Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Eugenijui Karažinui, atsakovės atstovui Tomui Seponavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. B., I. R., M. P. ir R. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos E. B., I. R., M. P. ir R. P. teismo prašo: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus (toliau – ir Tarnybos Trakų skyrius) vedėjo 2015-12-30 sprendimus Nr. 46S-208, 46S-210, 46S-211, kuriais už 0,2171 ha žemės sklypą Trakų mieste skirta 3 018,08 Eur piniginė kompensacija; įpareigoti Tarnybos Trakų skyrių išmokėti pareiškėjoms E. B., I. R., M. P. ir R. P. piniginę kompensaciją už 0,2171 ha žemės Trakų mieste, atitinkančią vidutinę žemės rinkos kainą šioje vietovėje; panaikinti Tarnybos Trakų skyriaus 2015-12-30 sprendimus Nr. 46S-209, 46S-212, 6S-213, kuriais už 0,0265 ha žemės sklypą Trakų mieste skirta 368,40 piniginė kompensacija; įpareigoti Tarnybos Trakų skyrių išmokėti pareiškėjoms E. B., I. R., M. P. ir R. P. piniginę kompensaciją už 0,0265 ha žemės Trakų mieste, atitinkančią vidutinę žemės rinkos kainą šioje vietovėje.

Pareiškėjos skunde nurodė, kad joms, kaip įpėdiniams, yra atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį buvusių savininkų Z. R. ir K. F. nekilnojamąjį turtą – žemę Trakų mieste. Kadangi dalies žemės grąžinti natūra galimybių nėra, Tarnyba ginčijamais sprendimais joms skyrė pinigines kompensacijas. Pareiškėjos nesutinka su kompensacijos dydžiu ir teigia, kad kaina yra ženkliai žemesnė nei vidutinė žemės rinkos kaina šioje vietovėje. Be to, dalis, šalia esančios žemės, grąžintos natūra, Nekilnojamojo turto registre įvertintos 3,133 Eur už ha.

Pareiškėjų atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad žemės kaina yra ženkliai žemenė nei vidutinė žemės rinkos kaina šioje vietoje.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius, veikdamas Tarnybos vardu, atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 38–43)

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 4 dalyje numatyta nuostata nepasinaudojo ir Tarnybos Trakų skyriui iki 2015-03-01 nepateikė prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Tarnyba pareiškėjos pranešė, kad 2015-12-21 10.00 val., 10.30 val. ir 11.00 val. bus svarstomas sprendimo projektas pareiškėjoms atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais. Pareiškėjoms neatvykus į svarstymą, nepareiškus pastabų ar prieštaravimų buvo priimti ginčijami sprendimai.

Nurodė, kad sklypai, į kuriuos pareiškėjoms atkurtos nuosavybės teisės pinigais, priskirti valstybės išperkamai žemei.

Paaiškino, kad vadovaujantis Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika (toliau – ir Metodika) apskaičiuojama išperkamo žemės sklypo vertė. Pabrėžė, kad Metodikos (2002-10-21 redakcija) 6 punkte nurodyta tvarka apskaičiuota valstybės išperkamos žemės vertė, išreikšta eurais, kaip ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nuarimo Nr. 205 (2002-10-21 redakcija) 2.12 punkte (2008-10-08 redakcija) nurodytos valstybės parduodamos žemės vertė, indeksuojama indeksu 1,6. Konstatavo, kad miestų koeficientų reikšmės ir toks žemės vertės indeksavimo dydis, kuriuos taikant pagal Metodikos 4.2 punktą apskaičiuota miestuose kitai paskirčiai naudotos žemės 1 ha vertė gali būti kelis ar keliolika kartų didesnė nei 1 737,72 Eur.

Atsiliepimą grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencija dėl ribotos restitucijos, teisingo kompensavimo ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Protokolo Nr. 1 pirmojo straipsnio „Nuosavybės apsauga“ turinio dėl restitucijos – nuosavybės teisių atkūrimo – kontekste. Akcentavo, kad teisė į restituciją nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama taikant įvairių sąlygų ir apribojimų, Konvencija negarantuoja teisės į visišką kompensaciją už neteisėtai nusavintą turtą; atlyginimas už neteisėtai nusavintą asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą gali būti gerokai mažesnis nei šio turto rinkos vertė. Akcentavo, kad pareiškėjų teiginys, jog žemės kaina yra ženkliai žemenė nei vidutinė žemės rinkos kaina šioje vietoje, yra nepagrįstas.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Tarnybos sprendimų, kuriais pareiškėjoms atkurtos nuosavybės teisės pinigais, dalies, kuria nustatyta sklypų vertė, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad E. B., V. P. ir I. R. valdo 0,143 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 136).

Tarnyba 2015-12-30 priėmė sprendimą Nr. 46S-210 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei V. P.“, kuriuo nusprendė atkurti nuosavybės teises mirusiajai V. P. į buvusios savininkės Z. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą (0,3549 ha Trakų mieste), atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį – 0,2172 ha žemės; už 0,2172 ha žemės atlyginant pinigais – 3 019,45 Eur (indeksuota vertė, indeksas 1,6). Taip pat nurodė į 0,2188 ha žemės nuosavybės teisės buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2008-11-11 sprendimu Nr. 2.7-79401-525, o nuosavybės teisės į tenkančią žemės vados dalį – 0,09 ha bus atkurtos (b. l. 12–13).

Tarnyba 2015-12-30 priėmė sprendimą Nr. 46S-212 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei V. P.“, kuriuo nusprendė atkurti nuosavybės teises mirusiajai V. P. į buvusios savininkės K. F. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą (0,2492 ha žemės Trakų mieste), atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį – 0,0265 ha žemės; už 0,0265 ha žemės atlyginant pinigais – 368,40 Eur (indeksuota vertė, indeksas 1,6). Taip pat nurodė, kad į 0,2188 ha žemės nuosavybės teisės buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2008-11-11 sprendimu Nr. 2.7-79401-400, o nuosavybės teisės į tenkančią žemės vados dalį – 0,09 ha bus atkurtos (b. l. 14–15). V. P. paveldėtojo S. P. turtą paveldėjo M. P. ir R. P. (b. l. 10–11).

Tarnyba 2015-12-30 priėmė sprendimą Nr. 46S-211 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei E. B.“, kuriuo nusprendė atkurti jai nuosavybės teises į buvusios savininkės Z. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą (0,3549 ha Trakų mieste), atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį – 0,2171 ha žemės; už 0,2171 ha žemės atlyginant pinigais – 3 018,08 Eur (indeksuota vertė, indeksas 1,6). Taip pat nurodė į 0,2188 ha žemės nuosavybės teisės buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2008-11-11 sprendimu Nr. 2.7-79401-524, o nuosavybės teisės į tenkančią žemės vados dalį – 0,09 ha bus atkurtos (b. l. 18–19).

Tarnyba 2015-12-30 priėmė sprendimą Nr. 46S-213 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei E. B.“, kuriuo nusprendė atkurti jai nuosavybės teises į buvusios savininkės K. F. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą (0,2492 ha Trakų mieste), atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį – 0,0264 ha žemės; už 0,0264 ha žemės atlyginant pinigais – 367 Eur (indeksuota vertė, indeksas 1,6). Taip pat nurodė į 0,2188 ha žemės nuosavybės teisės buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2008-11-11 sprendimu Nr. 2.7-79401-524, o nuosavybės teisės į tenkančią žemės vados dalį – 0,09 ha bus atkurtos (b. l. 20–21).

Pareiškėjos nesutinka su atsakovės priimtų sprendimų dalimis dėl nuosavybės teisėmis atkūrimo pinigais nustatytos indeksuotos žemės atlyginimo vertės, kadangi nustatyta kompensacija už išperkamą turtą yra ženkliai mažesnė nei vidutinė turto rinkos vertė.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų. Atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą principai ir tvarka numatyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 16 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, - kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo.

Byloje nėra ginčo, kad žemė, į kurią nuosavybės teisės atkurtos ginčijamais sprendimais, yra priskiriama valstybės išperkamai. Tai patvirtina ir Trakų rajono savivaldybės administracijos raštas (b. l. 108). Taip pat nėra ginčo dėl sprendimo už išperkamą žemę atlyginti pinigais būdo nustatymo. Pareiškėjos nesutinka su sprendimuose nustatytu kompensacijos dydžiu, neatitinkančiu vidutinės žemės rinkos kainos šioje vietovėje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos XIII skyriuje 81 punkte nustatyta, kad, kai atlyginama už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, taip pat žemę, mišką, vandens telkinius, kurių piliečiai Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytais atvejais nepageidauja susigrąžinti natūra, atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio vertė) apskaičiuojamas vadovaujantis Metodika, kurios 1 punkte nustatyta, kad ši metodika taikoma apskaičiuojant žemės, miško ir vandens telkinių, priskirtų pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą valstybės išperkamiems žemei, miškui, vandens telkiniams, vertę (išskyrus atvejus, kai atlyginant už valstybės išperkamą žemę, mišką, vandens telkinį perduodami nuosavybėn lygiaverčiai žemės, miško sklypai, vandens telkiniai kitoje vietoje). Tarnyba, apskaičiuodama išperkamos žemės vertę, rėmėsi minėta Metodika.

Metodikos 3 punkte nurodyta, kad pagrindiniai duomenys apie turėto žemės sklypo (įskaitant joje esantį mišką ir vandens telkinius) vertę yra žemė sklypo plotas ir ploto įvertinimas rūšimis. Jeigu žemės rūšiavimo duomenų neišliko, imama vidutinė tos apskrities, kurioje buvo žemė sklypas, žemė suskirstymo rūšimis struktūra ir vidutinė žemė vertė eurais (Metodikos 1 priedas). Metodikos 4.2 punkte nurodyta, kad valstybės išperkamos (pinigais) žemės, miško sklypo vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės, kuri miestuose kitai paskirčiai naudotai žemei yra – 1 737,72 Eur už ha. Atsižvelgiant į turėto žemės, miško sklypo, vandens telkinio buvimo vietą, valstybės išperkamos žemės ir miško vertei taikomi šie pataisos koeficientai teritorijos socialiniam–gamybiniam potencialui įvertinti (6 punktas), t. y. kituose miestuose, kuriuose yra daugiau kaip 30 tūkstančių gyventojų, ir savivaldybių centruose (išskyrus Elektrėnų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Pagėgių, Rietavo, Birštono, Druskininkų, Visagino, Palangos savivaldybių centrus) taikytinas koeficientas – 5 (6.1.3. papunktis). Tais atvejais, kai žemės ar miško sklypas yra iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose už miestų, kaip gyvenamųjų vietovių ribų, arba teritorijose, kurios buvo priskirtos miestams nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. birželio 1 d., taikomi Metodikos 6.1 p. nurodyti koeficientai, padauginti iš 0,8, o kai sklypas priskirtas mieto teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d. – iš 0,4 (6.2 punktas). Pagal Žemės įvertinimo metodikos 6 punktą, valstybinės žemės (be vertės priedo dėl inžinerinių statinių), miško žemės ir vandens telkinių vertė nuo 1995-02-01 indeksuojama indeksu 1,6.

Nagrinėjamu atveju iš 2015-12-15 Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemė ir miško vertės apskaičiavimo akto (b. l. 107) matyti, kad priimdama ginčijamą sprendimą Tarnyba vadovavosi Metodikos nuostatomis, t. y. 4.2, 6.1.3 papunkčiais ir vertes apskaičiavo, nepažeisdama šių reikalavimų. Teismo vertinimu, Tarnyba gautas vertes indeksavo, vadovaudamasi Metodikos 6 punkte numatytu indeksu – 1,6, tinkamai. Jokių pažeidimų, kurie būtų padaryti Tarnybai taikant Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką byloje nėra nustatyta. Pareiškėjos teismui nenurodė jokių teisinių argumentų dėl netinkamai taikytos Metodikos nuostatų. Darytina išvada, kad atsakovė tinkamai taikė ir aiškino žemės sklypo verčių apskaičiavimą reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjos skundą grindė esmine aplinkybe, kad kompensacijos dydis neatitinka žemės vidutinės rinkos vertės, tačiau jokių duomenų minėtų sklypų rinkos vertei pagrįsti, išskyrus nekilnojamojo turto registro išrašą-pažymėjimą (b. l. 136) ar atsakovės nustatytiems argumentams paneigti, nepateikė.

Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs dėl Metodikos atitikties Konstitucijai ir Atkūrimo įstatymui bei nurodęs, kad atlyginimo už negrąžinamą žemę dydis nesietinas su šios žemės dabartine rinkos kaina (1994-05-27, 1998-06-18, 2001-04-02, 2003-03-03, 2008-05-20 nutarimai), todėl teismas nesutinka su pareiškėjų skundo argumentais, jog teisingas atlyginimas už valstybės išperkamą žemę būtų atitinkantis išperkamos žemės vidutinei rinkos vertei. Konstitucinis Teismas 2003-03-04 nutarime yra konstatavęs, kad teisingas atlyginimas už turtą, kuris buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais būdais nusavintas, negali būti sutapatinamas su teisingu atlyginimu už nuosavybę, kuri paimama visuomenės poreikiams, – paimant nuosavybę visuomenės poreikiams pagal Konstitucijos 23 straipsnį, teisingas atlyginimas už ją yra toks, kuris lygiavertis paimamai nuosavybei.

Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2003-03-04 sprendime Jantner v. Slovakija (peticijos Nr. 39050/97) konstatavo, kad Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnis neapriboja susitarančiųjų šalių laisvės nustatyti nuosavybės restitucijos mastą ir pasirinkti sąlygas, kuriomis jos sutinka atkurti buvusių savininkų nuosavybės teises. EŽTT 2010-10-12 sprendime M. A. ir kt. v. Rumunija (peticijų Nr. 30767/05 ir 33800/06) konstatuota, kad valstybėse, kuriose vyksta restitucijos procesas, teisė į restituciją nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama laikantis įvairių sąlygų ir apribojimų. EŽTT 2011-11-15 sprendime Sivova ir Koleva v. Bulgarija (peticijos Nr. 30383/03) yra konstatavęs, kad pertvarkydama savo teisinę sistemą ir ekonomiką valstybė gali priimti sprendimus, kuriais nustatytas atlyginimas už neteisėtai nusavintą asmeniui nuosavybės teise priklausiusį turtą yra gerokai mažesnis nei šio turto rinkos vertė. Byloje Paukštis v. Lietuva (pareiškimo Nr. 17467/07) EŽTT nurodė, kad valstybė pasirinko ribotą restituciją, siekdama suderinti asmens, kuriam vykdomas atkūrimas ir visuomenės interesų apsaugą; pripažino, kad Lietuvoje nėra numatyta kompensacija už valstybei išperkamą žemę rinkos verte. Įvertinus aptartas EŽTT bylas, darytina išvada, jog pagal EŽTT jurisprudenciją teisė į restituciją (nuosavybės teisių atkūrimą) nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama laikantis įvairių sąlygų ir apribojimų; Konvencija negarantuoja teisės į visišką kompensaciją už neteisėtai nusavintą turtą; atlyginimas už neteisėtai nusavintą asmeniui nuosavybės teise priklausiusį turtą gali būti gerokai mažesnis nei šio turto rinkos vertė.

Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, remdamasis nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, EŽTT jurisprudencija, konstatuoja, kad pareiškėjų ginčijami sprendimai pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Tarnyba, apskaičiuodama atlyginimą už valstybės išperkamą žemę, teisingai pritaikė Metodikoje įtvirtintas valstybės išperkamos žemės vertės apskaičiavimo taisykles. Pareiškėjos neginčijo netinkamo Metodikos nuostatų taikymo. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Netenkinus šio reikalavimo negali būti tenkinami ir išvestiniai reikalavimai įpareigoti Tarnybos Trakų skyrių pareiškėjoms išmokėti piniginę kompensaciją už 0,2171 ha ir 0,0265 ha žemės Trakų mieste, atitinkančią vidutinę žemės rinkos kainą šioje vietovėje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjų E. B., I. R., M. P. ir R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.