Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja I.Mateikienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-19774-2015-9

2015 m. spalio 19 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta E. N. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirtas E. N. laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu, patenkinus byloje pareikštus civilinius ieškinius, iš E. N. priteista: nukentėjusiosios V. B. naudai 500 eurų, A. I. naudai 500 eurų, padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. nuteistas už tai, kad 2015-04-07, apie 3.00 val., pasikėsino pagrobti kieme Vilniuje, prie Antakalnio g. 61, stovėjusį automobilį VW Jetta, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį V. B.. Jis su žnyplėmis nukirpo automobilio galinių durų spyną ir, įsėdęs į jį, kėsinosi šį automobilį pagrobti, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nesugebėjo nulaužti vairo spynos,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis, toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, siekdamas nuslėpti pasikėsinimą pagrobti automobilį VW Jetta, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį V. B., tyčia numetė nuorūką į automobilio vidų ir padegė minėtą automobilį. Taip visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą, nukentėjusiajai V. B. priklausantį automobilį VW Jetta, padarydamas 500 eurų turtinę žalą, taip pat D. R. priklausantį automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas 500 eurų turtinę žalą, bei Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį S. T., padarydamas 500 eurų turtinę žalą, nes dėl kilusio gaisro šie šalia stovėję automobiliai taip pat užsidegė.

2015-07-27 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo E. N. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-03 nuosprendį – sušvelninti paskirtą jam bausmę arba paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. N. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Dėl nuteistojo prašymo paskirti jam švelnesnę bausmę, konstatuotina, jog BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).

Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad E. N. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Taip pat nėra pagrindo E. N. atžvilgiu taikyti ir Lietuvos Respublikos BK 75 str., pakeisto (2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015-03-24)(TAR, 2015, Nr. 2015-04087) nuostatų. Atkreiptinas dėmesys, kad taikyti BK 75 str. nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Įvertinus tai, kad E. N., būdamas baustas administracine tvarka, tris kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nepanaikintą teistumą, darytina išvada, jog jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs tai, kad E. N. padarė du (vieną nebaigtą ir vieną baigtą) tyčinius apysunkius nusikaltimus, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat įvertinęs jo asmenybę charakterizuojančius požymius: teistas 3 kartus (b.l. 93-99), nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, administracine tvarka baustas (b.l. 87, 88), UAB „Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centre“ įtrauktas į psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitą, gydytas VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamente, 2015-05-20 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje konstatuojama, kad E. N. nėra jokio pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 105), pagrįstai paskyrė E. N. realias laisvės atėmimo bausmes, kurias tinkamai subendrino ir vadovaudamasis BK 64¹ str., subendrintą bausmę sumažino 1/3. Paskirta E. N. galutinė 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai ne per griežta atitinka siekiamus bausmės tikslus, dar labiau ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

2015-10-13 Vilniaus apygardos teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo E. N. 34,74 Eur dydžio išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Nagrinėjamo prašymo kontekste pažymėtina, jog BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos šalys. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo E. N. atmestinas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-03 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo E. N. apeliacinį skundą atmesti.