- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-11
- Bylos Nr.
- 2A-575-278/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- D. B.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-575-278/2012
Teisėja Liudmila Kuzmickienė Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00250-2012-6
2012 m. rugsėjo 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-312-731/2012 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. B. nurodė, kad mažamečio sūnaus M. išlaikymui atsakovas D. B. neteikia lėšų ir prašė teismą priteisti iš atsakovo iki sūnaus pilnametystės po 900 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog sutinka, kad iš D. B. išlaikymas sūnui būtų priteistas po 650 Lt kas mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nurodė, jog atsakovas dalį lėšų skiria paskolos mokėjimui, moka gyvybės draudimo išmokas ir jam vidutiniškai lieka pragyvenimui apie 940 Lt. Konstatavo, jog mažametis vaikas neturi specialių poreikių, kuriems tenkinti reikėtų daugiau lėšų ir darė išvadą, kad iš atsakovo priteistina išlaikymui 300 Lt suma atitinka protingumo principą ir leidžia užtikrinti vaiko būtinų poreikių tenkinimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. B. prašo pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-05-31 sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio priteisimo bei perskirstyti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog teismas netinkamai taikė proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Nurodo, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga minimalios algos dydžio suma ir didesnę dalį šios sumos turi galimybę teikti atsakovas, nes D. B. turi nekilnojamojo turto, gaunamo atlyginimo dydis yra dvigubai didesnis nei jos. Teigia jog D. B. mokamos paskolos dalį ji perveda atsakovui. Be to, nurodo, kad paduodama ieškinį, sumokėjo 150 Lt už advokato pagalbą parengiant procesinį dokumentą, tačiau teismas jos patirtų išlaidų nepriteisė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog, priteisdamas periodinį išlaikymą sūnui, teismas pagrįstai atsižvelgė į jo išlaidas, vaiko amžių, į tai, kad sūnus neturi sveikatos sutrikimų ar specialių poreikių. Teigia, kad ieškovė turi aukštąjį išsimokslinimą, gali dirbti visą dieną ir gauti didesnį uždarbį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnio nuostatos, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt.. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių mažametis sūnus M., specialių poreikių neturi, todėl įvertinus jo amžių bei tą aplinkybę, jog vaikas yra augantis ir dėl to jam skirtinos didesnės išlaidos lavinimui, apavui, rūbams, kolegija konstatuoja, jog 500 Lt dydžio išlaidos mėnesiui tokio amžiaus vaiko minimaliems ir būtiniems poreikiams patenkinti yra pakankamos. Byloje nustatyta, kad šalys yra darbingi asmenys, kitų išlaikytinių, apart sūnaus M. neturi, abu turi nekilnojamojo turto - atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kartu su ieškove nuosavybės teise po ½ žemės sklypo bei gyvenamąjį namą su priklausiniais, (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo gaunamas vidutinis atlyginimo dydis yra apie 1 900 Lt, o ieškovės – 733,91 Lt (b. l. 6, 8, 17, 54). Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog atsakovo finansinė būklė yra ženkliai geresnė, todėl jis gali didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nors ieškovė nurodo, jog jos darbinės pajamos yra mažos ir jai tenka kasdienė vaiko priežiūra, o atsakovas turi galimybę teikti didesnį išlaikymą nei teismo priteista, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas D. B. gyvybės draudimu yra apdraudęs sūnų ir kas mėnesį už jį moka 125 Lt dydžio gyvybės draudimo įmokas, nepaneigta jog moka gyvybės draudimo įmokas už save ir ieškovę, grąžina dalimis šalims suteiktą kreditą už įsigytą žemės sklypą ir namą su priklausiniais (b.l. 14-30). J. B. nurodo, jog bankui atsakovo grąžinamos paskolos dalį ji grąžina D. B., tačiau iš pateiktų duomenų matyti, jog paskolos dalis atsakovui yra grąžinta tik už 2012 m. birželio mėnesį. Įrodymų, jog šios lėšos yra grąžinamos nuolat, nepateikta (b.l. 53, CPK 178 str.). Nors ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra, tačiau duomenų, jog nuo pareigos rūpintas vaiku yra nusišalinęs atsakovas, nėra. Priešingai, iš atsiliepimo į ieškinį matyti, kad D. B. artimai bendrauja su vaiku, rūpinasi jo laisvalaikiu ir būtinų poreikių tenkinimu (b.l. 12-13). Minėtų teiginių ieškovė nepaneigė. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes konstatuotina, jog keisti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo dydį nėra pagrindo. Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, jog pasikeitus ginčo šalių turtinei padėčiai, priteistas išlaikymo dydis suinteresuotų asmenų prašymu, gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 str.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-495/2009 ir kt.). Kadangi šis kriterijus nėra imperatyvus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė jog išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui priteisiamas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šalių turtinę padėtį, todėl apeliantės teiginiai, jog teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos išlaikymo priteisimo bylose, atmestini.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė J. B. už ieškinio paruošimą sumokėjo 150 Lt (b.l. 9). Kadangi teismas iš esmės ieškinį tenkino, todėl minėtos išlaidos yra priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).
Skundžiamo sprendimo rezoliucinėje nurodoma, jog atsakovo D. B. asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovo asmens kodas (duomenys neskelbtini) todėl kolegija daro išvadą, kad sprendime padaryta aiški rašymo klaida ir ji ištaisytina (b.l. 4, 5, 8, 58; CPK 276 str.).
Dėl paminėtų motyvų, sprendimas tikslintinas.
Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad už apeliacinio skundo paruošimą J. B. yra sumokėjusi 300 Lt. Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, už apeliacinio skundo surašymą iš atsakovo J. B. naudai priteistina 100 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 51-52; CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant, jog iš D. B. ieškovės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistina 150 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, jog atsakovo D. B. asmens kodas yra (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 Lt (vieną šimtą Lt) bylinėjimosi išlaidų.