- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-15
- Bylos Nr.
- 2-15505-595/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08498-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo V. G. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, suinteresuoti asmenys valstybė, atstovaujama VMI prie LR Finansų ministerijos, antstolis Darius Bliznikas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. G. pateikė skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, kuriuo prašo nutraukti išieškojimą ir panaikinti areštą jo banko sąskaitos, panaikinti visas vykdymo išlaidas, įskaitant ir atlygį antstoliui. Nurodo, kad priverstinio vykdymo procedūra buvo pradėta jo atžvilgiu iš karto, neįteikus jam raginimo įvykdyti sprendimą, kaip yra įtvirtinta CPK 655 str. Antstoliui buvo žinoma, kad jis atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Toks pradėtas priverstinis išieškojimas yra neteisėtas. Vykdymo išlaidų skaičiavimai, kaip ir kiti procesiniai veiksmai buvo atliekami jam nieko nežinant. Vykdymo išlaidos priskaičiuotos nepagrįstai. Be to, kadangi nuo nutarimo skirti baudą, kurio pagrindu antstolis vykdo išieškojimą, priėmimo dienos, praėjo jau daugiau kaip 5 metai, darytina išvada, kad antstolio vykdomam išieškojimui suėjęs senaties terminas (CPK 629 str. 1 d. 4 p.). Prašo skundą tenkinti.
Antstolis Darius Bliznikas 2015-03-09 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir vykdomąją bylą Nr. 0035/10/00153 su pareiškėjo skundu persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad jis vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-10-28 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.1.-4564-576/09 dėl 72,41 eurų išieškojimo iš skolininko V. G. išieškotojo – valstybės naudai. Antstolis nurodė, kad CPK 661 str. reglamentuoja kuomet raginimas įvykdyti sprendimą nėra siunčiamas. Skolininko situacija patenka į šio straipsnio taikymo sritį. Raginimas skolininkui ir neturėjo būti siunčiamas. Taip pat nurodė, jog sprendžiant, ar yra suėjęs nutarimo vykdymo senaties terminas, turi būti konstatuojama, kad vykdymo laikotarpiu yra dvejų metų laikotarpis, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Nuo 2010 m. iki 2015 m. periodiškai kiekvienais metais antstolis vykdė užklausas apie skolininko turtinę padėtį, ir nustačius, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, 2015-02-13 buvo priimtas patvarkymas nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Taigi, joks dvejų metų nutarimo vykdymo senaties terminas praleistas nebuvo, ir juo labiau dėl antstolio aplaidumo ar kitų priežasčių nieko nebuvo atliekama dėl nuobaudos išieškojimo. Taip pat teigia, kad 2015-02-13 patvarkymas buvo surašytas vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2014-07-29 įsakymu Nr. 1R-231. CPK 644 str. nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilė. Antstolis vadovavosi CPK 688 str. Kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Todėl pareiškėjo skundas nepagrįstas. Prašo skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad CPK 661 str. reglamentuoja, jog kai vykdomajame dokumente ar įstatyme nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų įvykdytas kuo greičiau ir kuo efektyviau. Prašo skundą išnagrinėti teismo nuožiūra.
Pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 442 str. – 443 str., 513 str., 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas vykdo 2009-10-28 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.1.-4564-576/09 dėl 72,41 eurų baudos išieškojimo iš skolininko V. G. išieškotojo – valstybės naudai (Vykdomoji byla Nr. 0035/10/00153). Pareiškėjas skundžia iš esmės antstolio Dariaus Blizniko 2015-02-13 priimtus vykdomojoje byloje patvarkymus: patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykd. b.l. 35) bei 2015-02-13 patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (Vykd. b.l. 37).
Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (LR Antstolių įstatymo 2 str. 2 d.). CPK normos, reglamentuojančios vykdymo veiksmus, įpareigoja antstolį imtis visų reikiamų veiksmų, kad kuo skubiau ir ekonomiškiau būtų išieškotos skolos.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-10-28 nutarime teismas išaiškino pažeidėjui (skolininkui), kad teismo paskirta bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (Vykd. b.l. 1). CPK 661 str. 1 d. numato, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Taigi, šiuo atveju, nutarime buvo nurodyta skolininkui, kad paskirtą baudą jis turi susimokėti per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo. Todėl pasibaigus nutarimo įvykdymo terminui, pagrįstai buvo pradėtas priverstinis baudos išieškojimo procesas bei atliekami privalomi priverstiniai vykdymo veiksmai, siekiant išieškoti baudą, nesiunčiant skolininkui raginimo įvykdyti sprendimą, kaip tai ir reglamentuoja CPK 661 str. 1 d. Antstolis pagrįstai atliko užklausas apie skolininką, siekiant nustatyti skolininko turtinę padėtį bei galimybes išieškoti baudą (Vykd. b.l. 3-37). Todėl nepagrįsti yra pareiškėjo nurodomi skundo argumentai, kad antstolis privalėjo jam įteikti raginimą, o priešingu atveju, negalėjo priimti patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Kadangi pareiškėjas detaliai neskundžia vykdymo išlaidų apskaičiavimo, nenurodo ir neargumentuoja, kurie konkrečiai vykdymo išlaidų dydžiai yra nepagrįsti, teismas pasisako tik dėl 2015-02-13 patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo priėmimo fakto. Pažymėtina tai, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukciją, patvirtintą LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, atlyginimas antstoliui yra viena iš vykdymo išlaidų rūšių ir apskaičiuojamas nuo išieškotos sumos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.3 p.). Antstolis yra teisingai apskaičiavęs atlygio antstoliui dydį (79,99 eurai) (Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 4 punktas (2014 m. gruodžio 29 d. R Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-383).
Sprendžiant, ar yra suėjęs nutarimo vykdymo senaties terminas, turi būti konstatuojama, kad vykdymo laikotarpiu yra dvejų metų laikotarpis, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinės bylos Nr. N575 – 306/2009, Nr. N575-3300/2009, LVAT 2003-01-22 konsultacija Nr. 26.1-K „Dėl nutarimo skirti baudą vykdymo senaties termino“). Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0035/10/00153 medžiagos antstolis nuo 2010-01-13 pradėjęs vykdymo veiksmus byloje, nuolat atliko eigoje kitus procesinius veiksmus, siekiant įvykdyti vykdomąjį dokumentą, t.y. tiek 2010 metais, tiek 2011 m. buvo daromos bankų užklausos apie skolininko V. G. turimas sąskaitas, pinigines lėšas sąskaitose, 2012 metais daromos užklausos apie kitą skolininko turimą registruotą turtą, darbo santykius, 2013 metais, 2014 metais, 2015 metais vėl buvo daromos užklausos bankams apie skolininko turtinę padėtį, darbo santykius, 2015-01-31 užklaustas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registras. Šias aplinkybes patvirtina vykdomojoje byloje esantys duomenys ir dokumentai (Vykd. b.l. 7-34). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad vykdomojoje byloje dvejus metus nebuvo nieko daroma, juo labiau dėl antstolio aplaidumo ar kitų priežasčių. Todėl ir šis pareiškėjo skundo argumentas, - dėl senaties termino, - yra visiškai nepagrįstas.
Pareiškėjo nurodytas skundo argumentas dėl nepagrįstai areštuotos jo sąskaitos, esančios Alytaus pataisos namuose, prašymas panaikinti sąskaitos areštą taip pat nepagrįstas. CPK 664 str. 1 d. nustato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Pagal CPK 624 str. 2 d. priverstinio vykdymo priemonės yra išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis CPK 688 str. 1 d. nustato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Kadangi, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, neradus jokio kito CPK 664 str. 1 d. nurodyto turto, iš kurio galima būtų vykdyti išieškojimą, antstolis 2015-02-13 patvarkymu pagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (CPK 688 str. 1 d.).
LR CPK 668 str. yra nurodytas turtas, iš kurio negali būti vykdomas išieškojimas. Šio turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į šių rūšių turtą ir daiktus, kurie priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, išskyrus atvejus, kai skolininkas to pageidauja raštu: namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims; drabužiai ir avalynė kiekvienam šeimos nariui; virtuvės ir stalo reikmenys, kuriais yra naudojamasi (išskyrus daiktus, pagamintus iš brangiųjų metalų, taip pat turinčius meninės vertės daiktus); baldai (išskyrus baldus, turinčius meninės vertės) ir patalynė, maistui ruošti reikalinga įranga, vienas šaldytuvas; jeigu su skolininku kartu gyvena nepilnamečiai vaikai ar neįgalieji, – vaikų ir neįgaliųjų daiktai, vienas kompiuteris, vienas televizorius, viena ryšio priemonė; menkaverčiai daiktai; skolininko šeimos pragyvenimui reikalingi maisto produktai; jeigu skolininko pagrindinė veikla yra žemės ūkis, – pašaras gyvuliams, į kuriuos nenukreipiamas išieškojimas, sėkla, reikalinga eilinei sėjai, vienas gyvulys, kurio vartojamas pienas, ir vienas gyvulys, kurio vartojama mėsa; kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo sezoną; asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai ir pagalbinės priemonės; grynųjų pinigų suma, neviršijanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (2005 m. spalio 27 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.1 p. – 93.6 p.). CPK 739 str. nurodytas baigtinis sąrašas piniginių lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo. T.y. negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausiančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų, sumos mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ar pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, išeitinės išmokos. Taigi, nustatyta, kad galiojančios įstatymo normos nedraudžia vykdyti išieškojimo iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje.
Pažymėtina tai, kad LR Bausmių vykdymo kodeksas reglamentuoja bausmes atliekančių asmenų materialinį buitinį aprūpinimą. Šiame kodekse nustatyta, kad bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nemokamai nuteistieji aprūpinami drabužiais ir avalyne, gauna maistą, gydymą (LR Bausmių vykdymo kodekso 173 str.). Taigi, atliekantiems bausmę nuteistiesiems įstatymas garantuoja ir užtikrina minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimą. Kaip minėta, įstatymas nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje.
Taigi, nenustatyta, kad antstolio Dariaus Blizniko priimti pareiškėjo skundžiami patvarkymai: 2015-02-13 patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykd. b.l. 35) bei 2015-02-13 patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (Vykd. b.l. 37) yra priimti nepagrįstai, neteisėtai. Todėl remiantis išdėstytu, teismas sutinka su antstolio Dariaus Blizniko argumentais dėl skundo ir pareiškėjo V. G. skundą atmeta kaip nepagrįstą.
Teismas, vadovaujantis išdėstytu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 443, 513 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo V. G. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.