Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos atstovui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. C. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto 38 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 39 str. 12 d.). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 buvo patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), kurio 3 punktas taip pat nustato, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų padarinių – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 24 punktas).

Pareiškėjui inkriminuoto kaltinimo turinys patvirtina (2020 m. gegužės 13 d. Pranešimo duomenys), kad jis kaltinamas tarnybinį nusižengimą padaręs 2020 m. balandžio 18 d. pagrinde neveikimu, t. y. 2020 m. balandžio 18 d. netinkamai kontroliavo Saugumo valdymo skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą. Nustatyta, kad 2020 m. balandžio 18 d. nuteistieji savo gyvenamosiose patalpose gėrė alkoholinius gėrimus ir sumušė vieną nuteistąjį, o administracijos atstovai į vykstančias nuteistųjų išgertuves visiškai nereagavo. Tačiau Išvadoje pareiškėjui inkriminuojamas platesnio ir skirtingo turinio pažeidimas, t. y. netinkama SVS jaunesniųjų pareigūnų kontrolė ir informacijos apie įstaigos kriminogeninę būklę nevaldymas 2019 metais, kai Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje buvo nustatyta daugiausia neblaivumo atvejų, taip pat laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d., kai buvo nustatyta 81 neblaivumo atvejis nuteistųjų tarpe. Taigi, Išvadoje vertinamos aplinkybės, susijusios ne tik su 2020 m. balandžio 18 d. įvykiais, bet ir su nustatytais pasikartojančiais masiniais nuteistųjų girtavimo atvejais įstaigoje 2019-2020 metais.

Šioje ginčo situacijoje pažymėtina, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) taip pat turi būti nurodyti motyvuotoje Išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti tinkamai kvalifikuojamas (nurodoma atitinkama konkreti Statuto, ar kito įstatymo, Pareigybės aprašymo norma), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

Tvarkos aprašo normos nustato pareigą surašyti pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo pareigūnas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, pasirašytinai informuojamas, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu jam pateikiama turima informacija apie tarnybinį nusižengimą. Pareigūnas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, po tokio pranešimo gavimo turi teisę pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Šiomis Tvarkos aprašo nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi, pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti paminėtas teises. Kartu šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad įvertinus Pranešime ir Išvadoje aprašytas tarnybinio pažeidimo sudėtis, jos akivaizdžiai ir iš esmės skiriasi. Dėl inkriminuojamo tarnybinio pažeidimo trečiasis suinteresuotas asmuo tik vieną kartą, įteikdamas Pranešimą, pareiškėjo paprašė pateikti rašytinį paaiškinimą, kurį pareiškėjas pateikė. Teismo vertinimu, toks iš esmės skirtingas tarnybinio pažeidimo sudėčių išdėstymas Pranešime ir Išvadoje, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas įsakymas, nėra teisėtas ir tinkamas pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą bei akivaizdžiai prieštarauja Tvarkos aprašo 21 punkto imperatyviems reikalavimams. Tokiu būdu asmuo, kuris yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, neturi galimybės nustatyti jo galimai neteisėtų veiksmų turinio ir atitinkamai nežino, kokiose ribose nuo pareikšto įtarimo jis gali gintis. Svarbu paminėti ir tai, kad dėl Išvadoje įvardintų kaltų pareiškėjo veiksmų, už kurių padarymą atsakovas paskyrė tarnybinę nuobaudą, pareiškėjas net neturėjo galimybės pateikti paaiškinimą (išdėstyti savo gynybos versiją) tarnybinio tyrimo metu. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Kaip jau buvo paminėta, Pranešime ir Išvadoje tarnybinio pažeidimo sudėties objektyvinė pusė aprašyta skirtingai, papildomas pranešimas pareiškėjui įteiktas nebuvo, taip pat nebuvo pasiūlyta pateikti papildomą paaiškinimą dėl inkriminuojamo platesnio ir skirtingo turinio pažeidimo, todėl iš esmės buvo apribota pareiškėjo teisė į kvalifikuotą gynybą tarnybinio patikrinimo metu ir akivaizdžiai nebuvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Statuto 39 str. 1 d., 12 d., Tvarkos aprašo 21 p., 24 p.)

Teismas daro išvadą, kad dėl paminėtų Išvados, Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą esminių trūkumų ir procedūrinių pažeidimų, ginčijamas Įsakymas pareiškėjo atžvilgiu negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Nustatytos faktinės aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai ginčijamu įsakymu pripažino, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir, tuo pačiu, paskyrė tarnybinę nuobaudą. Nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai (ABTĮ 91 str. 1 d. 1, 3 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens ir jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjas prašo teismo priteisti jo naudai iš atsakovo 1150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šioje administracinėje byloje teismo sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 500 Eur už skundo parengimą ir 650 Eur už konsultacijas, susipažinimą su dokumentais, pasirengimą teismo posėdžiams, atstovavimą teisme. Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos grindžiamos 2020 m. liepos 28 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. ASSK2020/031, 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. ASSK2020/065, 2021 m. balandžio 12 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. ASSK2021/022, taip pat 2020 m. liepos 28 d., 2020 m. lapkričio 30 d. ir 2021 m. balandžio 12 d. pinigų priėmimo kvitais.

Proceso šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už skundo parengimą – 2,5. Kadangi skundą pareiškėjas teismui pateikė 2020 m. liepos 29 d. (2020 m. trečias ketvirtis), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už skundo surašymą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2020 metų pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1381 Eur). Atitinkamai už skundą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 3452,50 Eur (1381 x 2,5). Kadangi prašomos išlaidos už skundo parengimą neviršija rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, susipažinimas su (procesiniais) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas ir pan., laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip skundo (apeliacinio skundo) parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pavyzdžiui, skundo parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-733-146/2015, 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-988-756/2015, 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-415/2018). Teismo vertinimu, prašomos priteisti išlaidos už konsultacijas, susipažinimą su dokumentais, yra tiesiogiai susijusios ir vertintinos kaip sudėtinė Rekomendacijų 8.19 punkte numatytų atstovavimo teisme paslaugų dalis ir atskirai už šią paslaugą bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1. Pareiškėjo atstovė advokatė S. S. dalyvavo 2020 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje, kurio trukusiame 11 min. ir 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje, kurio trukmė 40 min., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 1 val.

Iš pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas matyti, jog pasiruošimas teismo posėdžiams, konsultacijos, susipažinimas su procesiniais dokumentais truko iš viso 5 val. Minėtos teisinės paslaugos buvo teikiamos 2020 m. ketvirtame – 2021 m. pirmame ketvirčiuose, todėl sprendžiant dėl išlaidų priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imami 2020 m. antro – trečio ketvirčių vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčiai (1398,50 Eur ir 1454,80 Eur). Atitinkamai pritaikius koeficientą 0,1, maksimalus priteistinas užmokestis už paminėtų paslaugų teikimą 6 valandas yra nuo 839,10 iki 872,88 Eur. Kadangi pareiškėjo prašoma 650 Eur suma už konsultacijas, pasirengimą teismo posėdžiams, atstovavimą teisme neviršija maksimalios galimai priteistinos sumos, laikytina pagrįsta, todėl priteistina.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš atsakovės Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos priteistina 1150 Eur (500 + 650) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. C. skundą patenkinti.

Panaikinti 2020 m. birželio 30 d. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymo Nr. P-289 „Dėl pareigūnų nubaudimo“ 1.2 punktą, kuriuo konstatuota, kad D. C. padarė tarnybinį nusižengimą, ir 2.2 punktą, kuriuo D. C. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Priteisti pareiškėjo D. C. naudai iš atsakovo Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1150 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt eurų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.