Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-08-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-308-593/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-08-11
Bylos Nr.
AN2-308-593/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00653-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
Teisėjas
Daiva Jankauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. M.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-308-593/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00653-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11. (S)
Kauno apygardos teismasnutarimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 11 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė,

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gegužės 27 d. nutarimo D. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. D. M. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalį 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį 10 (dešimties) Eur dydžio bauda. Pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinė nuobauda paskirta – 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

2. Administracinė nuobauda D. M. paskirta už tai, kad jis, 2020 m. kovo 10 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, neužtikrino saugos eismo ir atsitrenkė į kitą stovinį automobilį VW Passat. Iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie eismo įvykį policijai ar nukentėjusiam asmeniui, pasišalino. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis VW Passat, padaryta žala viršija 15 BBND (796,16 Eur). Tokiais veiksmais D. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 114, 222 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu D. M. pateikė skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, panaikinti arba skundžiamą nutarimą pakeisti ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.

3.1. Pasak apelianto, iš ANK 426 straipsnio 2 dalies turinio galima spręsti, kad griežta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET, yra nustatyta dėl to, kad tokia veika dažniausiai yra padarinys to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo arba neturi teisės vairuoti transporto priemonių, arba vairavo neblaivus. Kitu atveju, eismo įvykį sukėlusiam asmeniui nėra prasmės pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Tokia prezumpcija apelianto atžvilgiu negali būti taikoma. Atkreipiamas dėmesys, kad administracinis nusižengimas padarytas tik dėl to, kad apeliantas, apžiūrėjęs VW Passat automobilį, jokių apgadinimų nematė. Pagrindas tokiai išvadai yra aplinkybės, kad teisę vairuoti transporto priemones apeliantas turi, taigi iš eismo įvykio vietos 2020 m. kovo 10 d. pasitraukė ne dėl to, kad neturi šios teisės. Sprendžiant apie tai, ar apeliantas 2020 m. kovo 10 d., apie 23 vai., vairuodamas transporto priemonę galėjo būti neblaivus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas eismo įvykį sukėlė vėlai vakare, t. y. 23 val., kuomet paros metas jau buvo tamsus, kas turėjo reikšmės administracinio nusižengimo padarymui, kadangi tamsoje apeliantas išties galėjo nematyti padarytos žalos transporto priemonei, kurią jis kliudė. Be to, pabrėžiama ir tai, kad administracinį nusižengimą apeliantas padarė namo kiemo aikštelėje, vairuodamas mikroautobusą ir pats eismo įvykis buvo nulemtas ne apelianto neblaivumo, o to, kad buvo vairuota didelių gabaritų transporto priemonė vietoje, kuri yra ribotų matmenų, dažnai vietos vos užtenkant lengvajai transporto priemonei.

3.2. Pažymima, kad manymas, jog apeliantas eismo įvykį galėjo sukelti dėl buvimo neblaiviam ir iš jo pasitraukė dėl vengimo atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, yra iš esmės nelogiškas, kadangi vėliau apeliantas jokio kito eismo įvykio nesukėlė. Kelyje sukelti eismo įvykį yra daug didesnė tikimybė, kadangi reikia dar didesnio atidumo dėl didesnio greičio, eismo reguliavimo priemonių, perėjų, didesnio eismo dalyvių skaičiaus. Apeliantas teigia, jog 2020 m. kovo 10 d. 23 val. iš eismo įvykio vietos jis pasitraukė ne tikslu išvengti administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, o dėl to, kad, būdamas jaunas asmuo, būdamas lengvabūdišku, aplaidžiai įvertino žalos nepadarymą kitai transporto priemonei, t. y. tamsoje žvilgtelėjęs į kitą transporto priemonę, nedėjo pastangų atidžiau ją įvertinti. Todėl mano, jog teisė vairuoti transporto priemones jo atžvilgiu neturėtų būti atimta net dvylikai mėnesių, kadangi administracinis nusižengimas vien tik dėl žalos sukėlimo kitam asmeniui priklausančiai transporto priemonei tokios pat administracinės poveikio priemonės neužtraukia. Juolab, pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo atveju apskritai nėra privalomas.

3.3. Skunde nurodoma, kad aplinkybės, apibūdinančios apelianto asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad jam gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnės, nei ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta poveikio priemonė. Apeliantas yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. 2016 metais Alytaus profesinio rengimo centre įgijo technikos priežiūros verslo darbuotojo kvalifikaciją, nuo 2020 m. kovo 17 d. dirba ūkininko J. G. ūkyje, mechanizatoriaus-darbininko pareigose, 2019 m. spalio 18 d. yra sudaręs santuoką, kurioje auginamas 2019 metai gimęs sūnus. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apeliantas jau yra sumokėjęs jam paskirtą baudą, policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus, todėl mano, jog yra pagrindas teigti, kad jo asmenybės charakteristika sudaro prielaidą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Be to, D. M. prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti). Be to, jis atlygino eismo įvykiu sukeltą žalą. Remiantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo atveju egzistuoja dvi apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Anksčiau apeliantas nėra padaręs beveik jokio teisės pažeidimo, todėl manytina, kad tai liudija, kad D. M. padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, nebūdingas apeliantui poelgis. Nors apelianto atžvilgiu ir yra užfiksuoti keli teisės pažeidimai, jie yra gana smulkūs, baudos už juos sumokėtos, o teisė vairuoti transporto priemones iš D. J. anksčiau niekada neatimta.

3.4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. skunde nurodoma ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tikslu išlaikyti šeimą ir neprarasti turimos darbo vietos. Apeliantas nurodo, kad dirba jis N. kaime esančiame ūkyje, o gyvena Ž. kaime, tarp kurių yra daugiau nei 20 km atstumas, kas reiškia, jog nuvykti į darbą jis gali tik naudodamasis individualia transporto priemone, kadangi užmiestyje viešasis transportas nėra pakankamai išvystytas, prie jo neįmanoma prisitaikyti, o jo sutuoktinė teisės vairuoti transporto priemones neturi, be to yra neįgali, dėl ko tenka jai pačiai dažnai lankytis sveikatos priežiūros įstaigose. Teisė vairuoti transporto priemones D. M. reikalinga dėl to, kad jo šeimoje auginamas mažametis sūnus, kuriuo rūpinantis būtina dažniau vykti į parduotuvę, į sveikatos priežiūros įstaigas ir pan. Taip pat, teisė vairuoti transporto priemones apeliantui reikalinga ir dėl to, kad jo sutuoktinė yra neįgali, kas lemia, kad kartu su ja periodiškai tenka lankytis sveikatos priežiūros įstaigose.

3.5. Skundo autoriaus manymu, net ir tenkinus jo skundą, jis nelieka nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Apeliantą atgraso pagrindinė administracinė nuobaudos rūšis – bauda. Pažymima, kad ši administracinės nuobaudos rūšis įtvirtinta kone kiekvieno ANK numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje, taigi įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, kad tai efektyvi administracinės nuobaudos rūšis. Apelianto manymu, šiuo atveju ji yra pajėgi įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį. Baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiam Apeliantui, bet ir visai jo šeimai – tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan. Pažymima, kad apeliantas baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos.

3.6. Skunde remiamasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Tai reiškia , kad D. M. dėl jo padaryto administracinio nusižengimo yra įpareigotas baigti papildomus vairuotojų mokymus. Taigi, apeliantas, baigęs papildomus vairuotojų mokymus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Viršininko įsakymo Nr. 2B-86 nustatyta tvarka, patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Jam bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti. Apeliantui taip pat bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktos asmens D. M. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. prašo D. M. skundo netenkinti ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. skundas tenkintinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo fakto nėra. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, jog administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas D. M. neturėtų būti taikoma arba taikoma trumpesniam nei dvylikos mėnesių laikotarpiui.

7. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą (ANK 28 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, D. M. pripažintas kaltu padaręs ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Neabejotina, jog šiuos pažeidimus administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones.

8. ANK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad už D. M. inkriminuoto, ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti taikomas. Nagrinėjamo klausimo kontekste esminę reikšmę turi jo patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, kadangi ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau aptariamo straipsnio sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nustatytas kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui diskreciją, įvertinus visas konkrečias bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti ją ar ne.

9. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tačiau teismų praktikoje nurodoma, jog tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi (ANK 22 straipsnis), o taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Kadangi šia administracinio poveikio priemone siekiama padėti pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, priimant sprendimą skirti ją ar neskirti, o jei skirti, kokios trukmės, turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

10. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas sprendimo skirti D. M. administracinio poveikio priemonę visiškai nemotyvavo, tik nurodė, kad pritaikius nuobaudas, numatytas ANK 426 straipsnio 2 dalies, 417 straipsnio 7 dalies sankcijų ribose su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje gali būti pasiekti tik paskyrus D. M. teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą.

11. Nors pažeidėjas, padaręs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas – automobilis VW Passat, pasitraukė iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijos įstaigai, tačiau svarbu atkeipti dėmesį į pačias eismo įvyko aplinkybes. D. M. kliudė stovinčią ir nejudančią transporto priemonę, važiuodamas atbuline eiga neapskaičiavo atstumo, esančio tarp jo vairuojamos transporto priemonės ir priparkuoto automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) be to, buvo tamsus paros metas. Asmenų, kurių sveikatą D. M. galėjo sutrikdyti, automobilyje VW Passat ar šalia jo nebuvo. D. M., pateikęs paaiškinimą administracinį nusižengimą tyrusiai institucijai, neneigė, jog automobilį Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimo padarymo metu vairavo būtent jis, pripažino, kad važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovinį VW Passat markės automobilį. Išlipęs abu automobilius apžiūrėjo ir nepastebėjęs padarytos žalos nuvažiavo (b. l. 6). Vertindamas D. M. asmenybę, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjas turi nepilnametį vaiką (b. l. 58), neįgalią sutuoktinę (b. l. 67). Nors pažeidimo padarymo metu D. M. nedirbo, tačiau, kaip matyti iš pateiktos darbo sutarties, nuo 2020 m. kovo 17 d. jis dirba ūkininko J. G. ūkyje (b. l. 56). Pažeidėjas yra jauno amžiaus, administracine tvarka baustas tik du kartus 2016 m. (b. l. 14-15). 2016 m. gruodžio 14 d. jis nubaustas už tai, kad viršijo leistiną greitį, už šį pažeidimą jam buvo paskirta 115 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams, o 2016 m. liepos 19 d. už tai, kad vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklo Nr. 325 reikalavimus. Nors anksčiau padaryti pažeidimai neigiamai charakterizuoja D. M., tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuobaudos šiuo metu negalioja, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, vien formalus jų vertinimas negali lemti tokios griežtos administracinio poveikio priemonės taikymo. Sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės taikymo svarbu įvertinti ir tai, kad pažeidėjas D. M. 2020 m. birželio 5 d. sumokėjo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarimu jam paskirta 1100 eurų dydžio baudą (b. l. 59), atlygino padarytą turtinę žalą (b. l. 60-63). Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, jog pažeidėjas savo elgesį vertina kritiškai ir yra neabejingas jo neteisėtais veiksmais atsiradusioms pasekmėms.

12. Įvertinęs aptartas šios konkrečios bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat atsižvelgęs į paskirtos nuobaudos dydį (pažeidėjui paskirta 1 100 eurų bauda), teismas sprendžia, jog šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje (atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ir apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus) gali būti pasiekti ir neskyrus D. M. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

13. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau nepagrįstai skyrė D. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Nagrinėjamu atveju, ši administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, D. M. skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarimas keistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutarimo dalį, kuria D. M. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Nustatyti, kad vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dali D. M. paskirta galutinė subendrinta 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitą nutarimo palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja Daiva Jankauskienė