Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – B. B., A. A. ir antstolis Arminas Naujokaitis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kuriuo prašo nustatyti B. B. nuosavybės teises į 1/2 dalį sutuoktinės A. A. gaunamą darbo užmokestį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

4. Remiantis civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0157/25/00326 duomenimis nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. vasario 12 d. išduotą sprendimą Nr. (23.31-08) 483-19015 dėl 100 Eur skolos išieškojimo iš skolininko B. B. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

5. Vykdymo procese antstolis nustatė, kad skolininkas yra santuokoje (nuo (duomenys neskelbtini) yra vedęs A. A.). Vedybų sutarčių registro duomenimis, vedybų sutarties skolininkas su sutuoktine nėra sudaręs. 2025 m. rugpjūčio 12 d. antstolis turto arešto aktu Nr. S1-167266 apribojo skolininko sutuoktinės iš darbinės veiklos gaunamų ir ateityje gautinų pajamų disponavimą 293,28 Eur sumai.

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1-2 dalimis, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys B. B. ir A. A. nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

8. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis skolininko B. B. sutuoktinė A. A. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbines pajamas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, bei į tai, kas pirmiau nurodyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytina, kad skolininkui B. B. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės A. A. gaunamų pajamų iš darbo užmokesčio ar ateityje gautino darbo užmokesčio, ar jam prilygintų pajamų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, 290–291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų iš darbo užmokesčio ar ateityje gautino darbo užmokesčio, ar jam prilygintų pajamų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.