Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-02-21 · Civilinė byla Nr. 2-197-407/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
2-197-407/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02429-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-197-407/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02429-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MDRB Investicijos“ bankroto administratorės I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-362-781/2018, kuria atmestas pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MDRB Investicijos“ bankroto administratorės I. B. skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MDRB Investicijos“ 2018 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „MDRB Investicijos“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė I. B.; 2017 m. vasario 13 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja BUAB „MDRB Investicijos“ bankroto administratorė I. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti BUAB „MDRB Investicijos“ 2018 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą pirmuoju darbotvarkės klausimu, ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti įkeisto nekilnojamojo turto realizavimo tvarką ir kainas pagal 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 1 projekte pateiktą BUAB „MDRB Investicijos“ bankroto administratorės pasiūlymą.

3. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. vykusiam kreditorių susirinkimui pateikė išsamų pasiūlymą dėl bendrovei priklausančio turto pardavimo tvarkos ir kainų, t. y. siūlė atsakovei nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamojo turto kompleksą, pardavinėti kaip vieną turtinį vienetą, pardavimą vykdyti laisvu pardavimu – skelbiant viešai internete (www.skelbiu.lt, www.aruodas.lt), penkiais etapais, nustatant pardavimo kainą nuo 360 000 Eur (pirmame etape) iki 147 456 Eur (penktame etape).

4. Skundžiamas nutarimas priimtas jį pateikusios, balsų daugumą turinčios kreditorės N. R. balsais, juo nutarta pardavinėti namą dalimis (12 atskirų patalpų grupių); nustatyti pradinę kainą 500 Eur už kv. m (rūsyje esančios patalpų grupės kaina 300 Eur už kv. m); pardavimams organizuoti nusamdyti nepriklausomą nekilnojamojo turto brokerį G. L.; įpareigoti bankroto administratorę pasirašyti su G. L. sutartį, kurioje numatyti papildomus 3 proc. komisinius nuo parduotų patalpų; parduodamų patalpų suskirstymą įpareigoti atlikti G. L. taip, kad kiekviena atskira parduodamų patalpų grupė galėtų būti naudojama kaip atskiras turto vienetas (butas); numatyti pardavimų pradinį terminą – 4 mėnesius; pardavimo kaina už kv. m gali būti mažinama atskiru kreditorių susirinkimo sprendimu; nepardavus turto per 4 mėn., skelbti naują kreditorių susirinkimą.

5. Kreditorė, pasiūliusi imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį ginčijamą nutarimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.4 straipsnyje įtvirtintos pareigos elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai, iš esmės piktnaudžiauja turimomis kreditorių teisėmis ir siekia vilkinti daugiau nei 1,5 metų besitęsiančią bendrovės ginčo turto realizavimo procedūrą. Nustatyta turto pardavimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatoms, t. y. ĮBĮ 31 straipsnio 2 punktui (turto realizavimas, priskirtas administratoriaus kompetencijai, perleidžiamas subjektyviai pasirinktam asmeniui) bei ĮBĮ 33 straipsnio 6 daliai (naujai sukurti turto vienetai iš karto pardavinėjami laisvu pardavimu, o ne varžytynėse).

6. Taip pat ginčijamu nutarimu buvo patvirtinta gerokai didesnė turto pardavimo kaina, lyginant su prieš tai nustatytomis, už kurias turtas taip ir nebuvo realizuotas per daugiau nei 1,5 metų, todėl nustatyta kaina neatitinka rinkos sąlygų, yra neadekvati, ekonomiškai nepagrįsta, neracionali, pažeidžia BUAB „MDRB Investicijos“ ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.

8. Teismas nustatė, kad ginčo turtas (atsakovei nuosavybės teisėmis priklausantis nekilnojamojo turto kompleksas: 0,2906 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0973-0794, gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4199-3045-6013, ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. 4199-3045-6024 ir Nr. 4199-3045-6035, kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, fontanas), unikalus Nr. 4199-3045-6046, esantys Mokyklos g. 10A, Galgių k., Vilniaus r. sav.), remiantis kreditorių susirinkimų patvirtintomis tvarkomis ir kainomis, nuo 2017 m. pradžios buvo pardavinėjamas 4 varžytynėse ir 3 laisvuose pardavimuose; turto kainos buvo nustatytos nuo 590 927,70 Eur (su PVM) iki 450 000 Eur, tačiau turtas taip ir nebuvo realizuotas.

9. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių spręsti esant kreditorių susirinkimo sušaukimo ir (ar) nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimų.

10. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad skundžiamu nutarimu: 1) nustatyta turto pardavimo tvarka prieštarauja ĮBĮ 31 straipsnio 2 punktui bei ĮBĮ 33 straipsnio 6 daliai; 2) patvirtinta gerokai didesnė ginčo turto pardavimo kaina, lyginant su prieš tai nustatytomis minėto turto kainomis, už kurias turtas taip ir nebuvo realizuotas per daugiau nei 1,5 metų; 3) vilkinama atsakovės bankroto procedūra.

11. Teismas pažymėjo, kad skundžiamas nutarimas nepaneigia bankroto administratorės teisės toliau organizuoti bendrovės turto pardavimą; samdomas profesionalus nekilnojamojo turto pardavėjas šiuo atveju padės bankroto administratorei toliau vykdyti ginčo turto realizavimą. Kreditorių susirinkimui neuždrausta samdyti tam tikros srities ekspertų konkrečių veiksmų atlikimui (jeigu kreditorių susirinkimui kyla abejonių dėl bankroto administratoriaus kompetencijos tam tikru klausimu ar kitais atvejais), be kita ko, samdant nekilnojamojo turto brokerius dėl bankrutavusiai bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto realizavimo; tokia praktika bankroto procese yra pakankamai paplitusi ir negali būti vertinama kaip ĮBĮ 31 straipsnio 2 punkto nuostatos pažeidimas. Teismas nurodė, kad nors iš skundžiamo nutarimo bei bylos medžiagos, nėra aišku, kokiu pagrindu buvo pasirinktas būtent konkretus nekilnojamojo turto brokeris, tačiau nurodytas klausimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso išimtinei kreditorių susirinkimo kompetencijai, todėl iškėlus deklaratyvias abejones dėl pasirinkto turto brokerio ir iš esmės nepateikus jokių šias abejones pagrindžiančių duomenų, teismui nėra pagrindo įsiterpti į nurodyto klausimą sprendimą.

12. Teismas pažymėjo, kad ginčo turtas jau buvo parduodamas 4 varžytynėse ir 3 laisvuose pardavimuose; be kita ko, skelbimuose buvo nurodoma ir tai, jog parduodamame objekte galima įrengti 19 atskirų gyvenamųjų patalpų, tačiau turtas nebuvo realizuotas, todėl vien ta aplinkybė, jog skundžiamu nutarimu nutarta minėtą turtą pardavinėti dalimis, nesudaro pagrindo spręsti, kad turtas parduodamas iš naujo ir būtina jį iš pradžių pardavinėti varžytynėse, kaip tai nustatyta ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje.

13. Vien ta aplinkybė, jog ginčijamu nutarimu patvirtinta didesnė ginčo turto pardavimo kaina, negu anksčiau kreditorių susirinkimo nustatytos ginčo turto kainos, už kurias turtas nebuvo realizuotas, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, o nustatyta turto kaina yra neprotinga ir (ar) nesąžininga. Turtą planuojama pardavinėti dalimis, tokiu būdu planuojama gauti didesnę kainą už parduodamą turtą, negu parduodant jį kaip vieną turto vienetą. Pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų/objektyvių argumentų ir (ar) įrodymų, kad skundžiamu nutarimu nustatyta pradinė ginčo turto pardavimo kaina (vertinant ginčo turto kvadratinio metro kainą) yra akivaizdžiai nepagrįsta ir (ar) kad skundžiamas nutarimas gerokai užvilkins atsakovės bankroto procesą. Ginčo turtas nebuvo parduotas pakankamai ilgą laiką (virš 1,5 metų), todėl papildomi keturi mėnesiai nepadarys reikšmingos įtakos atsakovės bankroto proceso eigai; tuo labiau siekiant pabandyti ginčo turtą pardavinėti kitokiu būdu, kuris gali atnešti finansinę naudą visiems kreditoriams (turtą pardavus už kuo didesnę kainą).

14. Teismas neanalizavo teisinių galimybių minėtą turtą – namą, padalinti į atskiras gyvenamąsias patalpas, nes iki šiol yra neįvykdytas reikalavimas dėl minėto gyvenamojo namo savavališkos rekonstrukcijos pertvarkymo pagal suderintą su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija projektą, bei nurodytas klausimas – dėl turto pardavimo tvarkos, priskirtinas kreditorių kompetencijai, o akivaizdaus bankroto proceso vilkinimo ir (ar) kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimo šiuo atveju nenustatyta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Pareiškėja BUAB „MDRB Investicija“ bankroto administratorė I. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą dėl ginčijamo nutarimo ir nustatyti įkeisto nekilnojamojo turto realizavimo tvarką ir kainą pagal 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 1 projekte pateiktą BUAB „MDRB Investicijos“ bankroto administratorės pasiūlymą; priteisti iš kreditorės N. R. apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1 Pagal neaiškius kriterijus atlikus dalies turtinio komplekso (tik gyvenamojo namo) suskirstymą į atskiras patalpas ir jas pardavinėjant be atitinkamos žemės sklypo dalies laisvu pardavimu kaip atskirus turtinius vienetus (sukūrus naujus nekilnojamojo turto objektus – patalpas, ir nepriskyrus joms priklausančios žemės sklypo dalies bei iškart parduodant laisvu pirkimu) pažeidžiamos ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 33 straipsnio 6 dalies, CK 6.394 straipsnio nuostatos. Kreditorių susirinkimui nutarus padalinti turto kompleksą, naujai sukurto turto realizavimui taikytina ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Ginčijamame nutarime net nėra nustatyta tiksli turto atidalinimo tvarka.

15.2 Ginčijamu nutarimu patvirtintos turto pardavimo kainos neatitinka rinkos bei yra neadekvačios, atitinkamai tai vilkins bankroto procedūrą. Toks nutarimas ekonomiškai nepagrįstas bei neracionalus, pažeidžia bankrutavusios įmonės bei jos kreditorių interesus. Teismas neįvertino aplinkybių, kad bendra turto pardavimo kaina ženkliai didesnė, nors per visą 1,5 metų trunkantį laikotarpį neatsirado nei vienas pirkėjas. Taip pat teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su realia ginčijamo nutarimo vykdymo trukme, nes 4 mėnesių terminas yra tik turto realizavimui, liekant neaiškiai turto komplekso padalinimo į atskirus vienetus procedūrai bei jos trukmei (naujų kadastrinių matavimų atlikimui bei įregistravimui).

15.3 Teismas neįvertino aplinkybės, kad bankroto administratorė siūlė viso įmonei priklausančio įkeisto turto realizavimo tvarką, o ginčijamu nutarimu nustatyta tik dalies turto – gyvenamojo namo, realizavimo tvarka. Nenurodžius priežasčių palikta nenustatyta žemės sklypo bei ūkinių pastatų, kiemo statinių realizavimo tvarka, t. y. minėto turto realizavimo procedūra sustabdyta neapibrėžtam laikui.

15.4 Teismas neįvertino aplinkybių, patvirtinančių kreditorės suinteresuotumą tęsti bankroto procedūrą neapibrėžtą laiką, nes ji yra laidavusi už bankrutavusios įmonės prievolių vykdymą nekilnojamojo turto įkaito turėtojui.

15.5 Teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatas, neįvertino byloje surinktų įrodymų dėl turto brokerio G. L.. Nors nekilnojamojo turto brokerio pasitelkimas turto realizavimui vykdant bankroto procedūras nėra draudžiamas, tai susiję su papildomomis išlaidomis, todėl tokio klausimo sprendimas priklauso kreditorių kompetencijai. Šiuo atveju, kreditorių susirinkimas nekėlė klausimo dėl administratorės kompetencijos ir nekilnojamojo turto brokerio paslaugų reikalingumo. Kreditoriai neturi informacijos apie šį brokerį, teigtina, jog jis veiks kreditorės N. R. naudai. Be to, ĮBĮ nesuteikia teisės bankroto administratoriui savo nuožiūra suskirstyti įkeistą nekilnojamąjį turtą į atskirus turto vienetus, suteikiant tokią teisę turto brokeriui viršijamos ĮBĮ bankroto administratoriui suteiktos teisės. Be to, kreditorių susirikimas niekada nesvarstė klausimo dėl būtinumo suskirstyti patalpas, nenustatė tikslaus skirstymo, bankas, kuriam įkeistas turtas, prieštarauja ginčijamo nutarimo vykdymui.

15.6 Balsų daugumą turinti kreditorė N. R. nebendradarbiauja su bankroto administratore, su įkaito turėtoju, pateikia siurprizinius, imperatyvių įstatymo nuostatų, įmonės ir kitų kreditorių interesų neatitinkančius pasiūlymus dėl įmonės turto realizavimo, yra suinteresuota bankroto procedūros vilkinimu. Tokioje situacijoje panaikinus skundžiamą nutarimą būtina išspręsti klausimą iš esmės ir teismui nustatyti įkeisto nekilnojamojo turto realizavimo tvarką ir kainą pagal bankroto administratorės pateiktą pasiūlymą.

Atsiliepimas

16. Suinteresuotas asmuo kreditorė AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo tenkinti bankroto administratorės atskirąjį skundą; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti BUAB „MDRB Investicijos“ skundą dėl ginčijamo nutarimo Nr. 1 ir nustatyti įkeisto nekilnojamojo turto realizavimo tvarką ir kainą pagal 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 1 projekte pateiktą BUAB „MDRB Investicijos“ bankroto administratorės pasiūlymą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1 Teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, kad kreditorių susirinkime patvirtintoji turto pardavimo tvarka galėtų būti įgyvendinama tik atlikus ir įregistravus naują patalpų suskirstymą. Ginčijamu nutarimu turto brokeris įpareigojamas atlikti patalpų suskirstymą, tačiau ši sąlyga nėra tinkama, nes Nekilnojamojo turto registre visas pastatas registruotas kaip vienas turtinis vienetas, todėl: 1) sąlyginis suskirstymas į atskiras patalpas nekeičiant registro duomenų, tik apsunkins turto pardavimą, nes būsimi pirkėjai įsigytų dalinę nuosavybę; 2) atliekant patalpų suskirstymą, turės būti atliekami nauji kadastriniai matavimai bei naujų patalpų registravimas, šių darbų atlikimo terminas sunkiai prognozuojamas, neaišku, kiek tai kainuos ir iš kokių lėšų planuojama tai atlikti, ar turto brokeris turės tokių darbų atlikimui reikalingų žinių ir įgaliojimų.

16.2 Neaišku, kuriam laikui ir kokiais tikslais sustabdomas kito įmonės turto pardavimas.

16.3 Palikus galioti skundžiamą nutarimą, bankrutavusiai įmonei priklausančio ir bankui įkeisto turto pardavimas ir visa bankroto procedūra užtruktų ilgiau nei keturis mėnesius.

16.4 Suinteresuotas asmuo, sutikdamas su kitais apeliantės argumentais papildomai dėl jų nepasisako.

17. Suinteresuotas asmuo kreditorė N. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1 Atskirajame skunde dėstomi argumentai yra niekuo nepagrįsti administratorės subjektyvūs teiginiai, neatitinkantys byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurias patvirtina byloje esantys įrodymai. Tiek atskirasis skundas, tiek ir skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo yra visiškai nepagrįsti.

17.2 Pardavinėjant turtą ginčijamu nutarimu nustatyta tvarka siekiama padėti bankroto administratorei kuo greičiau parduoti turtą už kuo didesnę kainą, kad tokiu būdu būtų patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai kuo didesne apimtimi.

17.3 Dar 2014 m. buvo sudarytos turto įsigijimo dalimis rezervavimo sutartys, kas patvirtina, kad turto pardavimas dalimis yra ne tik įmanomas, bet ir žymiai patrauklesnis būsimiems pirkėjams. 2015 m. buvo atlikti skirtingi turto vertinimai – tiek kaip vientiso komplekso, tiek dalimis, ir jau tuomet nustatyta galimybė turtą parduoti dalimis, didesne verte, nei dabar siūlo bankroto administratorė, nors šiuo metu apskritai rinkoje nekilnojamojo turto vertė pakilusi lyginant su 2015 m. Apeliantė neįrodė, kad kreditorių susirinkime nustatyta kaina turto neįmanoma parduoti. Bankroto administratorė vengia turtą pardavinėti dalimis, taip pažeisdama įmonės kreditorių teises ir interesus.

17.4 Bankroto administratorė nėra nurodžiusi aplinkybių, pagrindžiančių teismo įsiterpimui būtinas sąlygas – bankroto proceso vilkinimą ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimą, priešingai, pati administratorė yra patvirtinusi, kad kreditoriai nuolat aktyviai dalyvauja bendrovės turto realizavimo tvarkos nustatymo procese. Administratorė nepagrįstai nurodo, kad kreditorė siekia vilkinti procesą, priešingai – siekia suaktyvinti turto pardavimą. Skundžiamas nutarimas nereiškia, kad juo kažkaip keičiama ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 33 straipsnyje įtvirtinta turto pardavimo tvarka.

17.5 Sistemiškai vertinant CK 6.394 straipsnio nuostatas, spręstina, kad jos nedraudžia parduoti turto dalimis.

17.6 Nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo nutarčiai naikinti argumentai dėl to, kad skundžiamame nutarime nėra nustatyta tiksli atidalinimo tvarka. Kreditorė nevengė dalyvauti kreditorių susirinkimuose, teikti pasiūlymų ir pan., o visaip stengiasi padėti realizuoti turtą kuo didesne kaina.

17.7 Niekuo nepagrįsti apeliantės argumentai dėl kreditorės suinteresuotumo vilkinti bankroto bylą, nes yra laidavusi už bankrutavusios bendrovės prievolių įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas bankroto administratorės skundas dėl 2018 m. rugsėjo 24 d. BUAB „MDRB Investicijos“ kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

19. Ginčo dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl procedūrinių kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir nutarimo priėmimo pažeidimų nebuvimo nėra, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

20. Pirmosios instancijos teismas bankroto administratorės (apeliantės) skundą atmetė, nenustatęs, kad ginčijamas nutarimas dėl BUAB „MDRB Investicijos“ turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pažeidžia kreditorių interesus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka, byloje nustatytos aplinkybės šiuo atveju nesudaro pakankamo pagrindo teismui kištis į kreditorių autonomijos principo įgyvendinimą, sprendžiant dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos.

21. Skundžiamos nutarties turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė ir aptarė teismų praktiką dėl ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo kompetencijos spręsti visus esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, tarp jų – tvirtinti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto pardavimo kainą, kuri nustatoma ekonominio naudingumo aspektu bei atsižvelgiant ir į kitus veiksnius – realią galimybę parduoti turtą, potencialią turto realizavimo trukmę ir pan. (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas) ir nustatyti turto pardavimo tvarką.

22. Byloje nustatyta, kad bankrutavusios įmonės turtas, kaip vientisas kompleksas, pagal kreditorių susirinkimuose patvirtintas tvarkas ir kainas, nuo 2017 m. pradžios buvo pardavinėjamas 4 varžytynėse ir 3 laisvuose pardavimuose; turto kainos buvo nustatytos nuo 590 927,70 Eur (su PVM) iki 450 000 Eur, tačiau taip ir nebuvo realizuotas, neatsiradus potencialiems pirkėjams, kurie pasiūlytų kreditorių susirinkimuose nustatytas bent minimalias ginčo turto kainas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad toks turto pardavimo būdas nepasiteisino. Argumentų ir duomenų, pagrindžiančių galimybę tokiu pat būdu sėkmingai realizuoti įmonei priklausantį turtą, nėra pateikta.

23. Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta turto dalį – gyvenamąjį namą – pardavinėti suskirsčius dalimis, nustačius pradinę kainą už kvadratinį metrą. Apeliantės teigimu, ginčijamame nutarime nėra nustatyta tiksli turto atidalinimo tvarka, be to, pažeidžiamos ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 33 straipsnio 6 dalies, CK 6.394 straipsnio nuostatos, naujai sukurto turto realizavimui taikytina ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu nustatyta turto realizavimo tvarka, nepažeidžia apeliantės nurodomų įstatymų normų. Visų pirma, skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo turinys leidžia spręsti, kad kreditorių susirinkimas patvirtino ne detalią turto pardavimo tvarką, o jos principines nuostatas, kurių įgyvendinimas turi būti realizuotas laikantis įstatyme įtvirtintos tvarkos ir negali prieštarauti imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Bet kokiu atveju, bankrutuojančios įmonės turtas parduodamas ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, todėl būtina laikytis įstatyme nustatytos procedūros. Esant neaiškumams dėl nustatytos tvarkos, poreikio ją tikslinti, kreditoriai turi galimybę tą atlikti naujai sušauktame kreditorių susirinkime. Atitinkamai tokiu pat būdu spręsti ir dėl ginčijamu nutarimu neaptarto turto realizavimo tvarkos bei kainos.

24. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės argumentams, kad ginčijamu nutarimu patvirtintos turto pardavimo kainos neatitinka rinkos bei yra neadekvačios, atitinkamai tai vilkins bankroto procedūrą. Kaip minėta, įmonės turto pardavimo kainos nustatymas priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu yra susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).

25. Nesutikdama su kreditorių susirinkimo nutarimu, pareiškėja (apeliantė) turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog kreditorių susirinkime nustatyta kaina įmonės turto neįmanoma parduoti, tačiau į bylą įrodymai, sudarantys pagrindą vienareikšmiškoms išvadoms apie tokį turto pardavimo negalimumą pateikti nebuvo (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Atitinkamos pirmosios instancijos išvados apeliantė nepaneigia. Kaip minėta, įmonės turto nepavyksta parduoti ilgą laiką. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. vykęs susirinkimas buvo pirmasis BUAB „MDRB Investicijos“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstytas įmonės turto pardavimo kainos bei tvarkos patvirtinimo klausimas, turtą pardavinėjant ne kaip vieną kompleksą, o dalimis. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad nustatyta turto pardavimo už kvadratinį metrą kaina yra nepagrįsta, kad skundžiamą nutarimą priėmę kreditoriai siekia kitų tikslų, o ne kuo didesne kaina parduoti bendrovės turtą bei kuo didesne apimtimi patenkinti bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus, ir tuo pačiu naikinti kreditorių balsų dauguma, įstatymo nustatyta tvarka priimtą nutarimą šiuo aspektu nėra pagrindo.

26. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės argumentams, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų dėl turto brokerio G. L. bei aplinkybių, patvirtinančių kreditorės suinteresuotumą tęsti bankroto procedūrą neapibrėžtą laiką. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog kreditorių susirinkimui neuždrausta samdyti tam tikros srities ekspertų konkrečių veiksmų atlikimui, tai yra kreditorių susirinkimo autonomijos principo įgyvendinimo išraiška. Įrodymų, kad turto brokeris veiks kreditorės N. R. naudai, yra šališkas ar pan., apeliantė neteikė (CPK 12 straipsnis), todėl teismas neturi pagrindo įsiterpti į nurodyto klausimą sprendimą. Taip pat apeliantė nepateikė ir duomenų, liudijančių balsų daugumą turinčios kreditorės N. R. suinteresuotumą bankroto procedūrų vilkinimu, priešingai, kreditorė aktyviai dalyvauja kreditorių susirinkimuose, siūlo einamųjų klausimų sprendimo būdus.

27. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės skundą dėl 2018 m. rugsėjo 24 d. BUAB „MDRB Investicijos“ kreditorių susirinkimo 1-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo panaikinimo. Atskirojo skundo argumentai ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, todėl ginčijama nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Kreditorė N. R. prašo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas 400 Eur išlaidas ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (sąskaitą už teisines paslaugas bei 2018 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymą). Teismas sprendžia, jog netenkinus bankroto administratorės atskirojo skundo, teismo procesinio sprendimo pagrindu atsirado prievolė iš bankroto administratoriaus bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų atlyginti kreditoriaus bylinėjimosi išlaidas (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis, CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Kreditorės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija nurodytose rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (8.16 punktas (0,4 x 926,7 Eur (2018 m. II ketv. bruto darbo užmokestis) = 370,68 Eur), todėl mažintinos ir iš apeliantės priteistina 370 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti kreditorei N. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MDRB Investicijos“ (įmonės kodas 3000624401) administravimui skirtų išlaidų 370 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas Vigintas Višinskis