Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. ir jo gynėjos advokatės Andželikos Vosyliūtės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti nuteistojo M. K. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. K. atlieka 5 metų laisvės atėmimo bausmę, jam paskirtą 2015 m. sausio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 263 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio l dalį ir l82 straipsnio 2 dalį. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 4 mėnesiai ir 29 dienos. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. gegužės 16 d., jos pabaiga – 2021 m. gegužės 12 d.

2. Komisijos 2018 m. gruodžio 13 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo, padarius išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi nuteistojo M. K. skundas dėl Komisijos nutarimo atmestas.

4. Nuteistasis M. K. ir jo gynėja skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodo, jog teismo nutartis ir Komisijos nutarimas yra nepagrįsti ir neteisėti. Skunde pažymima, kad teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, kadangi lygtinis paleidimas nėra viena iš pataisos priemonių, kurių baigtinis sąrašas yra nustatytas BVK 111 straipsnyje. Lygtinis paleidimas yra probacijos prižiūrimas likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimas visuomenėje, tai ne bausmės sutrumpinimas ar panaikinimas. Nurodo, kad taikant lygtinį paleidimą kinta tik bausmės atlikimo sąlygos, todėl teismo išvada, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiklą, yra klaidinga. Taip pat skunde pažymi, kad teismas nepagrįstai vadovavosi BK numatyta bausmės paskirtimi, kadangi lygtinį paleidimą reguliuoja BVK, o ne BK, todėl yra svarbi bausmės vykdymo paskirtis, numatyta BVK 2 straipsnyje, o ne bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, kuri yra svarbi skiriant, o ne vykdant bausmę.

4.2. Skunde nurodoma, kad nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą, numatytą BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, be to, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos pataisos plane numatytas priemones, skatintas penkis kartus, dalyvauja įvairiose programose, nuobaudų neturėjo, jo nusikalstamo elgesio rizika nuo 2016 metų nuolat mažėjo ir šiuo metu yra žema – 37 balai, jis yra dirbantis, būdamas lygtiniai paleistas tęstų darbą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje būtų galimybė vykdyti intensyvią priežiūrą. Šios aplinkybės, nuteistojo manymu, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. yra ir materialusis pagrindas jo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis teistas už nusikaltimus, kurie padaryti beveik prieš dešimt metų, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, todėl nėra aišku, į kokią kriminalinę istoriją yra atsižvelgiama tiek teismo nutartyje, tiek Komisijos nutarime. Taip pat nurodo, kad teismo ir Komisijos nurodyta aplinkybė apie neatliktą nemažą bausmės dalį negali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, nes ji prieštarauja formaliam lygtinio paleidimo pagrindui ir neįeina į materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad vertinant nusikalstamo elgesio riziką, atsižvelgiama taip pat ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį ir panašiai, todėl teismo nuostata, kad sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo tikslingumą turi būti atsižvelgta į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, yra perteklinė, nes į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta vertinant nusikalstamos veikos riziką.

4.3. Skunde taip pat pažymima, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Tai reiškia, kad nuteistieji nuo pat atvykimo į laisvės atėmimo vietą ruošiami teisėtam gyvenimui, skatinant gerai besielgiančius nuteistuosius, suteikiant daugiau teisių, perkeliant į Pusiaukelės namus, vėliau taikant lygtinį paleidimą, todėl tik nuoseklus ir sisteminis visų bausmės vykdymą reguliuojančių įstatymų taikymas gali užtikrinti sėkmingą BVK 2 straipsnyje įtvirtinto siekio įgyvendinimą.

5. Nuteistojo M. K. ir jo gynėjos skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, nuteistojo skundo argumentais, sutinka su skundžiamoje Marijampolės apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad taikyti lygtinį paleidimą M. K. nėra pagrindo. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje įtvirtintos nuostatos nėra imperatyvios – teismas gali, bet neprivalo taikyti lygtinio paleidimo institutą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas įtvirtina tik formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, privalo įvertinti ne tik tai, ar egzistuoja formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Nagrinėjamu atveju, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas įvertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. tai, jog nuteistasis penkis kartus skatintas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengė ieškinį. Tiek Komisija, tiek apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nors minėtos aplinkybės ir įrodo teigiamus nuteistojo elgesio korekcijos požymius, tačiau, įvertinus nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenines savybes, vien jų nepakanka spręsti, kad M. K. pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui. Socialinio tyrimo išvadoje charakterizuojant nuteistąjį nurodyta, kad nuteistasis praeityje yra pasielgęs neapgalvotai, nesverdamas savo elgesio pasekmių, nors kaltę pripažįsta, tačiau yra linkęs ją menkinti, kaltinanti jauną amžių. Tai leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis pakankamai kritiškai nevertina savo elgesio, o tuo pačiu kelia abejonių dėl jo gebėjimo tinkamai elgtis ir keisti savo elgesį pozityvia linkme lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Tai, kad M. K. deda per mažai pastangų mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, įrodo ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, kuris nors ir yra žemas, bet artimas vidutiniam – 37 balai (pagal OASys). Pažymėtina, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma tėra 7 balai, o tai reiškia, kad kiti 30 balų yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo, t. y. gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju toks didelis kintančių balų egzistavimas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis skunde pagrįstai nurodo, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą už beveik prieš dešimt metų padarytas nusikalstamas veikas, ankščiau nėra teistas. Šios aplinkybės dėl teistumo, nusikalstamų veikų pobūdžio, jų pavojingumo laipsnio yra išdėstytos Socialinio tyrimo išvadoje, į jas atsižvelgė tiek Komisija, tiek teismas, todėl nepagrįstas yra nuteistojo argumentas, kad nėra aišku į kokią kriminalinę istoriją atsižvelgė tiek Komisija, tiek teismas. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad jis daugiau nėra teistas, tik iš dalies teisinga, kadangi, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, M. K. dar buvo teistas ir 2016 m. kovo 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už viešosios tvarkos pažeidimą smurtaujant prieš kitus asmenis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, padarytą 2015 m. lapkričio 2 d., t. y. jau esant priimtam 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiui, pagal kurį atlieka bausmę, kas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad nei jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nei paskirta griežta bausmė teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Šios aplinkybės sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Nuteistojo daromi nusikaltimai nesunkėja, tačiau jie yra jo nusikalstamo elgesio modelio dalis ir tai patvirtina, kad jis savo netinkamą elgesį ėmėsi koreguoti tik realiai izoliuotas nuo visuomenės ir pradėjęs atlikti laisvės atėmimo bausmę.

10. Atmetamas ir skundo argumentas, kad Komisija ir teismas nepagrįstai įvertino ir tą aplinkybę, kad nuteistajam yra likusi gan didelė neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis (nutarimo priėmimo dienai – 2 metai 4 mėnesiai ir 29 dienos). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas. Tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam taikomi suvaržymai jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Šiuo atveju apelianto padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas bei likusi neatlikta bausmės dalis sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

11. Skundžiamoje nutartyje teismas iš tiesų argumentuoja, kad BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, kaip pataisos priemonė, nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę bei padarytos veikos pavojingumą. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokia apylinkės teismo BVK 8 straipsnio santykio su BVK 157 straipsnio nuostatomis interpretacija nėra visiškai neteisinga. BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatytas bausmių vykdymo individualizavimo principas, kurio esmė apibrėžiama kaip BVK numatytų pataisos priemonių nuteistiesiems taikymas atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. BVK 111 straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų pataisos priemonės: tai laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas. Tuo tarpu lygtinis paleidimas pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kas nėra tapatu pataisos priemonėms. Tačiau vertinant bausmių vykdymą reglamentuojantį įstatymą sistemiškai pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymo pagrindai, numatyti BVK 157 straipsnyje, vis dėlto reglamentuoti BVK 11 skyriuje „Nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės“, todėl negali būti vertinami atsietai nuo tame pačiame skyriuje BVK 111 straipsnyje numatytos pataisos priemonės – laisvės atėmimo režimo (režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma), kuris nustatomas būtent atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę bei padarytos veikos pavojingumą. Taigi, kadangi lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, įstatymas įpareigoja svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kas padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo būtų pažeistos jo procesinės teisės.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutartį ir tenkinti nuteistojo skundą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. K. ir jo gynėjos skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.