Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teiseja Danguole Šiugždinyte, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, kaltinamojo gynejui advokatui Viliui Muleviciui, teismo posedyje nagrinejo suimto kaltinamojo R. J. skunda del Vilkaviškio rajono apylinkes teismo 2007 m. vasario 23 d. nutarties, kuria R. J. pratesta kardomoji priemone- suemimas 3 menesiams.

Aprašomoji dalis

nustate:

Byloje R. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Bartninku k., Bartninku sen., Vilkaviškio r. nedirbantis, 7 klasiu išsilavinimo, nevedes, teistas, kaltinamas tuo, kad jis grasino nužudyti, tai yra : 2006-03-08 apie 15 val. (duomenys neskelbtini)sodybos kieme, prie gyvenamojo namo, budamas neblaivus, daikta panašu i pistoleta demonstratyviai nukreipes B. B. i krutine, grasino ji ir kieme buvusia B. B. nušauti, sodyba sudeginti jei bus pranešta policijai, del ko B. B. ir B. B. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali buti ivykdytas.

Be to, R. J. kaltinamas tuo, kad pažeide viešaja tvarka, tai yra : 2006-09-11 apie 8. 45 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) prie parduotuves "Aciu", budamas neblaivus, kitu asmenu akivaizdoje - ižuliais veiksmais demonstruodamas nepagarba aplinkiniams ir aplinkai be jokio pagristo motyvo ir pateisinamos priežasties prikibes prie ejusio nepilnamecio T. V. tycia šiam viena karta dure lenktiniu peiliu i nugaros sriti, tuo T. V. padarydamas durtine - pjautine žaizda nugaros srityje - sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, sutrikde T. V. sveikata bei visuomenes rimti ir tvarka.

Vilkaviškio rajono apylinkes teismo 2006-09-13 nutartimi kaltinamajam skirta kardomoji priemone-suemimas, suemimo terminas pratestas iki 2007-03-03, skundžiama Vilkaviškio rajono apylinkes teismo 2007-02-23 nutartimi suemimo terminas pratestas 3 menesiams tais pagrindais, kad kaltinamasis budamas laisveje begs (slepsis) nuo teismo bei byloje trukdys procesui.

Teismo posedyje kaltinamojo gynejas praše skunda tenkinti.

Prokurore praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. J. skundas atmestinas.

Kardomuju priemoniu, kaip griežciausiu procesiniu prievartos priemoniu skyrima, pratesima reglamentuoja BPK atitinkamos normos.

BPK 121 straipsnyje nurodyta kardomuju priemoniu skyrimo bendrosios nuostatos. BPK 121 str. 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisejas ar teismas, spresdamas ar reikia skirti kardomaja priemone ir parinkdamas jos ruši, turi atsižvelgti i itariamojo nusikalstamos veikos sunkuma, itariamojo asmenybe, i tai, ar jis turi nuolatine gyvenamaja vieta ir darba ar kitoki legalu pragyvenimo šaltini, i itariamojo amžiu, sveikatos bukle, šeimynine padeti ir kitas aplinkybes, galincias tureti reikšmes sprendžiant del kardomosios priemones. Tos pacios taisykles taikomos ir pratesiant suemimo termina.

Iš bylos medžiagos matyti, jog minetos aplinkybes teismo atitinkamai ivertintos pratesiant suemima. Kardomoji priemone-suemimas R. J. pratesta pagristai. BPK 122str. numato suemimo skyrimo pagrindus ir salygas. Teismo nurodytas suemimo pratesimo pagrindas, jog kaltinamasis, budamas laisveje, begs (slepsis) teismo atitinka BPK 122str. 1 d. 1 p. nuostatas.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagristai manoma, jog itariamasis begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo, suemimas gali buti paskirtas atsižvelgiant i itariamojo šeimine padeti, nuolatine gyvenamaja vieta, darbo santykius, sveikatos bukle, ankstesni teistuma, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Teismo išvada, kad kaltinamasis, budamas laisveje, gali begti (sleptis) nuo teismo yra pagrista. Daryti šia išvada teismui dave sekancios aplinkybes. R. J. kaltinamas padares du tyciniu nusikaltimus. Nors šie nusikaltimai ir nepriskiriami sunkiu ar labai sunkiu nusikaltimu kategorijai, taciau konkrecios šiu nusikaltimu aplinkybes, parodo realu ju pavojinguma, o kartu ir paties nuteistojo pavojinguma visuomenei. R. J. kaltinamas grasinimu nužudyti pridedant daikta, panašu i šaunamaji ginkla, asmeniui prie krutines, o taip pat viešosios tvarkos pažeidimu, kurio metu buvo pavartotas fizinis murtas, sužalotas žmogus. Šias nusikalstamas veikas R. J. kaltinamas padares budamas anksciau teistas kelis kartus taip pat už tycinius nusikaltimus, neišnykus ir nepanaikinus ankstesniu teistumu, netrukus po to, kai atliko paskutiniu nuosprendžiu skirta laisves atemimo bausme. Esant šioms aplinkybems, kaltinamajam gresia reali laisves atemimo bausme. Be to, kaltinamasis nedirba, nevedes, išlaikytiniu, nekilnojamojo turto ar kitokiu pastovesniu glaudesniu socialiniu ryšiu neturi. Atsižvelgiant i visas aukšciau paminetas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis, budamas laisveje ir suvokdamas gresiancios atsakomybes bei bausmes neišvengiamuma, nesaistomas jokiais socialiniais ir šeimyniniais ryšiais, gali begti (sleptis) nuo teismo. Todel pirmosios instancijos teismas pagristai R. J. suemimo termina pratese LR BPK 122 str. 1d. 1 p. numatytu pagrindu.

Iš nutarties matyti, kad suemimas R. J. pratestas dar ir kitu, tai yra tuo pagrindu, kad jis, budamas laisveje, trukdys procesui.

BPK 122 straipsnio 3 dalis nurodo, kad kai pagristai manoma, kad ikaltinamasis trukdys procesui, suemimas gali buti paskirtas, jei yra duomenu, jog itariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentejusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus itariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslepti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turincius reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti teisme.

Byloje nera jokiu objektyviu duomenu, patvirtinanciu, kad kaltinamasis butu pats ar per kitus asmenis bandes daryti itaka, paveikti nukentejusiuosius, liudytojus ar kitu budu trukdyti procesui šioje byloje. Taip pat, nera duomenu, kad jis tai gali daryti budamas laisveje. Vien prielaidomis vadovautis negalima. Teismo nutartyje nurodytas motyvas, kad nustatyta, jog kitose bylose R. J. dare poveiki proceso dalyviams, nepagristas. Sprendžiant suemimo partesimo klausima reikšmingos tik tos aplinkybes, kurios susije su konkrecia byla. Tai, kad kitose bylose kaltinamasis trukde procesui, neduoda pagrindo išvadai, kad šioje byloje jis taip pat darys poveiki nukentejusiesiems ar liudytojams. Todel iš Vilkaviškio rajono apylinkes teismo nutarties šalintina aplinkybe ir nurodytas pagrindas, jog kaltinamasis, budamas laisveje, trukdys procesui. Minetos aplinkybes pašalinimas neturi esmines reikšmes suemimo R. J. pratesimo pagristumui, nes jam suemimas buvo pratestas ne tik BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, bet ir kitu, tai yra LR BK 122 str. 1d. 1 p. numatytu pagrindu(gali begti (sleptis) nuo teismo), kuris pripažintas pagristu.

Esant tokioms aplinkybems, darytina išvada, kad švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytu tikslu.

Iš R. J. skundo argumentu matyti, kad jis neigia kalte nusikaltimo padarymu. Pažymetina, kad apeliacines instancijos teismas, nagrinedamas skunda del suemimo pratesimo, tik patikrina suemimo pratesimo teisetuma ir pagristuma, patikrina ar yra duomenu, patvirtinanciu, kad asmuo padare kaltinime nurodyta nusikalstama veika. Taciau nesprendžia asmens kaltes klausimo. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, galima daryti išvada, kad joje yra faktiniai duomenys, pagristai leidžiantys manyti, kad R. J. padare nusikalstama veika, kuria itariamas. Tai duomenys užfiksuoti nukentejusiuju, liudytoju parodymuose, asmens parodymo atpažinti protokole, daiktu pateikimo, apžiuros protokoluose, specialisto išvadose ir kituose procesiniuose dokumentuose.

Skiriant ir pratesiant suemima, kaltinimas padarius nusikaltima, turi buti pagristas. Pažymetina, kad pratesiant kardomaja priemone- suemima, nebutina tureti tiek duomenu, kiek ju reikia priimant apkaltinamaji nuosprendi. Taciau turi buti surinkta pakankamai duomenu, kuriais remiantis butu pagrindas manyti, kad asmuo padare nusikalstama veika. Šiuo metu byloje surinkti duomenys ir aplinkybiu visuma šioje bylos stadijoje yra pakankamas pagrindas manyti, kad R. J. galejo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Apeliantas skunde nurodo, kad nutarti prieme šališkas tesimas, nes teisejas A.Vieraitis yra susijes su nukentejusiais giminystes ryšiais. Šis skundo argumentas nepagristas. Kaltinamasis jokiu konkreciu nutarti priemusios teisejos A.Žemantauskienes šališkumo pagrindu nenurodo. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo posedžio metu nei kaltinamasis, nei jo gynejas nušalinimu taip pat nepareiške. Konkreciu nutarti priemusios teisejos šališkumo pagrindu kaltinamasis nenurode, kitu LR BPK 58 str. nurodytu pagrindu taip pat nenustatyta, todel skundo argumentas, kad nutarti prieme šališkas teismas yra deklaratyvus, nepagristas ir turi buti atmestas.

Kaltinamasis skunde taip pat teigia, kad gynejas neatliko savo pareigu. Tiek itariamasis, tiek ir kaltinamasis turi teise pasikviesti savo norima gyneja. Ši teise, kaip matyti iš teismo posedžio protokolo, kaltinamajam buvo išaiškinta, taciau jis prašymu ar pareiškimu keisti gyneja nepateike, tuo išreikšdamas sutikima, kad jo interesus gintu byloje jau esantis gynejas. Be to, kaltinamasis nenurodo, kuo konkreciai gynejas neatliko ar blogai atliko savo pareigas. Del šiu aplinkybiu, minetas skundo argumentas taip pat yra deklaratyvus, nepagristas jokiomis faktinemis aplinkybemis ir yra atmestinas.

Skunde kaltinamasis teigia, kad teismas pažeide teisingumo principa. Pažymetina, kad remiantis LR BPK 6 str. 2 d. teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas vadovaujantis principu, kad istatymui ir teismui visi asmenys lygus nepaisant kilmes, socialines ir turtines padeties, tautybes, rases, lyties, išsilavinimo, kalbos, religiniu ar politiniu pažiuru, veiklos rušies ir pobudžio, gyvenamosios vietos ir kitu aplinkybiu. To paties tarpsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama kam nors teikti privilegiju arba daryti apribojimus del kokiu nors aplinkybiu bei žmogaus asmeniniu savybiu, socialines bei turtines padeties. Byloje nera jokiu faktiniu duomenu, kad skundžiama nutarti priemes teismas butu diskriminaves kaltinamaji del jo socialines padeties, kilmes, lyties ar kitu LR BPK 6 str. 2d. numatytu aplinkybiu, taip pat nera jokiu duomenu, kad kaltinamajam buvo daryti kokie nors apribojimai, susije su konkreciomis jo savybemis ar del socialines bei turtines padeties, todel minetas skundo argumentas nepagristas ir taip pat yra atmestinas.

Teismas išsamiai ir objektyviai ivertino visas aplinkybes, t.y. nusikaltimu, kuriuos padares kaltinamas R. J. sunkuma ir pavojinguma, numatoma atsakomybe, paties kaltinamojo asmenybe, kitus duomenis. Teismo išvados del suemimo pagrindo ir salygu pagristos bylos duomenimis.

Skundo argumentai nekelia abejoniu nutarties teisetumu ir pagristumu, todel skundas atmetamas, nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

nutare:

atmesti kaltinamojo R. J. skunda ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkes teismo 2007 m. vasario 23 d. nutarti.

Ši nutartis yra galutine ir neskundžiama.