- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-13
- Bylos Nr.
- 2S-1102-467/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Danutė Kutrienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- V. D.
- Ieškovas
- J. D.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovei V. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J.D. 2009-06-17 kreipėsi su ieškiniu ir prašė santuoką, sudarytą 1992-11-28 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje tarp J. D. ir V. D. , nutraukti dėl atsakovės V. D. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokinę pavardę D., atsakovei – D.; padalinti santuokoje įgytą turtą; nepilnamečio vaiko N. D. , gimusio 1995-06-02, gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu; priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko N. D. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt iki vaiko pilnametystės, pradedant mokėjimą nuo ieškinio padavimo dienos; priteisti iš atsakovės išlaikymą už praėjusį laikotarpį po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2007-12-01 iki 2008-01-01 (viso 4800 Lt); perkelti skolininko teises ir pareigas pagal 2005-12-30 ir 2005-12-22 kreditavimo sutartis atsakovei.
Atsakovė V. D. atskiru prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui J. D. atlikti bet kokius darbus (statybos, griovimo, pertvarkymo ir kt.) žemės sklype, valtinės bei kitų statinių (inžinierinių), esančių (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Prašymą grindė tuo, kad prasidėjus teisminiam procesui dėl santuokos nutraukimo ir turto dalybų, ieškovas minėtuose objektuose ėmė savavališkai ruošti vykdyti statybos, griovimo ir kitokius pertvarkymo darbus. Šiuos ketinimus ieškovas išsakė iš karto po 2009-05-26 įvykusio parengiamojo posėdžio bei atsiųsdamas SMS žinutę, taip pat aktyviau jai pasakodamas apie šiuos planus, kas rodo aiškų ieškovo ketinimą imtis tam tikrų darbų. Laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti, kadangi turto dalybų klausimas nėra išspręstas, nėra aišku, kuriam iš sutuoktinių minėti nekilnojamojo turto objektai atiteks po santuokos nutraukimo, taip pat siekiant užkirsti ieškovui galimybę tiek mažinti dalintino turto vertę, tiek ją didinti. Ieškovas, ketindamas imtis statybos, griovimo bei kitokio pertvarkymo darbų nekilnojamojo turto atžvilgiu, pažeidžia atsakovės, kaip bendrasavininkės, teises ir interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. birželio 1 d. nutartimi atsakovės V. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas konstatavo, jog atsakovė nenurodė motyvų, kodėl gali būti sunku ar neįmanoma įvykti teismo sprendimą, o atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovas ruošiasi atlikti statybos, griovimo ar pertvarkymo darbus sklype, kuris nėra padalintas, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ieškovui, atlikus tam tikrus veiksmus, gali būti pažeisti nepilnamečio vaiko ar atsakovės teisėti interesai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė V. D. prašo nutartį panaikinti, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė prašyme nenurodė motyvų, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Priešingai, atsakovė nurodė, jog, prasidėjus teisminiam procesui dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, ieškovas rengiasi savavališkai vykdyti statybos, griovimo ir kitokius pertvarkymo darbus. Šiuos ketinimus ieškovas atsakovei ne kartą yra išsakęs tiek tiesiogiai žodžiu, tiek telefonu. Ieškovas trukdo atsakovei naudotis nurodytu turtu, reikalauja paimti iš sklypo anksčiau atsakovės tėvo statytą lieptą, grasina jį nugriauti ir imasi nesuderintų su atsakove statybos darbų. Žemės sklypas su jame esančiais objektais (duomenys neskelbtini), priklauso tiek ieškovui, tiek atsakovei ir kol šis turtas nėra padalintas, šį turtą ieškovas ir atsakovė turi valdyti, naudoti ir disponuoti bendru sutarimu. Atsakovė atlikti bet kokius statybos, griovimo ar pertvarkymo darbus ieškovui nėra davusi. Dėl ieškovo atliekamų statybos, griovimo bei kitokių pertvarkymo darbų pasikeis nekilnojamojo turto vertė ir bus iškreiptas santuokoje įgyto dalintino turto balansas, dėl ko pasunkės būsimo sprendimo įvykdymas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatytu terminu negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, tarp kurių – šalių santuokoje įgyto turto padalijimas (b.l. 4-10). Atsakovė manydama, kad, prasidėjus šiam teisminiam procesui, ieškovas žemės sklype su jame esančiais objektais (duomenys neskelbtini), kurie priklauso abiems šalims, ėmė ruošti savavališkai vykdyti statybos, griovimo ir kitokius pertvarkymo darbus, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui tokius darbus atlikti. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovės prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, jog atsakovė nenurodė motyvų, kodėl gali būti sunku ar neįmanoma įvykti teismo sprendimą, o taip pat nepateikė jokių duomenų, kad, ieškovui atlikus tam tikrus veiksmus, gali būti pažeisti nepilnamečio vaiko ar atsakovės teisėti interesai. Atsakovė atskirajame skunde tvirtina, kad jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pakankamai motyvuotas ir pagrįstas: ji nurodė, jog, prasidėjus teisminiam procesui dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, ieškovas rengiasi savavališkai vykdyti statybos, griovimo ir kitokius pertvarkymo darbus. Šiuos ketinimus ieškovas atsakovei ne kartą yra išsakęs tiek tiesiogiai žodžiu, tiek telefonu. Ieškovas trukdo atsakovei naudotis nurodytu turtu, reikalauja paimti iš sklypo anksčiau atsakovės tėvo statytą lieptą, grasina jį nugriauti ir imasi nesuderintų su atsakove statybos darbų. Žemės sklypas su jame esančiais objektais (duomenys neskelbtini), priklauso tiek ieškovui, tiek atsakovei ir kol šis turtas nėra padalintas, šį turtą ieškovas ir atsakovė turi valdyti, naudoti ir disponuoti bendru sutarimu. Atsakovė atlikti bet kokius statybos, griovimo ar pertvarkymo darbus ieškovui nėra davusi. Dėl ieškovo atliekamų statybos, griovimo bei kitokių pertvarkymo darbų pasikeis nekilnojamojo turto vertė ir bus iškreiptas santuokoje įgyto dalintino turto balansas, dėl ko pasunkės būsimo sprendimo įvykdymas. Tačiau teisėjų kolegija apeliantės atskirojo skundo argumentus atmeta, kadangi vien atsakovės nurodytos aplinkybės pačios savaime negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad būsimo teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, neesant kitų konstatuotų aplinkybių. Byloje nėra pakankamų duomenų, išskyrus SMS žinutės išrašą, apie konkrečius ieškovo veiksmus, elgesį ar kitas aplinkybes, kas leistų daryti išvadą, jog ieškovas vykdo kokius nors konkrečius statybos, griovimo ir kitokius pertvarkymo darbus bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje. Atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat nebuvo pagrįstas jokiais neabejotinais įrodymais, kurie patvirtintų, kad ieškovas realiai ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas pakeisti nekilnojamojo turto vertę ar iškreipti santuokoje įgyto dalintino turto balansą. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju kyla reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įrodymų, patvirtinančių realios grėsmės tikimybę, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, apeliantė taip pat nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, o tik pakartotinai atskirajame skunde nurodė tas pačias aplinkybes, kad ieškovas ėmė ruošti savavališkai vykdyti statybos, griovimo ir kitokius pertvarkymo darbus (duomenys neskelbtini).
Santuokos nutraukimo bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Šios priemonės taikomos, kai yra reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio turtiniams ir asmeniniams neturtiniams interesams, jų taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Byloje tokių duomenų taip pat nėra.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, nepažeidė nei šalių interesų pusiausvyros, nei proporcingumo principų, nenukrypo nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų ir teismų praktikos.
Kiti atsakovės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.