Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašymą suinteresuotiems asmenims: skolininkui D. D., V. D., antstoliui S. V. - dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 593 str. 3 d., 153 str. 2 d., 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad antstolio S. V. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0127/17/00898 dėl 111,58 Eur išieškojimo valstybei iš skolininko D. D.. Antstolis, vykdydamas priverstinio vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininko sutuoktinė V. D. dirba (duomenys neskelbtini) bei gauna darbo užmokestį. 2017 m. lapkričio 15 d. patvarkymu Nr. S-2017-7947 antstolis areštavo skolininko sutuoktinės gaunamas lėšas, areštuojama skolos suma 204,98 Eur, ir pasiūlė pateikti sutikimą dėl skolininko turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutarimu, patvirtintu notarine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666, 667, 683, 688, 689 str.).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo kreipiamasi atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimą asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Už asmenines prievoles sutuoktinis atsako savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte, kai asmeninio turto neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012 ir kt.). Šiuo atveju buvo nustatyta, kad skolininkas D. D. neturi asmeninio turto, iš kurio būtų galima vykdyti jo asmeninių prievolių išieškojimą. Skolininkas D. D. ir V. D. yra sutuoktiniai, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nepasibaigusi, jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatytos. Turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 5 p.), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.), sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.), tokie atvejai nurodyti CK 3.123 straipsnyje (nepilnamečių vaikų interesas, vieno sutuoktinio sveikata ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų svarstyti nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nenustatyta. Tokiu būdu V. D. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio D. D. nuosavybė. Ikiteismine tvarka skolininkui priklausanti turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nebuvo nustatyta.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir nustatyti skolininko D. D. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (CK 3.88 str. 1d. 5 p., 2 d., CPK 667 str.), t. y. kad skolininkui D. D. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės V. D. gaunamo darbo užmokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, 593 straipsnio 3 dalimi, 290–291 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis V. D. gaunamo darbo užmokesčio, pajamų ir kitų joms prilygintų išmokų dalis.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolio S. V. kontorai vykdomąją bylą Nr. 0127/17/00898.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.