- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- II-100-903/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00262-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- V. V.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V. ir jo atstovui advokato padėjėjui A. K.,
Institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Erikai Kliaugienei,
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, ir Institucija) 2018-02-09 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir administracinės teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis Nerijus Butkus 2018-01-10 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) V. V. už tai, kad jis 2018-01-10 16.58 val. (duomenys neskelbtini) šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Eggers, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę, degant žaliam šviesoforo signalui, nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas Jelena Radzickaja 2018-02-09 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. V. už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, paskyrė galutinę administracinę nuobaudą - 60 Eur baudą.
Šalies argumentai
V. V. skundu prašo panaikinti Klaipėdos AVPK 2018-02-09 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde V. V. (toliau – ir Pareiškėjas) nurodo, kad Klaipėdos AVPK tik formaliai įvertino faktiškai susiklosčiusias aplinkybes ir neužtikrino administracinių nusižengimų bylų teisenos uždavinių įgyvendinimo, tuo pažeisdamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises bei imperatyvias administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos nuostatas. Klaipėdos AVPK nesiaiškino ir nesiekė išsiaiškinti, kokie lengvosios transporto priemonės valdytojo veiksmai ar neveikimas turėjo įtakos ar tapo eismo įvykio priežastimi. Taip pat skunde nurodyta, kad Pareiškėjas 2018-01-10, apie 16.50 val., būdamas blaivus vairavo krovinį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe EGGERS, SCKH27EL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Klaipėdoje, antra eismo juosta, link Šilutės pl., leistinu greičiu. Sąstato bendras ilgis sudarė 10,7 m. Pareiškėjui artėjant prie (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamos sankryžos, priekyje, ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių nebuvo, įjungęs kairįjį posūkio signalą, Pareiškėjas įsitikino, kad sankryžoje jam kelias laisvas, artėjančių transporto priemonių nėra, neskubėdamas, apie 30 km/val. greičiu, nuvažiavo per sankryžą, įsuko į (duomenys neskelbtini) antrą eismo juostą. Beveik pilnai išvažiavęs iš sankryžos, Pareiškėjas staiga pajuto smūgį į puspriekabės galinį dešinį šoną ir sustojo. Tuo metu Pareiškėjo valdoma transporto priemonė buvo beveik išvažiavusi iš sankryžos, tik puspriekabės galiniai ratai buvo sankryžoje. Išlipęs iš transporto priemonės Pareiškėjas pamatė, kad į puspriekabės galinį dešinį ratą trenkėsi lengvoji transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekine dalimi. Dėl eismo įvykio Klaipėdos AVPK 2018-01-10 surašė Pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, manydamas, kad jis nėra eismo įvykio kaltininkas, 2018-02-08 raštu kreipėsi į Klaipėdos AVPK su prašymu įvertinti eismo įvykio aplinkybes, pašalinant eismo įvykio tyrimo trūkumus: 1) nurodyti oro sąlygas bei kelio dangos būklę, 2) pažymėti transporto priemonių apgadinimų vietas bei sunkumą, 3) nurodyti transporto priemonių važiavimo kryptis ir eismo juostas bei sudaryti išsamią eismo įvykio schemą, 4) užfiksuoti krovininio sąstato sustojimo vietą po susidūrimo, 5) nurodyti sąstato ilgį, 6) nustatyti lengvosios transporto priemonės stabdymo atstumą, 7) nurodyti, kokios šukės užfiksuotos eismo įvykio vietoje. Atitinkamai Pareiškėjo vertinimu Klaipėdos AVPK nenustatė ir neįvertino reikšmingų aplinkybių, galinčių paneigti Pareiškėjo atsakomybę dėl eismo įvykio, pripažįstant, kad būtent lengvosios transporto priemonės valdytojas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, važiavo saugiu bei leistinu greičiu, tam, kad nebūtų sukeltas eismo įvykis. Suinteresuotas asmuo į Pareiškėjo prašymą neatsižvelgė ir priėmė skundžiamą nutarimą.
Atsiliepimas
Klaipėdos AVPK atsiliepimu prašo palikti galioti Klaipėdos AVPK 2018-02-09 priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. V. skundo netenkinti, nes jis yra nepagrįstas. Atsiliepime nurodyta, jog pažeidėjas, sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiai transporto priemonei, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintos dvi transporto priemonės, įrodymai (pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, asmenų paaiškinimai), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Taip pat atsiliepime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija 2016-11-04 iki 2019-12-31) III skyriaus 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Minėto nutarimo XVIII skyriaus 157 punktu įtvirtinta, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, - ir lenkiančioms transporto priemonėms.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. V. bei jo atstovas advokato padėjėjas A. K. skundą palaikė, prašė panaikinti skundžiamą 2018-02-09 nutarimą ir bylą grąžinti Institucijai tirti iš naujo.
Teismo posėdžio metu V. V. parodė, kad jo vairavimo stažas 11 m., o su vilkiku dirba 1 m. Mano, kad dėl įvykusio eismo įvykio kaltas yra kito automobilio vairuotojas, nes per greitai važiavo. Tuo metu buvo vakaras apie 16.40 val., bet netamsu, matomumas geras. Jis atvažiavo (duomenys neskelbtini), iš antrosios juostos norėjo sukti į kairę į (duomenys neskelbtini). Degė raudona, jis buvo sustojęs. Užsidegė žalia ir jis įvažiavo į sankryžos vidurį. Apsidairė, mašinų nebuvo, todėl pradėjo atlikinėti manevrą. Važiavo 5 pavara, apie 10-20 km/h greičiu. Paaiškinime nurodė, kad važiavo 30-40 km/h greičiu, turbūt, dėl didelio streso, nes jis važiavo tikrai tik apie 10 km/h greičiu. Manevro pabaigoje pajuto smūgį. Sankryža yra plati, 6 juostų. Jo nuomone, atsižvelgiant į kito automobilio apgadinimus, to automobilio buvo viršytas greitis. Stabdymo žymių nebuvo. Kai su kito automobilio vairuotoju įsėdo į automobilį, jis kaltę iš dalies prisipažino ir tada jie nusprendė patraukti automobilius. Paskui jis paskambino savo įmonės direktoriui ir papasakojo, kad jam įvažiavo į galą. Direktorius jam patarė nepildyti deklaracijos. Kodėl patraukė automobilį, nors nesutiko su kalte, nežino, gal iš stresinės situacijos. Savo automobilį patraukė apie 5 m. Kito automobilio vairuotojas savo automobilį apie 1 m. pastūmė atgal, kad atlaisvintų (duomenys neskelbtini) pravažiavimą antra ir trečia juosta. Įvykio vietos nefotografavo, bet buvo kažkoks kitas asmuo, kuris lygtais fotografavo. Jo automobilis buvo su priekaba, bendras ilgis 12 m. Jam atsitrenkė į galinį priekabos ratą. Po smūgio buvo sulaužytas priekabos sparnas, matėsi rato žymės, sudaužytas žibintas. Policijos pareigūnai turėjo užfiksuoti šukes, nes jie to prašė.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė E.Kliaugienė nurodė, kad su skundu nesutinka. Institucija prieštarauja pareiškėjo atstovo prašymui panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tirti iš naujo, nes situacija visiškai aiški. Pareiškėjui V. V. išlipus iš automobilio jis kaltę pripažino ir tik paskui, kai paskambino vadovui, atsisakė pildyti deklaracijas. Asmenys nesužaloti, o atsižvelgiant į ekspertizės kaštus, ekspertų užimtumą, į ekspertizės atlikimo laiką bei į tai, kad dažniausiai ekspertizė atliekama po eismo įvykio tik esant sužalotiems asmenims ar žuvusiems, todėl ekspertizės neskiria. Tokioje situacijoje, kai pažeidėjas pradžioje pripažįsta kaltę ir dėlto buvo patraukti automobiliai, buvo atimta galimybė policijos pareigūnams pamatyti tikrą įvykio vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka. Pažymėtina ir tai, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis), o teismas ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) iš esmės juos tik tiria ir vertina (ANK 569 straipsnio 3 ir 4 dalis).
Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingas aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad V. V., ginčijamu 2018-02-09 nutarimu buvo paskirta 60 eurų bauda pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad jis 2018-01-10 16.58 val. (duomenys neskelbtini) šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas krovininį automobilį, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktų reikalavimus, sukdamas į kairę, degant žaliam šviesoforo signalui, nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė.
Teismo posėdžio metu V. V. paaiškino, kad įvažiavo į sankryžą, apsidairė, priešais atvažiuojančių automobilių nematė, pradėjo manevrą į kairę, važiavo 5 pavara, apie 10-20 km/h greičiu, ir manevro gale pajuto smūgį į priekabos galą, kai jo vairuojamo automobilio ir priekabos bendras ilgis buvo apie 12 metrų. Jo nuomone, dėl eismo įvykio kaltas kitas vairuotojas, nes jis akivaizdžiai viršijo greitį ir dėl to nesugebėjo sustabdyti automobilio ir išvengti susidūrimo.
Šie V. V. paaiškinimai rodo, kad nuo manevro į kairę pradžios iki susidūrimo V. V. galėjo nuvažiuoti apie 10 metrų, o šį atstumą važiuodamas 10 km/h (2,78 m/s) greičiu nuvažiavo per 3,6 sekundes, važiuodamas 20 km/h (5,56 m/s) greičiu nuvažiavo per 1,8 sekundes. Tuo tarpu iš automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. K. paaiškinimo matyti, kad jis važiavo leistinu greičiu iki 50 km/h (13,89 m/s), todėl važiuodamas tokiu maksimaliu leistinu greičiu per 3,6 sekundes jis galėjo nuvažiuoti apie 50 metrų, o per 1,8 sekundes apie 25 metrus. Tokioje aptartoje situacijoje, teismo nuomone, pagal byloje surinktus įrodymus, be ekspertų paaiškinimų ar išvadų, patikimai konstatuoti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. K. tinkamai elgėsi pagal kelių eismo taisyklių 127 ir 128 punkto reikalavimus ir neturėjo techninės galimybės savalaikiai stabdydamas vairuojamą automobilį sumažinti jo važiavimo greitį ir išvengti susidūrimo su V. V. vairuojamu automobiliu, nėra galimybės. Iš to seka, kad eismo įvykio kilimą galėjo lemti ne tik krovininio automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. V. veiksmai, pažeidžiant kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktų reikalavimus, bet ir automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. K. veiksmai, pažeidžiant kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 128 punktų reikalavimus. Taigi siekiant nustatyti, kurio iš susidūrusių automobilių vairuotojo aptarti veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą, teismo nuomone, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, t.y. apklausti automobilių vairuotojus ne tik eismo įvykio aplinkybių (matomumo, greičio ir kt.), bet ir dėl automobilių patraukimo iš įvykio vietos aplinkybių, galimai atlikti jų parodymų patikrinimą vietoje, siekiant surinkti kuo tikslesnius duomenis apie susidūrimo vietą, išreikalauti krovininio automobilio tachometro duomenis apie šio automobilio greitį įvykio metu, galimai atlikti eksperimentą dėl galimybės pamatyti kliūtį susidariusioje situacijoje, gauti eismo įvykio ekspertų paaiškinimus, ir atlikti kitus ANK 593 straipsnyje numatytus veiksmus, o surinkus visus galimus reikšmingus duomenis, esant būtinumui, paskirti ir eismo įvykio ekspertizę.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, Klaipėdos AVPK 2018-02-09 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) naikinamas, o administracinio nusižengimo byla grąžinama Klaipėdos AVPK nusižengimui tirti iš naujo, nes reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutarė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-02-09 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administraciniam nusižengimui tirti iš naujo.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.