininkui taip pat neatsiranda pareigos padengti jo daliai proporcingas išlaidas, dėl kurių nepriimtas visų narių susirinkimo ar tam tikrais atvejais - turto administratoriaus sprendimas arba sprendimas priimtas nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų (pavyzdžiui, nesant daugumos ar kvorumo susirinkime).

2. Bendrojo naudojimo objektų kapitalinis remontas ar rekonstrukcija.

Sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos priėmimui taip pat taikomas CK 4.85 straipsnyje nurodytas balsų daugumos reikalavimas. Dažnai tokiems darbams atlikti būtina gauti statybos leidimą. 1996 m. kovo 19 d. priimto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. 1-1240 (Žin., 1996, Nr. 32-788, su vėlesniais pakeitimais) 20 str. 2 dalis nustato, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenurodyta kitaip), priimtą laikantis pirmiau aptartos sprendimų priėmimo tvarkos. Tokiu pačiu principu sprendžiamas ir išlaidų pasidalijimo klausimas.

3. Neatidėliotinos priemonės, tokios kaip gaisrą galinčios sukelti elektros instaliacijos taisymas ar vandentiekio avarijos šalinimas. Tokiu atveju savininkas (naudotojas) privalo imtis priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Priešingai nei įprastinės eksploatacijos priežiūros ar renovacinių priemonių taikymo atveju, tokiam sprendimui priimti nėra būtinas išankstinis kitų savininkų (naudotojų) sutikimas. Skubiai imtis priemonių būtina siekiant išvengti dar didesnės žalos. Ėmęsis tokių priemonių savininkas (naudotojas) turi teisę reikalauti iš kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Tokiu atveju kiti savininkai negali atsisakyti prisidėti prie išlaidų padengimo, remdamiesi tuo, kad nedavė sutikimo atlikti šiuos veiksmus.

Be nurodytų teisių, daugiabučiuose namuose patalpas turintys savininkai privalo bendrojo naudojimo objektus valdyti ir jais naudotis nepažeisdami bendrųjų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir interesų. Teisėtais interesais visais atvejais bus laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir t. t.

Jeigu įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę kyla bendraturčių ginčas, pavyzdžiui, ginčijamą sprendimą dėl bendrojo naudojimo objekto valdymo ar naudojimo priima į juridinį asmenį susivieniję savininkai ar turto administratorius, tai šis ginčas sprendžiamas ginčijant priimtą sprendimą.

Atsižvelgiant į bendrosios dalinės nuosavybės prigimtį, tiek CK (4.75, 4.81 str.), tiek LAT bendraturčių ginčų nagrinėjimo praktikoje (bendraturčių naudojimosi bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu tvarkos ir šios teisės įgyvendinimo principų srityje ji yra nuosekliai išplėtota ir gausi) suformuluotos principinės nuostatos, užtikrinančios, kad visų pirma bendraturčiai išnaudotų visas galimybes suderinti savo valią dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo (CK 6.200 str. 2d.). Tai padeda pasiekti bendraturčių kooperavimasis (CK 6. 38 str. 3d.). Todėl teismas sutinka su trečiojo asmens A. B. baigiamojoje kalboje nurodytu motyvu, kad trūko geranoriškumo ir iš ieškovės pusės, sprendžiant klausimus, susijusius su bendrosios nuosavybės valdymu gyvenamajame name Vilniaus g. 213, Šiauliai.

Pagal pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, nustatytą CK 4.75 str. 1 dalyje, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata reiškia kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Nurodyta nuostata taip pat įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos suvaržant kito bendraturčio teises ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme (LAT 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2009). Sprendžiant klausimus dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais turi būti remiamasi ir CK 4.81 str. 1 dalimi. Pagal ją, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise.

CK 4.81 str. 1 dalyje nurodyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Vadovaujantis CK 4.75 straipsniu laikytina, kad bendraturčiai turi teisę susitarti ne tik dėl naudojimo, bet ir dėl valdymo bei disponavimo bendru turtu tvarkos. Remiantis pirmiau nurodytomis nuostatomis ir sutarties laisvės principu (CK 6.156 str. 1 d.) taip pat laikytina, kad bendraturčiai turi teisę sudaryti ir kitokius susitarimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų daiktų, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Teisėtas bendraturčių susitarimas šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), o jį keisti galima tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams (LAT 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).

Sutarčių dėl bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto naudojimo tvarkos nustatymo turinys priklauso nuo nekilnojamojo turto ypatybių, šalių tikslų ir interesų specifikos. Sudarydamos tokią sutartį, šalys turi siekti bendrosios dalinės nuosavybes teisinį režimą padaryti kuo panašesnį į individualios nuosavybės teisinį režimą. Kai yra nustatytos idealiosios bendrosios nuosavybės dalys, siekiama susitarti dėl realiųjų (t. y. konkrečių) nuosavybės teisių dalių. Nustatant tokią tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (LAT 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2010 m. balandžio 16d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, bendraturtis savo nuožiūra gali naudotis tik jam priskirta konkrečia dalimi, o tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (LAT 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353I 2009).

Tenka pastebėti, kad sudarydamos sutartį dėl bendro turto naudojimo tvarkos, šalys gali visiškai nenorėti nustatyti konkrečių (realiųjų) turto dalių, priskirtų naudotis kiekvienam iš savininkų. Pirma, tai gali būti neįmanoma dėl objektyvių aplinkybių, antra, tai gali neatitikti bendraturčių tikslų ir interesų.

Tačiau kiekvienu atveju sudarydamos sutartį dėl bendro turto naudojimo tvarkos, šalys gali siekti susitarti, kad dalį su bendru turtu susijusių klausimų savininkai spręs drauge, kitus - savarankiškai, kiekvienas atskirai. Arba, kad kai kurie klausimai laikomi išspręsti tam tikru būdu, kol bendraturčiai nesusitaria kitaip. Tarkime, gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų, savininkai gali siekti nustatyti sutartyje bendrų sprendimų priėmimo, bendrų išlaidų dydžio nustatymo ir jų dengimo tvarką, konkrečių klausimų, kuriuos savarankiškai savo nuožiūra gali spręsti kiekvienas iš bendraturčių, sąrašą. Susitarti dėl paprastesnės bendrų sprendimų priėmimo tvarkos (pvz., susitariama dėl paprastos balsų daugumos taisyklės) patartina (ir tai ypač patogu), kai turtas priklauso ne dviem bendraturčiams, o savininkų grupei, nes dėl to objektyviai sumažėja visų interesų suderinimo galimybių.

Visos šios aukščiau išdėstytos nuostatos taikytinos ir Daugiabučio gyvenamojo namo Vilniaus g. 213 bendraturčiams. Dėl to atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinius argumentus pripažintina, kad ieškovė vienašališkai priimdama sprendimus bendrijai vykdant gyvenamojo namo stogo remonto darbus ir sudarydama atskiras sutartis su rangovais dėl stogo remonto darbų virš jos buto, veikė neatsakingai, neteisėtai ir neatsižvelgdama į visų gyvenamojo namo bendraturčių interesus, todėl turi prisiimti ir iš to kylančias teisines pasėkmes (t.1, b.l. 8-9, t.2, b.l.17-18,20,65). Pažymėtina, kad bendrijos vardu su rangovais sudarytose sutartyse nėra jokių išlygų dėl gyvenamojo namo savininkų sutikimo, kitaip atlikti stogo remonto darbus virš ieškovės buto (t.1, 86-87, 89-90, 92-93, 95-96). Teismas sutinka ir su atsakovo atsiliepime į ieškinį išsakyta nuomonę, kad ieškovė atlikdama virš jos buto palėpės esančio stogo dalies remonto darbus veikė savavališkai, paneigdama CK 4. 85 str. nuostatas, kurios galioja visiems Daugiabučio namo Vilniaus g. 213, Šiauliuose, butų ir kitų patalpų savininkams (t.1, b.l. 67-68). Tuo pačiu pastebėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia, tik bendrija veikdama visų bendraturčių vardu gali priimti sprendimus bei atsižvelgti į kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, o jai atsisakius bendraturtis turi teisinį pagrindą priimtą sprendimą dėl atsisakymo skųsti. Pažymėtina, kad ieškovė gindama savo savo teises buvo pareiškusi Šiaulių m. apylinkės teisme prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, tačiau per įstatymo nustatytą terminą nepareiškė ieškinio, dėl ko teismas panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones (t.1, b.l.66, t.4, b.l.20). Iš paminėto seka, kad ieškovė savo noru atsisakė anot jos pažeistų teisių gynybos, todėl kaip jau teismas yra nurodęs turi prisiimti ir iš to kylančią didesnę riziką bei galimas priimtų sprendimų pasėkmes (Šiaulių m. apylinkės teismo civ. byla Nr. PA-157-6914-79/10 ). Be to spręstinas klausimas kas laikytinas atsakingu už ieškovei padarytą žalą ir į ką ieškovė įgijo reikalavimo teisę dėl jai padarytos žalos atlyginimo, tai yra į atsakovą ar į trečiuosius asmenis rangovus. Dėl šios ieškovės teisės teismas pasisako plačiau žemiau nurodytais argumentais.

Dėl teisės priimti sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų remonto.

Nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareiga – nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, todėl statinių savininkai turi pareigą rūpintis, kad statinyje nebūtų trūkumų, o jeigu jų yra - juos pašalinti. Lietuvos Respublikos įstatymai statinio savininką įpareigoja naudoti statinį ir jo patalpas pagal paskirtį; nenaudoti statinio, kol jis nebaigtas statyti ar nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti; laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus; įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir atlikti statinio techninę priežiūrą, suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; leisti statinių naudojimo priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų pareigūnams atliekant savo funkcijas netrukdomai patekti į naudojamą statinį ir apžiūrėti jį, pateikti jiems su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus. (LR Statybos įstatymo 40 str., Statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 30 p.). Už šių įpareigojimų nevykdymą statinio savininkui gali kilti ir administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

Statinių savininko atsakomybę nustato ir LR Civilinis kodeksas. Pagal LR Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalį žalą (turtinę žalą (asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos) ir neturtinę žalą (CK 6. 250 str., (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, reputacijos pablogėjimas ir pan.) padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Žala gali būti padaryta statiniui sugriuvus, taip pat dėl bet kokių jo trūkumų. Šiuo atveju įstatymas nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos šios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Nurodytai teisės normai taikyti neturi reikšmės tai, ar statinys įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas ar ne, taip pat jis buvo statomas arba pastatytas teisėtai ar ne. Pagal šią įstatymo nuostata atsakingu už žalą asmeniu gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) yra laikomas tas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre, tačiau esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Pažymėtina, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, valdymas suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad buto (duomenys neskelbtini), Vilniaus g. 213, Šiauliuose, savininku viešame registre yra įregistruota ieškovė R. P., o šio gyvenamojo namo, kaip jau minėta, ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, naudojimą, priežiūrą ir tvarkymą vykdo atsakovas Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrija (DNSB) (t.1, b.l.7, t.2, b.l. 69-70). Ieškovę R. P. ir atsakovą DNSB kaip bendraturčius sieja ne tik asmeninė nuosavybė, bet ir bendroji dalinė nuosavybė, kurią ji turi įgyvendinti per DNSB. Tuo pačiu pastebėtina, kad ieškovės R. P. ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teisė siejasi ir su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu.

Namo Vilniaus g. 213, Šiauliai, bendraturčių bendro naudojimo objektams valdyti, naudoti ir prižiūrėti 1999-06-07 įsteigta bendriją, įgyvendina daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Tai yra viena bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų, tačiau nuosavybės teisė į bendrojo naudojimo objektus bendrijai nėra perduodama.

Priešingai nei butų ar patalpų savininkai, turintys teisę disponuoti jiems priklausančia dalimi bendrame turte, ją valdyti ir naudoti, bendrija turi tik valdymo ir naudojimo teisę, bet neturi disponavimo teisės, t. y. negali lemti daikto teisinio likimo, sudaryti atlygintinių ar neatlygintinių sandorių dėl turto. Tačiau bendrija veikdama visų gyvenamojo namo bendraturčių vardu turi teisę ne tik priimti sprendimus ir tuo pačiu prisiimti atsakomybę, tiek kiek tai susiję su bendraturčių turto valdymu ir naudojimu, išskyrus turto disponavimą, kuomet sprendimą priima visi bendraturčiai. Iš teismui pateiktų duomenų seka, kad gyvenamojo namo Vilniaus g. 213, Šiauliuose, bendraturčiai nėra sudarę atskirų sutarčių su kitais to paties namo bendraturčiais dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, todėl tik bendrija privalo (turi teisę) rūpintis minėtų objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Kaip jau minėta, gyvenamojo namo bendraturčiai turi ir prievolių bendrijai, kurios susijusios su bendrojo naudojimo objektais, tai yra ši prievolė dali ir ji padalijama visiems savininkams pagal bendrąsias išlaidų paskirstymo taisykles.

Iš teismui pateiktų bendrijos įstatų matyti, kad gyvenamojo namo bendraturčiai narių susirinkimas nustato tikslinių įmokų mokėjimo ir naudojimo tvarką, namo patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą tvarką, sprendžia dėl disponavimo bendrijos lėšomis klausimus. Bendrijos valdyba juridinio organo vardu sudaro sutartis rangos darbams atlikti. Nors iki ieškovės buvusiai savininkei A. M. dar 1999-06-29 bendrijos valdyba leido įsirengti virš jos buto palėpinę patalpą ir pakeisti stogo dangą, tačiau po 2009-08-17 bendrijos narių susirinkimo kuomet nuspręsta atlikti viso gyvenamojo namo stogo remontą, ieškovė nesudarė atskiro susitarimo su bendrija dėl stogos dalies virš jos gyvenamojo buto įsirengimo kitaip nei buvo numatyta pagal atsakovo (bendrijos) sprendimą. Pastebėtina, kad ieškovei 2006-09-22 buvo išduotas statybos leidimas tik įsirengti jos gyvenamojo buto adresu terasą (bendro naudojimo), tačiau šis teisinis santykis nesuteikė jai teisės vienasmeniškai priimti sprendimus dėl bendraturčiams priklausančio bendro naudojimo objekto (gyvenamojo namo stogo) pertvarkymo (remonto) (t.2, b.l.121). Remiantis paminėtu darytina išvada, kad ieškovė, turėdama architektės išsilavinimą, nebuvo atidi ir rūpestinga, siekdama viso gyvenamojo namo stogo remonto metu, kitaip įrengti stogo danga virš jos buto, tuo pačiu neturėdama ir kitų bendraturčių sutikimo.

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų atsakovui.

Kiekvieno ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės, kurios atskirai vadinamos ieškinio dalyku ir pagrindu. Ieškovė ieškinyje reiškia atsakovui materialinį teisinį reikalavimą dėl jai padarytos žalos atlyginimo remiantis bendrosiomis civilinės atsakomybės ir generalinio delikto nuostatomis (CK 6.247-6.249 str., 6.263 str.). Ieškinio pagrindą ieškovė grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą. Ieškovės ieškinyje nurodytas pagrindinis motyvas, yra tas, kad atsakovas gyvenamojo namo stogo remonto darbus vykdė be projekto ir statybos leidimo ir dėl to pastarojo atstovui (bendrijos pirmininkui) buvo skirta administracinė nuobauda. Tačiau iš ieškovės ir atsakovo teismui pateiktų rangos sutarčių seka, kad ne tik atsakovas, bet ir pati ieškovė su trečiaisiais asmenis buvo sudarė atskiras savarankiškas sutartis dėl to paties objekto, jo dalies remonto (t.1, b.l.8-9; 86-87;89-90;92-93;95-96). Tokiu atveju tenka kalbėti ne apie deliktinę, o apie sutartinę atsakomybę.

Naujajame CK pateikiama aiški civilinės atsakomybės reglamentavimo sistema. Civilinės atsakomybės instituto teisiniam reglamentavimui skirtas CK šeštosios knygos XXII skyrius, kuris suskirstytas į penkis skirsnius. Pirmajame skirsnyje pateikiamos bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos (CK 6.245-6.255 str.), o visi kiti CK šeštosios knygos XXII skyriaus skirsniai reglamentuoja arba tam tikrų civilinės atsakomybės rūšių - sutartinės ar deliktinės - taikymo sąlygas ir ypatumus, arba deliktinės civilinės atsakomybės taikymo už tam tikrus specialius deliktus sąlygas ir ypatumus. Antrajame skirsnyje reguliuojami sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ypatumai (CK 6.256-6.262 str.), trečiajame skirsnyje reglamentuojami deliktinės civilinės atsakomybės bendrieji klausimai ir atsakomybės už tam tikrus deliktus taikymo sąlygos ir ypatumai (CK 6.263-6.291 str.), ir pan.

Lietuvos CK galima teigti esant pakankamai baigtą ir struktūrinį civilinės atsakomybės instituto normų kodifikavimo rezultatą. Aišku, sutartinės civilinės atsakomybės taikymo normų yra ir kituose CK šeštosios knygos straipsniuose, reglamentuojančiuose sutartinės atsakomybės taikymą už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą pagal tam tikras sutarčių rūšis, taip pat kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ar tarptautinėse sutartyse, tačiau tokio struktūrinio šio instituto reguliavimo kodekse neturi nė viena Vakarų Europos valstybė.

Kitas Lietuvos deliktų teisės ypatumas yra tas, kad Lietuvos deliktų teisėje nepripažįstama civilinės atsakomybės rūšių konkurencija. Apskritai civilinės atsakomybės rūšių konkurencija laikytina tai, kai dėl teisės pažeidimo atsiradusios žalos tam tikrais atvejais būtų galima reikalauti grindžiant ieškinio dalyką skirtingu teisiniu pagrindu - arba deliktinės civilinės atsakomybės, arba sutartinės civilinės atsakomybės normomis, nesvarbu, buvo padarytas sutarties pažeidimas ar deliktas. Daugelyje valstybių leidžiama civilinės atsakomybės rūšių konkurencija, kai kuriose (pvz., Prancūzijoje) nepripažįstama. Lietuvos CK 6.245 straipsnio 3-4 dalyse yra apibūdinama, kas yra sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė arba, kitaip tariant, kada taikytina deliktinė, o kada sutartinė atsakomybė. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad padaromas sutarties pažeidimas, pasireiškiantis sutarties neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu (CK 6.245 str. 3d.), o deliktinė civilinė atsakomybė - dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Taigi šiomis minėtomis CK normomis aiškiai bendruoju požiūriu išsprendžiamas civilinės atsakomybės rūšių konkurencijos draudimo klausimas. Kadangi kodekse aiškiai nurodoma, kada atsiranda sutartinė, o kada - deliktinė civilinė atsakomybė, darytina išvada, jog Lietuvos įstatymų leidėjas pasisakė už civilinės atsakomybės rūšių konkurencijos draudimą, nes įstatymu sureguliuoti šių rūšių atsiradimo ir taikymo atvejai.

Tokiu atveju argumentas yra vienas - civilinės atsakomybės rūšį - sutartinė ar deliktinė - lemia jos atsiradimo pagrindas, t. y. jeigu yra sudaryta sutartis ir ši pažeista, o konkrečiu atveju taikytinas įstatymas nenumato, kad už žalos padarymą turi būti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė, tada atsiranda ir taikoma sutartinė civilinė atsakomybė. Ir atvirkščiai, jeigu šalių nesieja sutartiniai santykiai, o padaromas teisės pažeidimas, dėl kurio atsiranda žalos, tada atsiranda ir taikoma deliktinė civilinė atsakomybė. Tai, kaip minėta, nurodyta CK 6.245 straipsnio 3-4 dalyse. Taigi civilinės atsakomybės rūšies kriterijus yra aiškus - atsiradimo pagrindas - deliktas ar sutarties pažeidimas, taip pat nenumatymas įstatyme, kad esant ir sutartiniams santykiams taikytina deliktinė civilinė atsakomybė.

Antras argumentas būtų toks: remiantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, kaip yra minėta, deliktinė civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl žalos, kuri susijusi su sutartiniais santykiais, jeigu taikyti tokią atsakomybės rūšį numatoma įstatyme. CK 6.283 - 6.284 straipsniai numato deliktinės civilinės atsakomybės taikymą, kai padaryta žalos sužalojant sveikatą ar atėmus gyvybę, todėl remiantis CK 6.263, 6,283 ir 6.284 straipsniais, teigtina, kad įstatymas numato, jog sužalojant sveikatą ar atėmus gyvybę padaroma žala, nesvarbu, ji padaryta esant sutartiniams ar nesutartiniams santykiams, atlyginama pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles. Tačiau ginčo atveju tokios išvados negalima daryti, nes pirmiausia, kaip teismas jau yra ne kartą nurodęs, ginčo dalyvius siejo sutartiniai santykiai, tiek ieškovės, tiek atsakovo sutartiniai santykiai su rangovais, dėl to tokiu atveju būtina taikyti sutartinę, o ne deliktinę atsakomybę. Antra, šiuolaikinė teisė neginčijamai pripažįsta, kad siekiant išsiieškoti nuostolius žalai atlyginti ieškinio teisiniu pagrindu gali būti tik vienos rūšies civilinės atsakomybės taisyklės. Pastebėtina, kad Lietuvos teismų praktika numato, jog ieškovas neprivalo nurodyti ieškinio juridinio pagrindo, o tik faktinį ieškinio pagrindą, todėl teismas atsižvelgiant į aukščiau paminėtą daro išvadą, kad ieškovė ieškinyje netinkamai suformulavo savo reikalavimą atsakovui, dėl ko nėra ir teisminio nagrinėjimo dalyko (LAT CBS 2000-10-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-1013/2000; 2001-11-08 nutartis c.b. Nr. 3K-861/2001).

Pažymėtina, kad teisės doktrinoje vartojamas terminas „sutarčių grandinės“, tai yra situacija, kurioje šalys yra saistomos savo sudarytų sutarčių, net jeigu šios sutartys yra tarpusavyje susijusios (kaip jau minėta tiek bendrija ir rangovai sudarė sutartis dėl gyvenamojo namo stogo remonto rangos darbų, tiek po to ir ieškovė su tais pačiais rangovais sudarė atskiras rangos sutartis dėl gyvenamojo namo stogo remonto darbų virš ieškovės buto). Tokioje situacijoje vienai iš šalių pažeidus sudarytą sutartį ir dėl to kitai šaliai patyrus žalą „sutarčių grandinės“ neleidžia reikšti savarankiško reikalavimo kitai sutarties šaliai, nes būtų pažeistas vienas iš svarbiausių sutarčių teisės principų, teigiančių, kad sutartis teises ir pareigas sukelia tik sutarties šalims (angl. privity (or relativity) of contract). Todėl pripažintina, kad ieškovė reikšdama ieškinį pasirinko netinkamą atsakovą. Taip pat atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinius argumentus nėra teisinio pagrindo ir išvadai, kad ginčo atveju sutartinė atsakomybė galėjo transformuotis į deliktinę atsakomybę. Tokia situacija teoriškai galima kitu atveju, tačiau iš bylos duomenų seka, kad nors atsakovas nutraukė sutartinius santykius su trečiaisiais asmenimis, tačiau tai buvo padaryta jau po to, kai ieškovei atsirado žala (t.2, b.l.7, 63). Todėl teismas deliktinės atsakomybės rūšies taikymo atsakovo atžvilgiu neanalizuoja ir plačiau nepasisako, tam nesant teisinių prielaidų.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atribojimo nuo asmeninės nuosavybės ir ginčo šalių atsakomybės.

Byloje tarp šalių kilo ginčas ir dėl ieškovės teisės kitaip atlikti gyvenamojo namo stogo remnto darbus virš jos buto palėpės. Bendrojo naudojimo objektų sąvoka yra apibrėžta Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 20-449) 2 str. 5 dalyje: „5. Bendrojo naudojimo objektai - bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė. Tai yra: 1) bendrosios konstrukcijos - pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga - daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.“

Kalbant apie bendro naudojimo objektą, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad, pirma, tai objektas, kuris yra išskirtas įstatymo; antra, nesvarbu, kur tas objektas fiziškai randasi (gali būti bendrojo naudojimo patalpų ar konstrukcijų, taip pat gali būti virš atskiriems patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančių patalpų); trečia, nors tas bendro naudojimo objektas, kuris randasi virš atskirų savininkų patalpų, tačiau ir tuomet jis vis tiek išlieka bendrojo naudojimo objektu, nes jis susijęs su viso namo inžinerinių konstrukcijų funkcionavimu; ketvirta, bendro naudojimo objektas, tol kol jis nėra atidalintas, jis negali būti trečiųjų asmenų nuosavybe.

Tokiu atveju pripažintina, kad ieškovė siedama kitaip įsirengti virš buto palėpės esančio stogo dangą turėjo šiuos darbus derinti su kitais bendraturčiais, nepažeidžiant visos namo stogo konstrukcijos ir jo funkcionavimo. Todėl remiantis aukščiau nurodytais argumentais ir byloje esančiais duomenimis, pripažintina, kad ginčo atveju kyla ne atsakovo DNSB, o rangos darbus atslikusių asmenų civilinė atsakomybė ieškovei. Nors ieškovė pradiniame ieškinyje kalbėjo apie galimai ir kitų su atsakovu, susijusių asmenų solidarumu, tačiau vėliau pakeitė savo nuomonę ir atsisakė šioje byloje reikšti savarankišką reikalavimą ir rangovams (CK 6. 279 str.). Todėl teismui remiantis nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo išvadai apie DNSB civilinę atsakomybę ieškovei.

Dėl tinkamos šalies procesine prasme šalių ginče.

Iki teismo sprendimo priėmimo yra daroma tik prielaida, kad ieškovas ir atsakovas iš tikrųjų yra ginčijamų materialiųjų teisinių santykių subjektai, t. y. tinkamos šalys. Bylą nagrinėjant iš esmės, ši prielaida gali nepasitvirtinti. Ar šalis yra tinkama, galima nustatyti tik konkretiems materialiesiems teisiniams santykiams tinkamai taikant materialiosios teisės normas. Tai pabrėžė ir LAT CBS teisėjų kolegija 2003 m. lapkričio 12 d. nutartyje civ. byloje V. M. v. V. S., V. B. (Baziukas), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rejestro tarnyba (bylos Nr. 3K-3-1074/2003 m., kat. 21.2.2.1; 21.7.2):

„Materialiosios teisės normos reglamentuoja materialiųjų teisinių santykių subjektų tarpusavio teises ir pareigas. Kai materialiųjų teisinių santykių subjektai kreipiasi į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos, jie įgyja naują teisinį statusą - tampa proceso šalimis, o tai reglamentuoja procesinės teisės normos. Pareiškus ieškinį ir ruošiantis bylos teisminiam nagrinėjimui, daroma tik prielaida, kad šalys yra materialiojo teisinio santykio subjektai ir kad tarp jų yra kilęs ginčas dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Iki teismo sprendimo priėmimo dienos proceso šalys laikomos tikėtinais materialiųjų teisinių santykių subjektais, nes nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas tikrai yra materialiojo teisinio santykio subjektai, įmanoma tik nustačius visas bylos aplinkybes. Procesinės teisės normos reglamentuoja, kokios pasekmės kyla teismui nustačius, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, tačiau ar asmeniui priklauso reikalavimo teisė ir ar asmuo turi pagal ieškinį atsakyti, nustatoma pagal materialiosios teisės normas.“

Ieškovė pradiniame ieškinyje teismui buvo nurodžiusi, kad ,,galimai solidariais atsakovais byloje gali būti ir statybos darbus atlikę asmenys“, todėl prašė įpareigoti atsakovą pateikti teismui į bylą pastarojo rangos sutartį su statybos darbus atlikusiais asmenimis ir ,,gavusi šios sutarties kopiją galimai tikslins savo ieškinį“. Tačiau vėliau ieškovė persigalvojo ir atsisakė reikšti ieškinio reikalavimus statybos darbus atlikusiems asmenims. Teismas jau aukščiau yra nurodęs, kad materialiniai teisiniai santykiai siejo tik ieškovę ir trečiuosius asmenis (rangovus) pagal sudarytas sutartis. Dėl to remiantis aukščiau nurodytu teismas konstatuoja, kad ir DNSB nėra tinkamas atsakovas šioje byloje.

Pirmiausia, netinkamas atsakovas - asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio subjektas ir neturi pareigos atsakyti į pareikštą, ieškovo reikalavimą. Antai civilinėje byloje M. R. v. Kauno apskrities viršininko administracija (bylos Nr. 3K-3-467/2004 m, kat. 25.6.1; 87.1; 107.1) 2004 m. rugsėjo 15 d. priimtoje nutartyje LAT CBS teisėjų kolegija nurodė:

„Asmenys, tarp kurių kilo ginčas dėl dalių dydžio, yra materialiojo teisinio santykio dalyviai. Teismo sprendimas tiesiogiai reguliuoja jų teises ir pareigas, todėl jie civilinėje byloje turi dalyvauti. Atsakovu turi būti asmuo, kuriam yra nukreipti reikalavimai. Jeigu reikalaujama pakeisti apskrities viršininko administracijos įsakymą ir nustatyti asmenų perkamo žemės sklypo dalių dydžius, tai asmuo, kuriam pagal apskrities viršininko administracijos sprendimą nustatytas žemės sklypo dalies dydis teismo sprendimu yra keičiamas, turi būti byloje nurodytas atsakovu (CPK 41 straipsnis). Jeigu toks asmuo nėra nurodytas atsakovu, tai turi būti imtasi priemonių tinkamai procesinei padėčiai nustatyti arba reikalavimai turi būti atmetami (CPK 43 straipsnis). Reikalavimai asmeniui, kuris nėra atsakovas, civilinėje ginčo byloje negali būti patenkinti.“

Antra, panaši procesinė situacija susiklostė civ. byloje UAB Svečių aptarnavimo firma „Metropolis“ v. P. K. (bylos Nr. 3K-3-1141/ 2000 m., kat. 45), kurioje LAT CBS teisėjų kolegija 2000 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatė, jog ieškinys nepagrįstai pareikštas įmonės atstovui (netinkamas atsakovas), tinkamas atsakovas byloje turėjo būti pati įmonė, kurios vardu atstovas veikė, tačiau būtent ta pati įmonė byloje yra ieškovas, taigi abi ginčo šalys sutapo viename asmenyje: „Pagal CPK 34 straipsnį yra dvi civilinio proceso šalys - ieškovas ir atsakovas. Ieškovas yra materialiojo teisinio santykio šalis, kuri, esant pažeistoms jos materialiosioms teisėms ar interesams, kreipiasi su reikalavimu (ieškiniu) į teismą teisminės gynybos. Atsakovas yra ieškovo materialiąsias teises ar interesus pažeidusi materialiojo teisinio santykio šalis, kviečiama į teismą atsakyti į ieškovo pareikštą reikalavimą. Šalių dalyvavimo procese tikslas - pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Todėl visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo procese klausimą. Netinkamu atsakovu laikomas asmuo, nesantis ginčijamo materialiojo teisinio santykio subjektu ir neturintis pareigos atsakyti į pareikštą ieškovo reikalavimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas P. K. veikė bendrovės vardu. Paskola pagal 1995 01 04 sutartį, ginčijamo 1994 12 06 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 2 išrašo ir 1994 12 20 įgaliojimo pagrindu, suteikta ne atsakovui P. K., o ieškovui UAB Svečių aptarnavimo firmai „Metropolis“. Šios aplinkybės ieškovas neginčija. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad atsakovu šioje byloje turėtų būti pati bendrovė, nes visi bendrovės valdymo organai - šiuo atveju bendrovės direktorius - veikia bendrovės vardu suteiktų įgalinimų ribose (ABĮ 29 straipsnis). Viename asmenyje sutapus ieškovui ir atsakovui, nelieka procesinio elemento - ginčo tarp dviejų šalių, todėl ieškinio reikalavimas negali būti patenkintas ir turi būti atmestas.“

Tenka pastebėti, kad CPK 45 straipsnis numato galimybę esant tam tikroms sąlygoms pakeisti netinkamą šalį ir nurodo netinkamos šalies pakeitimo tinkama taisykles:

Pakeisti šalį tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme antrojoje civilinio proceso stadijoje - pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, arba trečiojoje stadijoje - civilinės bylos teisminio nagrinėjimo metu - preliminariai išsiaiškinus šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį, preliminariai įvertinus faktines ir teisines bylos aplinkybes. Tačiau bet kuriuo atveju tai negali būti padaryta vėliau kaip iki teismo sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo. Jei yra įmanoma, įgyvendinant proceso koncentracijos principą, tikslingiau netinkamą šalį pakeisti tinkama pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, nes tokiu atveju nereikia atidėti bylos nagrinėjimo kitam teismo posėdžiui, o į pirmąjį teismo posėdį iš karto kviečiamos tinkamos šalys. Padaryti tai apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme negalima: apeliacinės instancijos teisme tai padaryti negalima, nes tokiu atveju tinkama šalis prarastų teisę į apeliaciją; kasacijoje taip pat negalima, nes šioje civilinio proceso stadijoje teismas sprendžia tik teisės, bet ne fakto klausimus.

Netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu atsakovu atveju galimos šios dvi procesinės situacijos:

1. Jeigu ieškovas sutinka, teismas priima nutartį dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu: netinkamas atsakovas išstoja iš proceso, o tinkamas - įtraukiamas. Byla atidedama ir pradedama nagrinėti iš naujo. Atsakovo (tiek netinkamo, tiek tinkamo) sutikimas tam nereikalingas. Tačiau ieškovas tokiu atveju turėtų perrašyti ieškinio pareiškimą ir ieškinį nukreipti tinkamo atsakovo atžvilgiu, teismas turi įteikti tinkamam atsakovui ieškinio pareiškimo ir priedų nuorašus, tinkamas atsakovas privalo atsakyti atsiliepimu į ieškinį ir pan. Tokiu atveju ieškovo pradinio ieškinio kopija išsiunčiama naujai įtrauktam į bylą tinkamam atsakovui kartu su teismo nutartimi dėl atsakovų pakeitimo ir tai pripažintina reikiamu ieškinio kopijos naujajam atsakovui įteikimu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio senatis nutrūksta tik nuo to momento, kai ieškinys pareiškiamas tinkamam atsakovui (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Lietuvos A. T. Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 14.6 punkte išaiškinta, jog ieškinio nustatyta tvarka pareiškimas nutraukia ieškinio senaties terminą tik tam asmeniui, kuris byloje patrauktas (ieškinyje nurodytas) atsakovu, jeigu jis yra ginčo materialiajame teisiniame santykyje su ieškovu. Ieškinio pareiškimas netinkamam atsakovui ieškinio senaties termino eigos nenutraukia. Jeigu bylos metu vienas atsakovas pakeičiamas kitu arba jeigu į bylą ieškovo pareiškimu įtraukiamas antrasis arba dar daugiau atsakovų, tai naujiems tinkamiems atsakovams ieškinio senaties terminas nutraukiamas nuo tos dienos, kada ieškovas pareiškė prašymą patraukti byloje atsakovais naujus asmenis, arba kai naują (naujus) atsakovą (atsakovus) į bylą įtraukė teismas savo iniciatyva, jei tokią teismo teisę numato įstatymas (pavyzdžiui, 2002 m. CPK 414 straipsnio 2 dalis, 43, 44 straipsniai). Minėtos taisyklės netaikomos, kai skolininkų prievolė yra solidari (CK 6.16 straipsnio 1 dalis).

2. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas tinkamu, teismas nagrinėja bylą iš esmės ir ieškinį netinkamo atsakovo atžvilgiu privalo atmesti. Tokiu atveju ieškovas nepraranda teisės ateityje pareikšti ieškinį tinkamam atsakovui. Tai išaiškinta, pavyzdžiui, LAT CBS teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartyje civ. byloje UAB „Paletti“ v. UAB „Ajonda“, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras (bylos Nr. 3K-3-256/2005 m., kat. 86; 114.8.2; 116.11; 95.3): „Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimas Nr. 2Ap-603 dėl dizaino registracijos Nr. 948 pripažinimo negaliojančia buvo priimtas, išnagrinėjus ginčą tarp dviejų šalių (vadinamąja inter-parties procedūra), ir tais pagrindais, dėl kurių pagal Pramoninio dizaino įstatymą VPB ginčijamojo dizaino ekspertizės neatliko, kai buvo sprendžiama dėl šio dizaino įregistravimo (žr. Pramoninio dizaino įstatymo 12, 14, 15 straipsniai, Pramoninio dizaino registracijos taisyklių DR/01/95, patvirtintų Valstybinio patentų biuro 1995 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 27 (Žin., 1995, Nr. 73-1723), 24 taisyklė). Suinteresuotas asmuo, pareikšdamas protestą, šiuo atveju ginčijo ne atitinkamus VPB, bet protestuojamojo dizaino savininko veiksmus, pareiškiant registruoti, suinteresuoto asmens teigimu, nenaują ir neturintį individualių savybių dizainą (Pramoninio dizaino įstatymo 18 straipsnis, Taisyklių DR/01/95 36 taisyklė). Taigi ginčo šalims teisės aktų nustatyta tvarka apskundus VPB Apeliacinio skyriaus sprendimą teismui, tai reiškia, jog ginčo šalys tarp jų kilusio ginčo sprendimą perkelia nagrinėti į teismą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog tais atvejais, kai teismui teisės aktų nustatyta tvarka apskundžiamas VPB Apeliacinio skyriaus sprendimas, priimtas išnagrinėjus ginčą tarp dviejų ginčo subjektų tais pagrindais, dėl kurių VPB ginčijamojo pramoninės nuosavybės objekto (šiuo atveju - dizaino) ekspertizės neatlieka (kai yra sprendžiama dėl to pramoninės nuosavybės objekto įregistravimo), VPB toje byloje nėra ginčo šalis, taigi neturi būti traukiamas atsakovu, o jeigu yra patrauktas ir ieškovas nesutinka dėl jo pakeitimo - ieškinys dėl VPB turi būti atmestas kaip pareikštas netinkamam atsakovui (CPK 45 straipsnio 3 dalis) (žr., pavyzdžiui, LAT CBS teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 15 d. nutartį civ. byloje UAB „ Vilniaus energija“ v. B. C. (bylos Nr. 3K-3-672/ 2004 m.). To nepadarę, bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisės normą, nes ieškinį tenkino asmens, kuris nėra ginčijamojo materialiojo teisinio santykio subjektas. Šis pažeidimas turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, ir turėjo įtakos neteisėtų procesinių sprendimų (dėl Šio atsakovo) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).“

Pažymėtina, kad teismui įstatymas nesuteikia teisės pakeisti atsakovus ar įtraukti antruosius atsakovus savo iniciatyva. Kaip minėta, teismas gali įtraukti antrąjį atsakovą savo iniciatyva tik tam tikrų kategorijų bylose įstatymo tiesiogiai numatytais atvejais, kai yra įtvirtintas teismo aktyvus vaidmuo civiliniame procese, jei preliminariai teismas nustato, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti - ginčuose dėl darbo teisinių santykių (CPK 414 straipsnis). Tačiau šiuo atveju taip pat turi būti paisoma dispozityvumo principo ir pakeisti ieškovo pasirinktą netinkamą atsakovą tinkamu teismas negali, bet gali tik įtraukti antrą atsakovą.

LAT CBS teisėjų kolegija 2001 m. gruodžio 5 d. nutartyje civ. byloje M. B. v. VšĮ „ Utenos apskrities ligoninė“ (bylos Nr. 3K-3-1272/2001 m., kat. 7.1), priimtoje dar galiojant 1964 m. CPK, nurodė, kad „šalių dalyvavimo procese tikslas - pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Todėl visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo procese klausimą. CPK 146 straipsnis numato, kad ieškovas nurodo asmenį atsakovu, o netinkamo atsakovo pakeitimas yra įmanomas tik ieškovo sutikimu CPK 37 straipsnio tvarka. Taigi CPK 37 straipsnio nurodymai dėl netinkamos šalies pakeitimo teismui nėra privalomi, tačiau galimi įgyvendinant šalies galimybę disponuoti savo teisėmis (CPK 15 straipsnis) ir siekiant procesinės ekonomijos. Todėl byloje iškilus klausimui dėl šalies tinkamumo, CPK 37 straipsnyje numatytos teisės pakeisti netinkamą šalį tinkama išaiškinimas ieškovui yra teismo pareiga“.

Tinkamos ir netinkamos šalies nustatymas yra akivaizdus materialiosios ir proceso teisės ryšio įrodymas. Kaip jau teismas yra nurodęs ieškovė atsisakė įtraukti į bylą kitais atsakovais statybos rangos darbus atlikusius asmenis pagal teismui pateiktą ieškinį, nors bylos nagrinėjimo metu jai ne kartą šią teisę siūlė pasinaudoti kiti bylos dalyviai, o kadangi jis pareikštas netinkamam atsakovui tai ieškovės ieškinys ir šiuo pagrindu atmestinas (CPK 45 str.).

Dėl viešosios teisės normų įtakos statybos rangos sutartiniams santykiams.

Statybų rangos sutartiniai teisiniai santykiai ir jų vystymasis ypač priklauso nuo norminio statybų proceso reglamentavimo: viešoji teisė daro didžiulę įtaką privatinės teisės reguliuojamiems statybos rangos sutartiniams teisiniams santykiams. Tai lemia detalus ir gausus norminis teritorijų planavimo, statybų priežiūros, projektavimo ir statybų techninio normavimo reglamentavimas. Statybų rangos sutartinių teisinių santykių specifikai būdinga tai, jog be privatinės teisės šaltinių, didelę įtaką statybos rangos sutartinių santykių institutui daro viešasis norminis reglamentavimas.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis statybas, yra Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Tačiau patį statybų procesą reglamentuoja didelė gausa poįstatyminių teisės aktų.

Todėl atsižvelgiant į tai, praktikoje statybos rangos sutarties šalys, sudarydamos statybos rangos sutartį, turėtų detaliai aptarti ne tik esminius klausimus, tokius kaip būtinų leidimų, sutikimų gavimo sąlygas (jei jie nėra gauti iki sutarties sudarymo), darbų atlikimo pagrindus (statinio darbo projekto (aprašo) pateikimas, technologinio darbų projekto pateikimas), atliekamų darbų kokybės kriterijus (statybų procese naudojamos medžiagos privalo būti sertifikuotos Statybos produktų sertifikavimo centre), atliekamų darbų kokybę patvirtinančių dokumentų vedimą ir jų pateikimą (statybos darbų žurnalo pildymas, išpildomosios dokumentacijos pildymas ir jos pateikimo užsakovui tvarka), bet ir kitus klausimus, pavyzdžiui, dėl padarytos žalos atlyginimo. Taip sutarties šalys apibrėžtų ne tik tarpusavio įsipareigojimų apimtį, bet ir nustatytų atsakomybės ribas. Tai turi būti padaroma ne tik atsižvelgiant į pagrindines viešosios teisės nustatytas taisykles, bet ir į sutartinės atsakomybės esmę dėl įsipareigojimų pažeidimo, kas vėliau sudaro sąlygas išvengti mažesnių ar didesnių konfliktų.

Taigi statybų procesų norminio reglamentavimo smulkmeniškumas sudaromose sutartyse nesudarytų sąlygų kilti ginčams, susijusiems su sutartinės atsakomybės apimtimi. Būtina pabrėžti ir atriboti tai, jog pareigų, kurias nustato viešoji teisė, pažeidimas sukelia administracinę ar net baudžiamąją atsakomybę. Taip pat pareigų, nustatytų statybos rangos sutartiniais teisiniais santykiais, pažeidimas irgi sukelia civilinę atsakomybę. Vienai iš sutarties šalių pažeidus viešosios teisės reikalavimus, gali būti pritaikytos tokios administracinės poveikio priemonės kaip statybų sustabdymas, atsisakymas pripažinti statinį tinkamu naudoti (t.1, b.l. 127-139). Visa tai kitai sutarties šaliai atneštų žymią žalą, o žalai atsiradus sutartinių įsipareigojimų pažeidimo atveju kyla ir civilinė atsakomybė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad užsakovas (atsakovas) pradėjo gyvenamojo namo stogo remonto darbus neturėdamas ne tik darbų projekto, bet ir leidimo, dėl ko jo atstovui, o taip pat tretiesiems asmenims buvo skirtos administracinės baudos (t. 1, b.l.140-178). Tačiau pastebėtina, kad būtina atriboti viešosios ir privatinės teisės reguliavimo dalykus, vertinant sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą.

Lietuvos A. T. formuojama praktika laikosi nuoseklios pozicijos - teismui priimant galutinį sprendimą nepakanka norminių statybos techninių dokumentų pažeidimų įvertinimo viešosios teisės kontekste, būtina kilusį ginčą įvertinti prievolių teisės kontekste (LAT CBS 2004-12-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-685/2004).

Taigi, būtina atriboti statybų procesų norminį reglamentavimą ir atsakomybės pritaikymą už viešosios teisės pažeidimus nuo statybos rangos sutartinių teisinių santykių ir civilinės atsakomybės pritaikymo.

Nors viena sutarties šalis ir pažeistų viešosios teisės reikalavimus, tai nėra pakankamas pagrindas kitai šaliai vienašališkai sustabdyti savo visų prievolinių pareigų vykdymą. Kiekvienu atveju padarytas pažeidimas yra įvertinamas individualiai (pažeidimo priežastys, pasekmės etc), o taikomos priemonės privalo atitikti padaryto pažeidimo pobūdį.

Kaip jau teismas yra nurodęs, ieškovė ir tretieji asmenys, bei atsakovas ir tretieji asmenys, sudarė savarankiškas statybos rangos sutartis, kurios nustatė ne tik skirtingus darbų atlikimo terminus, bet ir galiojo skirtingą laikotarpį (t.1, b.l. 8-9, 86-87, 89-90, 92-93, 95-96). Atsakovas nurodytas sutartis su trečiaisiais asmenims nutraukė nuo 2010-07-28 (t.1, b.l. 88, 91, 94, 97). Tretieji asmenys savo ruožtu irgi sustabdė statybos rangos darbus pagal visas sutartis su užsakovais (t.1, b.l.98). Tokie šalių ir trečiųjų asmenų veiksmai atlikti jau po to, kai buvo aplietos ieškovės gyvenamosios patalpos, todėl teismas konstatuoja, kad buvo galima išvengti atitinkamo pažeidimo padarymo, jei ne tik abi sutarties šalys, bet ir rangovai būtų labiau bendradarbiavę, o atsiradus konfliktams būtų ėmesi atitinkamų priemonių, kad ieškovei nebūtų padaryta žala. Įsidėmėtina, jog už sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš prievolinių teisinių santykių, pažeidimą kyla civilinė atsakomybė, o už viešosios teisės pažeidimus kyla administracinė, baudžiamoji atsakomybė. Pažymėtina, kad CK nustato šalių pareigą vykdyti tarpusavio įsipareigojimus, o sutarčių privalu laikytis (pacta sunt servandd). Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog sutarčių šalys neturi teisės vadovautis formaliais ar viešosios teisės pažeidimais, vengdamos vykdyti savo sutartines prievoles. Taip pat šalys privalo būti sąžiningos, neturi teisės grįsti savo prievolių nevykdymo tuo, jog buvo pažeisti statybų proceso norminio reglamentavimo reikalavimai. Todėl vienai iš sutarties šalių patyrus nuostolių kita šalis privalo juos atlyginti.

Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimus, didelę reikšmę turi CK įtvirtinti principai, kuriais turi vadovautis civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir pareigas. Be teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nurodytų CK 1.5 straipsnyje, konkrečiose CK nuostatose įtvirtinti tokie principai kaip lygiateisiškumas, teisių ir pareigų vykdymo sąžiningumas, bendradarbiavimas vykdant prievoles ir kt. Šie principai turi ypatingą reikšmę statybos rangos sutartiniuose santykiuose ir yra įtvirtinti konkrečiose normose, reglamentuojančiose statybos rangos sutartinius santykius. Pavyzdžiui, CK 6.689 straipsnyje yra numatyta, jog užsakovas nedelsdamas privalo pranešti rangovui apie nustatytus nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, CK 6.691 straipsnyje yra įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių pareiga bendradarbiauti, vykdant sutartį, CK 6.694 straipsnyje yra nustatyta, jog užsakovas, gavęs rangovo pranešimą, nedelsdamas privalo pradėti darbų priėmimą, ir kt.

Taigi, statybos rangos sutarties šalys privalo bendradarbiauti vykdydamos sutartį, nedelsiant informuoti viena kitą apie sutarties vykdymo pažeidimus, padėti viena kitai įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus. Pažymėtina, jog ne tik minėtų, bet ir kitų statybos rangos sutartinius santykius reglamentuojančių normų tinkamas įgyvendinimas yra galimas tik laikantis minėtų principų.

Kita vertus, sprendžiant statybos rangos sutarties šalių tarpusavio atsakomybės klausimus, būtina prisiminti, jog statybos rangos sutartiniai teisiniai santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai ir, vienai šių santykių šaliai nevykdant ar netinkamai įgyvendinant savo sutartines pareigas, būtina vadovautis sutartinės civilinės atsakomybės teisės normomis (CK 6.256 - 6.262 str.). Remiantis aukščiau nurodytu teismui nėra teisinio pagrindo išvadai, kad esant viešosios teisės pažeidimams atsakovui kyla deliktinė atsakomybė, kuri kaip jau teismas yra nurodęs, šalių ginčo atveju netaikytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui atlyginimo.

Teisės doktrina išskiria keletą istoriškai susiformavusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teorijų, kurių esminiai skirtumai glūdi būtent kaltės (atsakomybės) dėl proceso sampratoje. Viena iš šių teorijų yra priežasties teorija, kuri atmeta visišką bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priklausymą nuo šalių materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo. Pirmiausia, šios teorijos atstovai teigia, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi tik procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Antra, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius (procedūrinius) veiksmus arba tokius procesinius (procedūrinius) veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastimi. Priežasties teorija numato, kad greta bendrosios taisyklės, jog bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti pralaimėjusi šalis, daromos ir tokios taisyklės išimtys, kai teismas privalo paskirstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštą neatsižvelgdamas į ginčo baigtį materialiuoju teisiniu atžvilgiu. Šiuo atveju pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidos atlyginamos „be kaltės“. Šioje doktrinoje taip pat numatytos ir specialiosios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklės, „kai yra šalies kaltė“. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra turtinio pobūdžio santykis. Šio santykio esmę trumpai galima apibūdinti taip: kalta (atsakinga) dėl proceso šalis atlygina savo padarytą žalą, susijusią su civilinės bylos iškėlimu, nagrinėjimu ir sprendimų vykdymu. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltės (atsakomybės) dėl proceso samprata. Kaltė dėl proceso nusako, kam turi tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo santykiams subsidiariai mutatis mutandis taikytinos CK nustatytos civilinės atsakomybės taisyklės. Ginčo atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas CK nuostatas taikant tiesiogiai (CK 1.1 str. 2 d.). Dėl to sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas remiasi draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis, o esant šio draudimo pažeidimui, konstatuoja, kad nekaltoji šalis įgyja teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą.

Teismui atmetant ieškovės ieškinį atsakovui, pastarajam turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1d.). Tokiu atveju iš ieškovės atsakovui DNSB priteistinos turėtos išlaidos advokatui už suteiktas paslaugas (t.2, b.l.75). Tačiau atlygintinomis išlaidomis teismas nelaiko atsakovo turėtų išlaidų už VĮ Registrų centras suteiktas paslaugas, kadangi šios išlaidos siejasi su atsakovo ir jo atstovų procesinių statusu byloje, o ne su ieškovės ieškinio reikalavimu (t.2, b.l.77)

Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės ir pareigos, susijusios su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu.

Bylinėjimosi išlaidų paprastai turi ne tik proceso dalyviai, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (šalys ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus). Išlaidų turi ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. CPK I dalies VIII skyriuje kalbama apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tik proceso šalims. Tuo tarpu pagal susiformavusią doktriną teismas, išspręsdamas bylą, negali kartu nuspręsti ir dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su šalimis. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusas skiriasi nuo šalių statuso ir ypatingas tuo, kad jo teisių ir pareigų, susijusių su šalimis, klausimai dar gali būti sprendžiami naujoje byloje. Tačiau tai nereiškia, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos negali būti atlyginamos ir, kad tokiems asmenims negali būti priskirta pareiga jas atlyginti. Tačiau tokia nuomone nederėtų pasikliauti kaip vienintele teisinga ir nepaneigiama.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto paskirtis - sudaryti sąlygas minėtiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę civilines bylas spręsti ekonomiškai ir operatyviai. Atsižvelgiant į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto paskirtį, atsisakymas atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai ribotų jo turtinius interesus ir galimybes tinkamai ir kvalifikuotai (samdant advokatą, renkant ir teikiant teismui įrodymus ir pan.) įgyvendinti savo materialiąsias teises, prieštarautų teisingumo principui (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.).

Antra, įgyvendinant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto tikslus, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tokiems asmenims suteiktos lygios su šalimis procesinės teisės ir pareigos, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, kurios priskirtos tik šalims. Taigi procesinių teisių ir pareigų srityje galioja trečiųjų asmenų ir šalių lygiateisiškumo principas. Šis principas netaikomas tik teisėms ir pareigoms, susijusioms su disponavimu ginčo dalyku, bet teisėms ir pareigoms bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje minėtas lygiateisiškumo principas galioja.

Trečia, draudimą teismui spręsti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su šalimis, klausimus reikia suprasti kaip draudimą spręsti dėl materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. dėl ginčo dalyko. Tuo tarpu trečiųjų asmenų procesinių teisių ir pareigų klausimai teismo sprendimu gali būti ir yra sprendžiami. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra laikomas išvestiniu, papildomų procesiniu klausimu, spręstinu greta klausimų, tiesiogiai susijusių su ginčo dalyku. Todėl draudimas teismui spręsti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su šalimis, klausimus neturi būti taikomas bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Ketvirta, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas šiuos klausimus spręsti operatyviai ir ekonomiškai. Išnyksta poreikis juos spręsti vien regresiniu ieškiniu tretiesiems asmenims dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Remiantis išdėstytais argumentais, reikia pripažinti, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisę būti įtraukiami į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą lygiomis teisėmis ir pareigomis su šalimis ir trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus.

Lietuvos A. T. praktikoje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą dabar jau yra pripažįstama.

Pavyzdžiui, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. D. ir kt. v. Kauno miesto valdyba, nurodė, kad pagal 1964 m. CPK 39 straipsnį trečiasis asmuo turi šalies teises ir pareigas, išskyrus minėto straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Nors 1964 m. CPK 112-113 straipsniai nustatė, kad atstovavimo ir teismo išlaidos atlyginamos šaliai, teisėjų kolegija sprendė, jog sistemiškai aiškinant 1964 m. CPK nuostatas, taip pat atsižvelgiant į trečiojo asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi bei lygiateisiškumo ir teisingumo principus, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovavimo išlaidos jo naudai iš ieškovų priteistos pagrįstai. Todėl trečiajam asmeniui F. T. iš ieškovės irgi priteistina 1 800 Lt išlaidų už advokato paslaugas (t. 2, b.l.54, t.3, b.l.87).

Iš ieškovės taip pat priteistinos į valstybės biudžetą išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti atsakovo atžvilgiu taikytą laikinąją apsaugos priemonę (CPK 150 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92-93 str., 259 str., 268 - 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį atsakovui atmesti.

1. Priteisti atsakovui Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijai, į. k. 145555413, iš ieškovės R. P. (a/k (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) advokato išlaidoms atlyginti.

2. Priteisti trečiajam asmeniui F. T. (a/k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. P. (a/k (duomenys neskelbtini) 1 800,00 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų) advokato išlaidoms atlyginti.

3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš ieškovės R. P. (a/k (duomenys neskelbtini) 17,70 (septynioliką litų 70 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių m. apylinkės teismo 2011-06-03 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrija (į. k. 145555413) atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys