Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokuroro Tomo Bajorūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) r., teistas 5 kartus, paskutinį kartą 2022 m. rugpjūčio 16 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis L. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. rugpjūčio 19 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo koridoriuje, konflikto su mama O. G. metu, tyčia vieną kartą spirdamas O. G. į kairę pilvo pusę, tuo nukentėjusiajai - savo šeimos nariui, mamai O. G. sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1.1. Kaltinamasis L. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad psichinėmis ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo. Jis gyvena namuose, pas savo motiną O. G., adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jo brolis G. 2023 m. rugpjūčio 19 d., namuose, po pietų pradėjo vartoti alkoholį. Kartu alkoholį vartojo ir motina, jo brolis bei jo draugas, kurio duomenų nenurodys. Alkoholį vartojo kambaryje. Vartojant alkoholį, susipyko su mama, nes ji paėmė ir paslėpė jo telefoną, kurio neatidavė. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kadangi motina neatidavė jo telefono, tai norėjo sudaužyti jos telefoną. Ėjo link tos vietos, kur buvo padėtas mamos telefonas, o motina bėgo jam iš paskos. Atsisukęs link mamos, jai spyrė iš kojos ir pataikė, kiek pamena, į kairį šoną. Daugiau mamos atžvilgiu jokių veiksmų neatliko. Tik vieną kartą jai spyrė. Po to mama iškvietė pareigūnus ir jis buvo sulaikytas. Dėl savo elgesio mamos atžvilgiu gailisi. Taip pasielgė, nes buvo apimtas pykčio, kad mama neatiduoda telefono. Daugiau papildymų neturi. Daugiau fizinio smurto prieš mamą nenaudojo, tik tą vieną kartą. Jis kaltę pripažįsta ir jam labai gaila, kad taip nutiko. Jis sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 60-62, 96-98).

1.2. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios O. G. parodymai, asmens apžiūros ir įvykio vietos apžiūros protokolai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kita rašytinė bylos medžiaga:

1.2.1. Nukentėjusiosios O. G. parodymais, 2023-08-19, apie 18 val., jai būnant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), sūnus L. K., gim. 2(duomenys neskelbtini) m., koridoriuje dešine koja vieną kartą jai spyrė į kairės pusės šoną, jai sukėlė fizinį skausmą ir jai skaudėjo. Abu buvo neblaivūs. Konfliktas kilo kambaryje. Namuose kilusio konflikto daugiau niekas nematė. Su sūnumi gyvena kartu nuo jo gimimo. Matomų sužalojimų jai nepadarė, tik sukėlė fizinį skausmą vietoje, į kurią spyrė su koja. Pas teismo medicinos ekspertus nevažiuos. Sūnus prieš ją ne pirmą kartą naudoja smurtą. Papildomai ji nurodė, kad dėl konflikto su sūnumi L. K., kuris jai vieną kartą koja įspyrė į šoną, jai labai skaudėjo, bet į medikus ji nesikreipė. Jai ir dabar dar skauda šoną. Visas konfliktas įvyko namo koridoriuje, buvo tik ji ir jos sūnus L. K., niekas daugiau nematė, kaip jai sūnus įspyrė į šoną. Visas konfliktas kilo dėl to, kad sūnus kėsinosi sudaužyti jos mobiliojo ryšio telefoną, dėl to ir susipyko. Nenori, kad sūnus grįžtų namo, jis pilnametis, nebepriims jo namo. Neprieštarauja, kad baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 5-12, 78-80).

1.2.2. 2023-08-19 atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodyta, kad matomas žalios spalvos, vieno aukšto gyvenamasis namas, pažymėtas skaičiumi (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinės durys rakinamos spyna. Atidarius pagrindines namo duris, matomas prieangis. Praėjus jį, patenkama į koridorių, kuriame matomi atskiri įėjimai į virtuvę ir kitus kambarius. Namo kiemas bei patalpos nefilmuojamos. Pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta. Įvykio vieta fotografuota (el. b. l.37-39).

1.2.3. 2023-08-20 asmens apžiūros protokole užfiksuota atlikta asmens O. G. kūno apžiūra. Protokole nurodyta, kad apžiūrėjus O. G., jokių sužalojimų nėra (el. b. l. 46-50, 51-52, 53-54).

1.2.4. 2023-08-19 policijos pareigūno A. M. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d., apie 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini)., būdamas neblaivus, (nenustatytas neblaivumas), L. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), spirdamas vieną kartą dešine koją į kairės pusės pilvo sritį, sukėlė nukentėjusiajai O. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), fizinį skausmą, nustatytas 2,59 prom. neblaivumas. Nusikalstamos veikos padarymu įtariamas L. K. sulaikytas ir išvežtas į Panevėžio AVPK areštinę (el. b. l. 40-42).

1.3. Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymo. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku sūnus jos atžvilgiu smurtavo, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys bei paties kaltinamojo prisipažinimas. Šių duomenų pakanka jo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

1.4. Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos padarymo lengvina aplinkybė, kad jis visiškai prisipažinęs padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę taip pat sunkina tai, kad būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, už kurį teistumas yra neišnykęs, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą. Todėl jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

1.5. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Tačiau taip pat atsižvelgtina ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes - tai, kad nusikaltimas sveikatai L. K. padarytas savo motinai, t.y. asmeniui, su kuriuo kaltinamasis susijęs artimais ryšiais. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir į tai, kad L. K. teistas 5 kartus, teistumas išnykęs, 1 metų laikotarpyje baustas administracine tvarka tris kartus, skirtų baudų nėra sumokėjęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra, už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, skiriant teismo įpareigojimus (BK 48 straipsnio 1-2 dalys, 6 dalis).

1.6. Todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti L. K. skiriant šią bausmę. Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokuroras, nėra. Tačiau, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi ir esant tam pagrindui, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

1.7. Sulaikyme išbūtos 2 paros įskaitytinos į paskirtą bausmę (BK 65 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalis).

1.8. Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš savo motiną, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 72² straipsnis).

1.9. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir nubausti 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant L. K. būti savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, uždrausti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo keisti gyvenamąją vietą, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. pagrindu L. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant L. K. būti savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) r. nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, uždrausti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo keisti gyvenamąją vietą, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į bausmės laiką įskaityti dvi paras, išbūtas laikinajame sulaikyme, ir laikyti jį atlikusį keturias laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 3 d., 72² str., paskirti L. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą jis privalo įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs L. K. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 353 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.