Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G. (A. G.) ir V. G. (V. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. G. ir V. G. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „LIBRA“ ir I. K. dėl įpareigojimo atlikti uždarosios akcinės bendrovės „LIBRA“ akcininkų sąrašo atnaujinimo veiksmus, trečiasis asmuo K. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį, pridėtų rašytinių įrodymų visetą, nusprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, bei konstatavo, jog yra pirma sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškovai tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.

6. Teismas pažymėjo, kad su ieškinio dalyku sutampančios laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, byloje dalyvaujantis asmuo, prašydamas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti, jog yra išskirtinės aplinkybės joms pritaikyti ir nėra galimybės kitu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Teismo vertinimu, ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės išeina už pareikšto ieškinio reikalavimo ribų, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar pasidarys neįmanomu. Teismas pažymėjo, kad ieškovų teiginys, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis, be kita ko, siekiama nustatyti, ar UAB „LIBRA“ vadovo veiksmais buvo padaryta žala ir galimai reikšti potencialų ieškinį dėl žalos atlyginimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatoms, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, garantuoti sprendimo privalomumą, tačiau jomis negali būti siekiama apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti papildomų ginčų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiam tikslui prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčiai ir esmei, įtvirtintai CPK 144 straipsnyje. Teismas nusprendė, kad ieškovai neįrodė, jog yra reali žalos kilimo grėsmė, tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų proporcingas galimoms kilti pasekmėms.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su ieškinio reikalavimais. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovai išsamiai nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės objektyviai pagrindžia, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, atsižvelgiant į atsakovės I. K. neteisėtą neveikimą ieškovų atžvilgiu dėl atsakovės UAB „LIBRA“ akcininkų sąrašo atnaujinimo veiksmų, kuriuos gali atlikti tik atsakovė I. K.

1.2. Patenkinus ieškovų ieškinį, atsakovė I. K. tik įsiteisėjus teismo sprendimui būtų įpareigota atlikti atsakovės UAB „LIBRA“ akcininkų sąrašo atnaujinimo veiksmus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė I. K. nepagrįstai vengia įvykdyti teisėtus ieškovų reikalavimus, neatmetama, jog atsakovė I. K. galimai sieks kaip įmanoma labiau vilkinti teisminį procesą.

1.3. Ieškovams neturint objektyvių galimybių įvertinti atsakovės I. K. veiksmus, tiksli atsakovės UAB „LIBRA“ turto masė, jos pokytis atsakovės I. K. vadovavimo laikotarpiu, tuo atveju, jeigu atsakovės UAB „LIBRA“ akcijos bus parduotos iš varžytynių iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, gali būti neįvertintos ir jų įvertinimo galimybė, atsakovei I. K. atnaujinus atsakovės UAB „LIBRA“ akcininkų sąrašą tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo, gali būti itin apsunkinta arba objektyviai neįmanoma, kadangi atsakovės UAB „LIBRA“ akcijos jau gali būti parduotos iš varžytynių. Šios aplinkybės teismo nebuvo analizuotos.

1.4. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebus pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai, kadangi atsakovė I. K. būtų įpareigota atlikti atsakovės UAB „LIBRA“ akcininkų sąrašo atnaujinimo veiksmus, kuriuos ji ir taip privalo atlikti.

1.5. Priešingai, nei teigia teismas, laikinosiomis apsaugos priemonėms nebuvo išimtinai siekiama nustatyti, ar atsakovės I. K. veiksmais buvo padaryta žala ir galimai jai reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Prašyme buvo nurodytos tiesiogiai laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašomos apsaugoti ieškovų teisės – galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus, susijusius su atsakovės UAB „LIBRA“ valdymu, taip pat buvo nurodyti ir netiesioginiai veiksmai, kuriuos ieškovai galėtų inicijuoti, jeigu būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.

12. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

13. Preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje teismo nutartyje ieškinio preliminarus nepagrįstumas nebuvo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindas, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nelaikė, kad neegzistuoja pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi ieškovai atskirajame skunde nenurodė su preliminariu ieškinio pagrįstumu susijusių argumentų, apeliacinės instancijos teismas dėl to išsamiau nepasisako.

14. Ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo, atskirajame skunde teigdami, kad ieškovai įrodė laikinųjų apsaugos priemonių, sutampančių su ieškinio dalyku, taikymo nagrinėjamoje byloje poreikį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jų netaikė.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinį klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Dėl to atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su, ieškovų teigimu, atsakovės I. K. neteisėtu pareigos Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikti naują atsakovės UAB „LIBRA“ dalyvių (akcininkų) sąrašą, nurodant, kad ieškovams priklauso po 5 566 vnt. atsakovės UAB „LIBRA“ akcijų, nevykdymu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kurios nenagrinėtinos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl to šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą) teismas negali konstatuoti, jog atsakovės I. K. veiksmai, susiję su duomenų Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui nepateikimu, yra neteisėti ir tuo pagrindu taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodyti ieškovų argumentai bus išsamiai išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje. Priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.

16. Civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020).

17. Ieškovų teigimu, patenkinus ieškinį atsakovė I. K. tik įsiteisėjus teismo sprendimui būtų įpareigota atlikti atsakovės UAB „LIBRA“ akcininkų sąrašo atnaujinimo veiksmus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė I. K. nepagrįstai vengia įvykdyti teisėtus ieškovų reikalavimus, neatmetama, jog atsakovė I. K. galimai sieks kaip įmanoma labiau vilkinti teisminį procesą. Kaip minėta, atsakovės I. K. veiksmų teisėtumo klausimas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės, o apeliacinės instancijos teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą ieškovų nurodytos aplinkybės apie atsakovės I. K. veiksmų neteisėtumą nesudaro pagrindo spręsti, jog yra pagrindas konstatuoti grėsmę būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Ieškovų teiginiai apie galimą teisminio proceso vilkinimą nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovė I. K. nesąžiningai vilkins teisminį procesą ir tokiu būdu kels grėsmę būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tokiomis ieškovų prielaidomis, galėtų padaryti ir priešingą išvadą, t. y., kad pritaikius ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovai gali vilkinti teisminį procesą, kadangi ieškovų reikalavimai būtų patenkinti nepriėmus teismo sprendimo ir ieškovai galėtų naudotis jiems, kaip UAB „LIBRA“ akcininkams, suteikiamomis teisėmis ir pareigomis, nepaisant to, kad dėl to nebūtų priimto įsiteisėjusios teismo sprendimo.

18. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bet kokios valstybės taikomos priverstinio poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) nurodomam pažeidimui, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Ieškovai atskirajame skunde teigia, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebus pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai, kadangi atsakovė I. K. būtų įpareigota atlikti atsakovės UAB „LIBRA“ akcininkų sąrašo atnaujinimo veiksmus, kuriuos ji ir taip privalo atlikti. Kadangi šioje civilinės bylos stadijoje nėra nustatyta, ką (ne)privalo atlikti atsakovė I. K., ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimas neabejotinai pažeistų proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principą, kadangi atsakovė I. K. turėtų atlikti ieškovų prašomus veiksmus, nenustačius, kad ji neteisėtai ir nepagrįstai atsisako juos atlikti. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovai, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeistas ne tik proporcingumo principas, bet ir teisingumo, protingumo principai.

19. Ieškovai atskirajame skunde teigia, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės UAB „LIBRA“ akcijos gali būti parduotos iš varžytynių, kadangi vykdomojoje byloje Nr. 0012/20/01493 yra siekiama nustatyti atsakovės UAB „LIBRA“ akcijų vertę ir akcijas parduoti iš varžytynių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patys ieškovai sprendžia, kokius reikalavimus ir prašymus reikšti ieškinyje, todėl vien atsakovės UAB „LIBRA“ akcijų pardavimo varžytynėse grėsmė nesudaro pagrindo taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kurios sutampa su ieškinio dalyku.

20. Ieškovai atskirajame skunde taip pat pažymi, kad jų prašyme buvo nurodytos tiesiogiai laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašomos apsaugoti ieškovų teisės. Visgi ieškovai bylos nagrinėjimo metu turės įrodyti pagrindo apsaugoti ieškinyje nurodytas jų teises egzistavimą. Kadangi šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis), vien ieškovų kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą ir reikalavimų, nagrinėtinų pagal ginčo teisenos taisykles, pareiškimas neteikia jiems pranašumo antrosios ginčo šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti jų prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.