Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-2859-1130/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-09-06
Bylos Nr.: 1-2859-1130/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-13126-2024-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Erlandas Stanislovaitis
Kaltinamasis: D. G.
Advokatai: Danutė Kisinienė

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
1.1.8.14Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
1.2.14.9.2.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas visuotinai pavojingu būdu (BK 187 str. 2 d.)
1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-2859-1130/2024Proceso Nr. 1-01-1-13126-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.14.9.2.1; 1.2.26.2; 2.3.4.3 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Matevičiui,kaltinamajam D. G. ir jo gynėjai advokatei Danutei Kisinienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), registruotas užimtumo tarnyboje, vidurinio išsilavinimo, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 48 MGL (2 400 eurų) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. G., vedamas asmeninio pobūdžio paskatų, siekdamas išreikšti nepasitenkinimą Rusijos Federacijos valdžia ir jos vykdoma agresija prieš Ukrainą, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu - padegant Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje administracinio pastato, adresu Ukrainos Didvyrių g. 2, Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir kurio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis administracinio pastato vidutinė rinkos vertė yra 3 189 585 Eur, sieną bei dėl jo veiksmų galėjo nukentėti žmonės ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis 2024 m. balandžio 7 d. apie 02:14 val. viešoje vietoje – daugiabučio namo balkone, esančiame (duomenys neskelbtini), priešais Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje administracinį pastatą, iš anksto nusprendęs sugadinti svetimą turtą jį padegant, padegęs du butelius su padegamuoju mišiniu „Molotovo kokteiliu“, viena po kito iš balkono metė per tvorą į Rusijos Federacijos ambasados vidinį kiemą bei Rusijos Federacijos ambasados langą, tačiau pataikė į sieną, ir taip vandališkais veiksmais sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu - padegant Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje administracinio pastato sieną. Tokiu būdu D. G. sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei kartu su 2024 m. balandžio 8 d. nusikalstama veika padarė bendrą 6 025 Eur turtinę žalą.

Šiais veiksmais D. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat D. G. vedamas asmeninio pobūdžio paskatų, siekdamas išreikšti nepasitenkinimą Rusijos Federacijos valdžia ir jos vykdoma agresija prieš Ukrainą, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu - padegant Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje administracinio pastato, adresu Ukrainos Didvyrių g. 2, Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir kurio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis administracinio pastato vidutinė rinkos vertė yra 3 189 585 Eur, sieną ir stogelį virš įėjimo, bei dėl jo veiksmų galėjo nukentėti žmonės ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis 2024 m. balandžio 8 d. apie 02:44 val. viešoje vietoje – daugiabučio namo balkone, esančiame (duomenys neskelbtini), priešais Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje administracinį pastatą, iš anksto nusprendęs sugadinti svetimą turtą jį padegant, padegęs vieną butelį su padegamuoju mišiniu „Molotovo kokteiliu“, iš balkono metė per tvorą į Rusijos Federacijos ambasados langą, tačiau pataikė į sieną, ir taip vandališkais veiksmais sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu - padegant Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje administracinio pastato sieną ir stogelį virš įėjimo. Tokiu būdu D. G. sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei kartu su 2024 m. balandžio 7 d. nusikalstama veika padarė bendrą 6 025 Eur turtinę žalą.

Šiais veiksmais D. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų ir parodė, kad dieną prieš tai pamatė, kaip buvo sulaikyti trys Ukrainos kariai, paimti į nelaisvę, vėliau juos sušaudė, dėl to labai supyko ir nusprendė, kad turi ką nors padaryti. Paaiškino, jog vaikščiodamas gatve pamatė tuščią tarą, nusipirko degalinėje benzino, pripylė, užkimšo su servetėle ir pasidėjo saugiai namuose. Laukė iki pusę trijų kol žmonių nebuvo lauke, kad niekas nenukentėtų iš pašalinių. Matė, kad pareigūnai, kurie saugo pastatą, sėdi būdelėje, nevaikšto, todėl jiems jokio pavojaus nebuvo. Jo bute yra balkonas, kuris yra į ambasados pusę, nuėjo į balkoną, uždegė dagtį, turėjo du butelius pasiruošęs ir juos metė. Ar pataikė, ar ne, nežino, ryte pažiūrėjo, kad nepadarė jokios žalos. Numetęs „molotovo kokteilius“ girdėjo tik dūžtančių šukių garsą, liepsną matė, tačiau ji nebuvo didelė. Antrą kartą mesdamas jis norėjo pataikyti į teroristų „dvigalvę vištą“ – į herbą. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

2024 m. balandžio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra Rusijos ambasada adresu Ukrainos Didvyrių g. 2, Vilnius. Rusijos ambasados pastatas yra aptvertas tvora. Priešais Rusijos ambasadą yra pastatas adresu (duomenys neskelbtini). Į Rusijos ambasados teritoriją patekti negalima. Rusijos ambasados darbuotojai patys pateikė apgadintos sienos bei sudužusio butelio nuotraukas, darytas Rusijos ambasados teritorijoje. Taip pat Rusijos ambasados darbuotojai pateikė kompaktinį diską, kuriame yra įrašytas vaizdo stebėjimo kamerų įrašas. Sudaryta fotolentelė (t. 1, b. l. 63-78).

2024 m. balandžio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra teritorija aplink Rusijos Federacijos ambasadą. Nustatyta: (duomenys neskelbtini) gatvės gale, dešinėje pusėje yra daugiabutis pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio sienos yra užrašas (duomenys neskelbtini) ant pastato sienų yra pritvirtintos vaizdo stebėjimo kameros, kurios yra nukreiptos į Rusijos Federacijos ambasados pusę. Tiesiai priešais minėtą pastatą yra Rusijos Federacijos ambasada, kurios teritorija yra aptverta tvora, kuri yra užrakinta, įsilaužimo per tvorą pėdsakų nepastebėta. Šalia įėjimo į ambasados teritoriją vartelių yra lentelė, ant kurios yra užrašyta Rusijos Federacijos ambasada. Kairiau nuo lentelės ant tvoros vartelių yra pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera. Už vartelių tiesiai priešais yra matomos įėjimo į ambasados pastatą durys, virš kurių yra stogelis, virš stogelio ant pastato sienos yra matoma juoda didelė dėmė. Sudaryta fotolentelė (t. 1, b. l. 116-128).

2024 m. balandžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra Rusijos Federacijos ambasados teritorija, adresu Ukrainos Didvyrių g. 2, Vilnius. Apžiūros metu nustatyta: apžiūrima trijų aukštų pastato išorė, o būtent įėjimas į konsulinį skyrių, nuo pastato (duomenys neskelbtini). Teritorija aptverta metaline tvora, nuo tvoros iki apžiūrimo pastato yra 11,40 m. Ant pastato sienos yra 3 vietos, kuriose yra juodos spalvos dėmės, padengtos suodžiaus sluoksniu. Pirma dėmė yra 4,20 m. atstumu nuo plytelių (žemės) ir 1,55 m. atstumu nuo dešiniojo kampo, adresu (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Antra dėmė yra 3,75 m. atstumu nuo trinkelių ir 3,20 m. atstumu nuo dešinio pastato kampo. Trečioji dėmė yra 4,25 m. atstumu nuo trinkelių ir 7,40 m. nuo dešinio pastato kampo. Nuo dviejų dėmių paimtų suodžiaus pavyzdžiai, nuo trečios dėmės nėra galimybės paimti pavyzdžio. Bendras atstumas nuo apžiūrimos sienos iki pastato adresu (duomenys neskelbtini) yra 22,20 m. Rusijos Federacijos ambasados patarėjas A. P. nurodė, kad minėti langai yra gyvenamųjų butų. Pirma dėmė iki artimiausio lango (antro aukšto langas) yra 1,30 m. atstumu. Antra dėmė iki artimiausio lango (pirmo aukšto lango) 0,2 m. Trečia dėmė iki artimiausio lango (antro aukšto lango) 0,9 atstumu. Ant sienos yra įrengta šviesios spalvos izoliacijos laido plastikinis laikiklis, kuris yra apdegęs ir padengtas suodžiumi. Virš įėjimo yra įrengtas stogelis, kuris yra apgadintas, tačiau jo apžiūrėti nėra galimybės. Sudaryta fotolentelė (t. 1, b. l. 139-147).

2024 m. balandžio 19 d. Rusijos Federacijos ambasados pateiktos virš įėjimo įrengto stogelio nuotraukos (t. 1, b. l. 151-154).

2024 m. balandžio 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-793 (24) nurodyta, kad ant tirti pateiktų stiklo šukių yra ypač degaus skysčio – benzino – pėdsakų (t. 1, b. l. 84-85).

2024 m. liepos 18 d. Lietuvos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje (Nr. IBPS-V-1959258-24) nurodyta, kad tikėtina įvykio vietoje neįvyko sprogmens sprogimas, o buvo panaudoti savadarbiai terminio poveikio ginklai. Šios rūšies ginklų paskirtis – per atstumą termiškai paveikti (uždegti – sužaloti ir/ar sunaikinti) pasirinktą taikinį. Šios rūšies ginklų veikimo principas: uždegama dagtis, pritvirtinta prie stiklinės talpos ir talpa su degiu skysčiu metama į pasirinktą taikinį, kontakto metu talpa sudūžta ir išsiliejęs degus skystis nuo degančios dagties užsiliepsnoja. Degdamas degus skystis ir jo garai pasklinda aplinkoje, uždegdamas šalia esančius degius objektus ir sukeldamas gaisrą (termiškai žalodamas ar sunaikindamas pasirinktą taikinį (objektą) (t. 1, b. l. 105-109).

2024 m. balandžio 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1018 (24) nurodyta, kad ant tirti pateiktų stiklo šukių yra ypač degaus skysčio – benzino - pėdsakų (t. 1, b. l. 160-161).

2024 m. liepos 18 d. Lietuvos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje (Nr. IBPS-V-1962444-24) nurodyta, kad tikėtina įvykio vietoje neįvyko sprogmens sprogimas, o buvo panaudotas savadarbis terminio poveikio ginklas. Šios rūšies ginklų paskirtis – per atstumą termiškai paveikti (uždegti – sužaloti ir/ar sunaikinti) pasirinktą taikinį. Šios rūšies ginklų veikimo principas: uždegama dagtis, pritvirtinta prie stiklinės talpos ir talpa su degiu skysčiu metama į pasirinktą taikinį, kontakto metu talpa sudūžta ir išsiliejęs degus skystis nuo degančios dagties užsiliepsnoja. Degdamas degus skystis ir jo garai pasklinda aplinkoje, uždegdamas šalia esančius degius objektus ir sukeldamas gaisrą (termiškai žalodamas ar sunaikindamas pasirinktą taikinį (objektą) (t. 1, b. l. 192-196).

2024 m. balandžio 10 d. vaizdo įrašų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėti 2024 m. balandžio 9 d. vaizdo įrašai pateikti (duomenys neskelbtini) degalinės darbuotojų bei 2024 m. balandžio 8 d. UAB „P“ pateikti vaizdo įrašai. Apžiūros metu nustatyta:

vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (vaizdo įrašo pradžia 2024 m. balandžio 6 d. 21:18:32, pabaiga 2024 m. balandžio 6 d. 21:19:40 vaizdo įrašo trukmė 00:01:08). Vaizdo įrašo laike 21:18:36 matosi, kad prie degalinės kolonėlės priėjo ikiteisminio tyrimo metu nustatytas asmuo D. G., gimęs (duomenys neskelbtini) m., kuris dėvėjo pilkos spalvos kepurę su snapeliu, tamsios spalvos odinę striukę, juodos spalvos kelnes bei avėjo juodos spalvos avalynę. Tame pačiame vaizdo įrašo laike matosi, kad D. G. po striuke galimai dėvėjo juodos spalvos džemperį su gobtuvu bei nešė juodos spalvos kuprinę. Vaizdo įrašo laike 21:18:47 matosi, kad D, G. atidarė kuprinę, atsuko galimai talpos kamštuką. Vaizdo įrašo laike 21:19:02, kad D. G. paėmė žalios spalvos degalų piltuvą bei pradėjo pilti degalus į baltos spalvos talpą. Vaizdo įrašo laike 21:19:22 matosi, kad D. G. įsipylęs degalus užsuko talpos kamštuką bei įsidėjo minėtą talpą į kuprinę. Tame pačiame vaizdo įrašo laike matosi, kad ant talpos užfiksuota tamsios spalvos, stačiakampio formos etiketė. Vaizdo įrašo laike 21:19:31 matosi, kad D. G. paėmė kuprinę bei nuėjo galimai link degalinės parduotuvės. Tame pačiame vaizdo įrašo laike matosi, kad ant kuprinės užfiksuotas pilkos spalvos, stačiakampio formos elementas.

Vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (vaizdo įrašo pradžia 2024 m. balandžio 6 d. 21:19:52, pabaiga 2024 m. balandžio 6 d. 21:20:22 vaizdo įrašo trukmė 00:00:30). Vaizdo įrašo laike 21:20:01 matosi, kad D. G. priėjo prie kasos. Vaizdo įrašo laike 21:20:06 matosi, kad D. G. galimai grynais pinigais apmokėjo už kurą. Vaizdo įrašo laike 21:20:14 matosi, kad parduotuvės darbuotoja atidarė grynųjų pinigų dėžutę bei perdavė D. G. grąžą. Vaizdo įrašo laike 21:20:18 matosi, kad D. G. išėjo iš degalinės parduotuvės.

Vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (vaizdo įrašo pradžia 2024 m. balandžio 7 d. 23:35:39, pabaiga 2024 m. balandžio 7 d. 23:37:19, vaizdo įrašo trukmė 00:01:40). Nuo vaizdo įrašo pradžios matosi, kad D. G. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje stovi eilėje link kasų. Vaizdo įrašo laike 23:37:12 matosi, kad D. G. vykdo apmokėjimą grynais pinigais. Vaizdo įrašo laike 23:37:18 matosi, kad D. G. išeina iš degalinės parduotuvės.

Vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (vaizdo įrašo pradžia 2024 m. balandžio 7 d. 23:37:20, pabaiga 2024 m. balandžio 7 d. 23:38:50, vaizdo įrašo trukmė 00:01:30). Vaizdo įrašo laike 23:37:35 matosi, kad prie degalinės kolonėlės priėjo D. G.. Tame pačiame vaizdo įrašo laike matosi, kad asmuo dėvėjo tuos pačius drabužius, kaip ir 2024 m. balandžio 6 d. dieną, bet galimai kitą kuprinę, su matomu apvalios formos elementu. Vaizdo įrašo laike 23:37:37 matosi, kad D. G. atidarė kuprinę, atsuko galimai talpos kamštuką. Vaizdo įrašo laike 23:37:45 paėmė degalų piltuvą bei pradėjo pilti degalus į talpą, esančią kuprinės viduje. Vaizdo įrašo laike 23:38:24 matosi, kad D. G. įsidėjo galimai ausines į ausis. Vaizdo įrašo laike 23:38:34 matosi, kad D. G. paėmė kuprinę ir nuėjo dešiniau, už vaizdo kameros matomumo ribų. Tame pačiame vaizdo įrašo laike matosi galimai ant džemperio priekio, šviesios spalvos atributas (t. 2, b. l. 29-39).

2024 m. balandžio 18 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėti Rusijos Federacijos ambasados pateikti Ukrainos Dydvyrių g. 2, Vilnius, 2024 m. balandžio 8 d. dienos trys vaizdo įrašai. Apžiūros metu nustatyta: įrašai spalvoti, be garso, MP4 formato, data ir laikas įrašo apačioje kairėje pusėje. Įrašai įrašyti į DVD laikmeną.

Vaizdo įrašas pavadinimu „?????-(08.04.2024“ (2024 m. balandžio 8 d. vaizdo įrašo trukmė 05:58 min.) matosi tamsusis paros metas, teritorija apšviesta žibintais, iš dešinės pusės matosi laipteliai, iš kairės pusės Rusijos Federacijos ambasada, perimetro tvora, ant grindinio sudėtos žvakidės. 02:44:41 val. matosi staigus šviesos žybsnis. 02:45:29 val. policijos pareigūnas greitu žingsniu nusileidžia laipteliais, skambina į Rusijos Federacijos ambasados (konsulato) vartelių skambutį. 02:45:45 val. policijos pareigūnas kyla laipteliais, vėliau nusileidžia galimai apžiūri teritoriją. 02:47:44 val. link Rusijos Federacijos ambasados konsulato įėjimo eina antras pareigūnas (nuo elektrinės pastotės), užlipa laipteliais. 02:48 val. pareigūnai apžiūri namo teritoriją arčiau (duomenys neskelbtini) (Vilnius). 02:49 val. pareigūnas apžiūri teritoriją prie (duomenys neskelbtini), pasišviesdamas žibintuvėliu.

Vaizdo įrašas pavadinimu „??? ?O-08.04.2024“ (2024 m. balandžio 8 d. vaizdo įrašo trukmė 03:00 min.) matosi Rusijos Federacijos ambasados teritorija su kontrolės praėjimo sistema link konsulato užėjimo. 02:44:40 val. matosi Rusijos Ambasados teritorijoje krenta atvira liepsna degantis objektas (žiūrint į vaizdo įrašą iš kairės pusės). 02:45:29 val. matosi prie vartelių policijos pareigūnas, deganti liepsna sumažėjusi iki minimumo. 02:46:30 val. ugnies nesimato.

Vaizdo įrašas pavadinimu „? ?????-(08.04.2024“ (2024 m. balandžio 8 d. vaizdo įrašo trukmė 02:56 min.) matosi tamsusis paros metas, Rusijos Federacijos ambasados lauko teritorija apšviesta žibintais, iš kairės pusės tvora, iš dešinės pusės Rusijos Federacijos ambasados pastatas. 02:44:35 val. matosi nuo (duomenys neskelbtini) namo į Rusijos Federacijos Ambasados teritoriją rėžiasi degantis objektas, objektas dega atvira liepsna.

Remiantis www.maps.lt žemėlapiu, nustatyta, kad namo dalis priklauso adresui (duomenys neskelbtini), Vilnius. Sudaryta fotolentelė (t. 2, b. l. 40-42).

2024 m. balandžio 18 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėti 2024 m. balandžio 7 d. ir 2024 m. balandžio 8 d. vaizdo įrašai iš 382 kameros. Apžiūros metu nustatyta:

Vaizdo įrašas pavadinimu „991CB25BE2ACA2981E980160A69C961B_382“ (2024 m. balandžio 7 d. vaizdo įrašo trukmė 03:59 min.) matosi tamsusis paros metas, teritorija apšviesta žibintais, iš kairės pusės matosi namo dalis ((duomenys neskelbtini)) su laipteliais, iš dešinės pusės tvora (Rusijos Federacijos Ambasados). 02:14:29 val. matosi nuo namo pusės dalies link tvoros, staigus šviesos žybsnis, teritorija apšviečiama, nuo (duomenys neskelbtini) namo pusės, iš viršaus (aukšta trajektorija) krenta nenustatytas degantis objektas, kliudo medžio šakas, rėžiasi į žemę ar grindinį, dega likučiai. Degi medžiaga ar skysčiai nubėga kryptimi link tvoros. 02:14:36 val. matosi papildomas šviesos žybsnis.

Vaizdo įrašas pavadinimu „2024.04.08“ (2024 m. balandžio 8 d. d. vaizdo įrašo trukmė 09:58 min.) matosi tamsusis paros metas, teritorija apšviesta žibintais, iš kairės pusės matosi (duomenys neskelbtini) namo dalis su laipteliais, iš dešinės tvora. 02:44:29 val. matosi nuo (duomenys neskelbtini) namo pusės kryptimi link tvoros, staigus trumpas šviesos žybsnis. 02:44:47 val. galimai iš saugos patalpos išeina policijos pareigūnas. 02:45:23 val. policijos pareigūnas greitu žingsniu nusileidžia laipteliais, galimai skambina į Rusijos Federacijos Ambasados (konsulato) vartelių skambutį. 02:46:55 val. link Rusijos Federacijos Ambasados konsulato įėjimo eina antras pareigūnas (nuo elektrinės pastotės), užlipa laipteliais, kur jo laukia pirmasis paminėtas policijos pareigūnas. 02:49 val. pareigūnas pasišviesdamas žibintuvėliu apžiūri teritoriją.

Remiantis www.maps.lt žemėlapiu, nustatyta, kad namo dalis priklauso adresui (duomenys neskelbtini), Vilnius. Sudaryta fotolentelė (t. 2, b. l. 45-49).

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. liepos 23 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodoma, kad pastatas – administracinis, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilnius, Ukrainos Didvyrių g. 2, savininkas Lietuvos Respublika, vidutinė rinkos vertė 3 189 585 Eur.

2024 m. balandžio 7 d. liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad jis dirba adresu Ukrainos Didvyrių g. 2, Vilnius. Pamainą pradėjo 2024 m. balandžio 7 d. apie 06.30 val. ir pamainą baigė 2024 m. balandžio 7 d. apie 19.30 val. 2024 m. balandžio 7 d. apie 09.45 val. prie jo posto, adresu Ukrainos Didvyrių g. 2, Vilniuje, priėjo ambasados darbuotojas, kuris nurodė, kad per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo apie 02.15 val. kaip nuo priešais esančio bendrabučio, adresu (duomenys neskelbtini), esančio balkono buvo mestas galimai degaus skysčio butelis, kuris apgadino Rusijos ambasados pastatą. Kaip nurodė ambasados darbuotojas, butelis su degiu skysčiu buvo mestas iš kažkurio aukšto balkono užkliuvo už medžio šakų, kas pristabdė butelio skridimą ir jis atsitrenkė į pastato fasadą. Jis apie šį įvykį iškart pranešė Vilniaus AVPK RV (duomenys neskelbtini) skyriaus budėtojui. Nakties metu budėjo jo kolega S. K., tačiau pasikeičiant pamainomis jis nurodė, kad nieko įtartino nepastebėjo, įprasta pamaina (t. 2, b. l. 52-55).

2024 m. balandžio 8 d. liudytoju apklaustas A. Ž. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskr. VPK Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriuje vyriausiuoju patruliu. 2024 m. balandžio 7 d. jo pamaina prasidėjo 18.30 val. Jam sėdint budėjimo namelyje prie Rusijos Federacijos ambasados apie 02.45 val., jis išgirdo garsą, panašų į dužimo ir sprogimo garsą. Tuomet jis per langą pamatė šviesulius, kad kažkas dega. Atidaręs duris, pamatė, kad ant stogelio priešais ambasados konsulinio skyriaus įėjimo į duris pamatė liepsnas. Apsidairęs nieko nepastebėjo, kad kažkas bėgtų ar kažkas kalbėtų. Tuomet iš karto pranešė per raciją savo porininkui, kad jis skambintų į Rusijos Federacijos apsaugą, nes jo budėjimo namelis buvo arti ambasados vartelių. Tuomet susisiekė su savo budėtoju ir paaiškino situaciją. Jo porininkas taip pat nieko nematė. Priėjęs arčiau tos vietos kur buvo mestas degus objektas, pamatė, kad virš įėjimo į ambasados konsulinį skyrių stogelio yra smarkiai aprūkusi pastato siena. Įtaria, kad pro tvorą mestas daiktas buvo „molotovo kokteilis“, nes vakar ryte panašioje trajektorijoje iš bendrabučio krypties, adresu (duomenys neskelbtini), buvo mestas irgi degus daiktas ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teritorija yra stebima Rusijos Federacijos ambasados vaizdo stebėjimo kameromis ir ant priešais esančio pastato Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (t. 2, b. l. 58-61).

2024 m. balandžio 9 d. liudytoju apklaustas S. K. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriuje, vyriausiuoju patruliu. Rusijos Federacijos ambasados apsaugą, adresu Ukrainos Didvyrių g. 2, Vilniuje, atlieka maždaug 2 metus. Dažniausiai apsaugos poste tarnyboje būna po du policijos pareigūnus. Tačiau dėl pajėgų trūkumo, kartais būna po vieną. Saugo teritorijos perimetrą aplink Rusijos Federacijos ambasadą. Tarnybos metu atlieka policijos pareigūnui pavestas policijos įstatyme numatytas užduotis ir funkcijas. Rusijos Federacijos ambasados vidinėje teritorijoje yra Rusijos paskirta apsauga, į Rusijos Federacijos ambasados vidinę teritoriją jie patekti negali. Jų apsaugos postas yra kitoje kelio pusėje, prieš pagrindinius vartus, per kuriuos patenkama į ambasadą, esančia adresu Ukrainos Didvyrių g. 2 Vilniuje. Prie pagrindinių vartų poste yra Rusijos ambasados apsauga. Jie savo poste monitorių, pro kuriuos stebėtų perimetrą per vaizdo stebėjimo kameras neturi. Žino, kad Vilniaus miesto stebėjimo kameros, kurios stebi perimetrą aplink ambasados teritoriją yra trys ar net keturios. Viena iš jų yra ant bendrabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kita yra netoli tiltelio (duomenys neskelbtini), kita yra ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini) ir dar viena jam atrodo yra netoli pastato adresu (duomenys neskelbtini). Šios kameros fiksuoja teritorijos vaizdą aplink Rusijos federacijos teritoriją. Dar yra nemažai kamerų pačioje ambasados teritorijoje, tačiau jomis naudojasi Rusijos ambasados darbuotojai. Jis jokių vaizdo ir garso įrašų susijusių su šiuo įvykiu neturi. 2024 m. balandžio 6 d. tarnybą pradėjo 19 val. 00 min., jau buvo minėtame poste, adresu Ukrainos Didvyrių g. 2, Vilniuje. Poste dirbo vienas, jo maršrutas tarnybos metu yra teritorija aplink Rusijos Federacijos ambasadą. Jis tarnyboje budėjo iki 2024 m. balandžio 7 d., 07 val. 00 min., ir postą perdavė kitiems policijos pareigūnams. V. S. perėmė jo postą prie pagrindinių ambasados vartų. Antras policijos pareigūnas V. R. buvo kitame poste, kuris yra arčiau įvažiavimo į Rusijos Federacijos ambasados teritoriją nuo (duomenys neskelbtini) g. Tačiau jis šiame poste budėjo tik dienos metu. 2024 m. balandžio 7 d., naktį postas buvo tuščias. Budėdamas 2024 m. balandžio 6 d., jis nepastebėjo jokių įtartinų asmenų ar automobilių aplink ambasados teritorijos perimetrą. Nakties metu jis girdėjo kažkokį neįprastą garsą, kaip pokštelėjimo, tačiau jis tuo metu nesuprato, kas tai per garsas. Kada šį garsą girdėjo, pasakyti negali, nes nepažiūrėjo į laiką. Tačiau jau buvo naktis. Dūmų, ugnies ar kitų sprogimo požymių nematė. Patruliuodamas teritorijoje nepastebėjo jokių neįprastų daiktų, ryšulių ar paketų. Baigęs tarnybą 2024 m. balandžio 7 d. rytą ir perduodamas pamainą kitiems policijos pareigūnams jis nežinojo, kad buvo kažkas įvykę Rusijos Federacijos ambasados teritorijos viduje. 2024 m. balandžio 7 d. apie 10 val. 30 min., jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus budėtojas, kuris jį informavo, kad tą naktį, kada buvo jo budėjimas, buvo mestas galimai butelis su degiuoju skysčiu, kitaip vadinamas „molotovo kokteiliu“ į Rusijos Federacijos ambasados teritorijos vidų. Ko pasekoje buvo apgadinta pastato siena - aprūkusi. Budėtojas jam pasakė, kad apie įvykį pranešė ambasados apsaugos darbuotojai balandžio 7 d. rytą. Daugiau apie šį įvykį jis nieko paaiškinti negali, kaip ir minėjo, prieš šį įvykį jokių įtartinų asmenų, automobilių jis neįsidėmėjo. Po įvykio nematė jokių pasišalinančių, bėgančių asmenų ambasados teritorijoje ar aplink ją. Įvykus tokiam ar panašiam įvykiui nedelsiant jis turi informuoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus budėtoją. Tą naktį jis jokios informacijos budėtojui neperdavė, nes nieko neįprasto nepastebėjo. Šio įvykio sukeltos žalos ambasadoje jis nematė, nes pastatas, kuris buvo apgadintas yra ambasados teritorijoje į kurią jie patekti negali. Kai budėtojas jį informavo apie įvykį įvykusį iš balandžio 6 d. nakties į 7 d. rytą, jo postas, kaip ir minėjo, buvo Ukrainos Didvyrių g. 2, prie pagrindinių ambasados vartų, o sprogmuo galimai buvo įmestas į ambasados teritoriją pro tvorą esančią netoli bendrabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini). Todėl jo postas nuo tos vietos yra pakankamai toli, apie 200 metrų, nes jis tos vietos akivaizdžiai iš savo posto nematė, ji yra kitoje ambasados pastato pusėje (t. 2, b. l. 64-67).

2024 m. balandžio 9 d. liudytoju apklaustas M. G. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriuje, vyriausiuoju patruliu. Jų skyrius saugo teritoriją aplink užsienio valstybių ambasadas. Visą praėjusį mėnesį jis tarnybą atliko užtikrindamas Rusijos Federacijos ambasados teritorijos apsaugą, adresu Ukrainos Didvyrių g. 2, Vilniuje. Dažniausiai apsaugos poste tarnyboje būna po du policijos pareigūnus. Tarnybos metu atlieka policijos pareigūnui pavestas policijos įstatyme numatytas užduotis ir funkcijas. Rusijos Federacijos ambasados vidinėje teritorijoje yra Rusijos paskirta apsauga, į Rusijos Federacijos ambasados vidinę teritoriją jie patekti negali. Jie saugo teritorijos perimetrą aplink Rusijos Federacijos ambasadą. Jų apsaugos postai Rusijos Federacijos ambasados teritorijoje yra du. Vienas yra numeriu 17, jis yra kitoje kelio pusėje, prieš pagrindinius vartus, pro kuriuos patenkama į ambasadą, esančia adresu Ukrainos Didvyrių g. 2 Vilniuje. Prie šių pagrindinių vartų poste yra Rusijos ambasados apsauga. Kitas postas, kuriame yra policijos pareigūnas yra postas Nr. 18, šis postas yra netoli bendrabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Šis postas yra prie kitų įvažiavimo vartų į ambasados teritoriją. Jie savo poste monitorių, pro kuriuos stebėtų perimetrą per vaizdo stebėjimo kameras neturi. Žino, kad teritorijos perimetras aplink Rusijos Federacijos ambasadą yra stebimas Vilniaus miesto vaizdo stebėjimo kameromis, taip pat žino, kad ambasados vidinėje teritorijoje yra vaizdo stebėjimo kameros, tačiau prie jų prieigos jie neturi, jomis naudojasi Rusijos Federacijos ambasados darbuotojai. Jis jokių vaizdo ir garso įrašų susijusių su šiuo įvykiu neturi. 2024 m., balandžio 7 d. tarnybą pradėjo 18 val. 30 min., poste Nr. 17, adresu Ukrainos Didvyrių g., 2, Vilniuje, buvo 18 val. 45 min. Kitas jo kolega A. Ž. dirbo kitame poste Nr. 18, kuris yra netoli bendrabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini). Jų maršrutas tarnybos metu yra teritorija aplink Rusijos Federacijos ambasadą. Jis patruliavo ir stebėjo teritoriją aplink Rusijos Federacijos ambasadą perimetru nuo Ukrainos Didvyrių g. ir perimetrą aplink Rusijos Federacijos ambasada nuo Latvių g. Jo kolega A. Ž. stebėjo Rusijos Federacijos ambasados perimetrą iš abiejų pastato pusių nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Iškart pradėjus tarnybą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus budėtojas jį informavo, kad 2024 m. balandžio 6 d. naktį į balandžio 7 d. rytą, buvo mestas butelis su degiu skysčiu į Rusijos Federacijos ambasados pastato sieną, kuri buvo apgadinta - aprūkusi. Daugiau jokių detalių apie praėjusios nakties įvykį budėtojas nepaaiškino. Suprato, kad asmuo padaręs šį nusikaltimą sulaikytas nebuvo. Budėdamas tarnybos pradžioje 2024 m. balandžio 7 d., jis nepastebėjo jokių įtartinų asmenų ar automobilių aplink ambasados teritorijos perimetrą. Patruliuodamas teritorijoje nepastebėjo jokių neįprastų daiktų, ryšulių ar paketų. 2024 m. balandžio 8 d. apie 02 val. 45 min., jis girdėjo kažkokį neįprastą garsą, panašų į pokštelėjimo ir iš karto po to per radijo ryšio stotelę jo kolega A. Ž. jam pasakė, kad ateitų prie jo posto, nes įvyko nedidelis užsidegimas. Jis iš savo posto Nr. 17 iki posto Nr. 18 nuėjo per kokias 5 minutes. Priėjęs prie savo kolegos pamatė, kad Rusijos Federacijos ambasados siena, esanti lygiagrečiai prieš bendrabutį, adresu (duomenys neskelbtini), yra apipilta skysčiu, pamatė jau tik juodos spalvos dėmę. Jis priėjęs jau degančios liepsnos nematė, nes jau niekas nedegė. Jo kolega pasakė, kad jis pamatė, kad dega apipilta skysčiu ambasados siena. Minėjo, kad ji degė neilgai, vos kelias minutes. Jis sakė, kad girdėjo garsą, lyg stiklo dužimą. Iškarto po šio išgirsto garso išėjo iš posto Nr. 18 į lauką ir pamatė degančią ambasados sieną. Tačiau jokių asmenų aplink jis nematė. Kartu su kolega jie apėjo aplink ambasadą, tačiau jokių asmenų eidami nematė, taip pat nebuvo jokių automobilių. Prie tvoros nerado jokių įtartinų daiktų, ryšulių ar talpų. Jo kolega priėjęs prie Rusijos Federacijos ambasados vartų, esančių netoli jo posto paspaudė skambutį. Atsiliepė ambasados apsaugos darbuotojas, kuris buvo poste. Apsaugos darbuotojas išėjęs iš posto ir priėjęs prie vartų nebuvo. Jis telefonspyne prisistatė A. K., paaiškino, kad jis pats nieko nematė, vaizdo stebėjimo kamera tuo metu stebinti būtent tą perimetrą, kur buvo mesta talpa su degiu skysčiu buvo nusukta. Per kitas kameras, galimai matosi, kad kažkas skrieja per tvorą nuo bendrabučio pusės. Daugiau ką užfiksavo ambasados kameros jis nieko neminėjo. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad buvo uždegtas žibalas. Tačiau kokios rūšies talpoje buvo degus skystis nesakė, tad nežino ar stiklinė ar plastikinė buvo talpa. Jie su kolega įvykio vietos neapžiūrėjo, nes kaip ir minėjo patekti į Rusijos Federacijos ambasados teritoriją jie negali. Jiems apsaugos darbuotojas jokių daiktų, pėdsakų iš įvykio vietos nepadavė. Daugiau jis jiems nieko nepaaiškino. Apie įvykį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus budėtoją informavo nedelsiant jo kolega A. Ž.. Po įvykio budėtojas nurodė stebėti akyliau ambasados perimetrą. Į įvykio vietą atvyko Reagavimo skyriaus pareigūnai, kurie įvykio vietoje atliko pirminius procesinius veiksmus. 2024 m., balandžio 8 d. rytą apie 07 val. 00 min. postą perėmė kitas policijos pareigūnas, jam atrodo po jų dirbo tik vienas policijos pareigūnas. Kas toks tiksliai perėmė postą, pasakyti negali, neprisimena. Atvykęs policijos pareigūnas detaliai buvo informuotas apie šį įvykį. Daugiau apie šį įvykį jis nieko paaiškinti negali, kaip ir minėjo, prieš šį įvykį jokių įtartinų asmenų, automobilių jis neįsidėmėjo patruliuodamas aplink Rusijos Federacijos ambasadą. Po įvykio nematė jokių pasišalinančių, bėgančių asmenų ambasados teritorijoje ar aplink ją. Šio įvykio sukeltos žalos ambasadoje iš arti jis nematė, nes pastatas, kuris buvo apgadintas yra ambasados teritorijoje į kurią jie patekti negali. Kas surinko ir kam perdavė įvykio vietoje rastus pėdsakus, turinčius reikšmės tiriant šį nusikaltimą, jis nežino. Jo postas Nr. 17, kaip ir minėjo buvo Ukrainos Didvyrių g. 2, prie pagrindinių ambasados vardų, o talpa su degiu skysčiu buvo įmesta į ambasados teritoriją pro tvorą esančią netoli bendrabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), šalia posto Nr. 18. Todėl jo postas nuo tos vietos yra pakankamai toli, apie 150 metrų, nes jis tos vietos akivaizdžiai iš savo posto nematė, ji yra kitoje ambasados pastato pusėje (t. 2, b. l. 70-74).

2024 m. balandžio 12 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti D. G. mobilaus ryšio telefono pokalbiai (t. 2, b. l. 84-87).

2024 m. balandžio 17 d. telekomunikacijos įvykių išklotinių apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėta D. G. naudojamo mobilaus ryšio telefono telekomunikacijos įvykių išklotinė laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 8 d. iki 2024 m. balandžio 8 d. (t. 2, b. l. 105-109).

2024 m. balandžio 8 d. D. G. gyvenamosios vietos kratos protokolas. (t. 2, b. l. 159-168).

2024 m. balandžio 9 d. apklaustas D. G. parodė, kad pranešimas apie įtarimą įteiktas, jo esmė jam suprantama. Rimtų galvos traumų nėra turėjęs. Priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas. Psichiatrinėse ligoninėse gydytas, kada paskutinį kartą, neatsimena, galimai 2018 metais. Serga sunkia depresija, jam yra psichiatro paskirti vaistai „Xanax“ ir „Trudaks“. Savo kaltę pripažįsta visiškai, parodymus duoti sutinka. Parodo, kad paskutinė darbovietė buvo Anglijoje, konvejerinių linijų montuotoju. Buvo vedęs, turi sūnų. Gyvena vienas asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Yra dirbęs reklamos agentūroje, vairuotoju. Pagamino sprogstamąją medžiagą pats, tam nereikia specialių žinių. Į tyrėjos klausimą kodėl padarė nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas atsako, kad negali teroristinė valstybė turėti savo ambasadą demokratinėje šalyje. Ne per seniausiai „Telegram“ programėlės kanale parodė, kad Rusijos kariai sušaudo Ukrainiečių belaisvius, kas jam sukėlė pyktį. Nemano, kad karo padėtis po jo poelgio pasikeis, tačiau tokiu būdu išreiškė savo emocijas ir nepasitenkinimą. Kalbant apie pirmą jo bandymą, pasiruošimas vyko valanda iki sprogimo, o būtent 2024 m. balandžio 7 d. nakties metu galimai apie 01 val. nuėjo iki netoli PC „P“ esančios degalinės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, į tuščią tarą įsipylė degalų - benzino, tačiau į kokią tarą, neatsimena. Nusipirko litrą benzino, atsiskaitė grynais. Vėl pėsčiomis su benzinu grįžo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį savo butą. Dar prieš įsigyjant benziną, rado tuščius 1 vnt. 1 litro talpos ir 2 vnt. 0,5 litrų talpos stiklinius butelius, vienas galimai buvo nuo sulčių, kitas neatsimena. Kurioje tiksliai vietoje juos rado, neatsimena, galimai požeminėje perėjoje netoli PC „P“ arba šiukšlių dėžėse, konkrečiai nurodyti negali. Benziną pylėsi į rastą vieno litro talpos butelį. Grįžęs namo į (duomenys neskelbtini) g., savo bute esančiame (duomenys neskelbtini) aukšte, pradėjo ruoštis, o būtent išplovė virtuvės kriauklėje, prieš tai rastus butelius tam, kad neliktų piršto atspaudų. Rado skudurą, kuriuo plovė grindis, nenusakomos spalvos, kurį sukarpė juostelėmis, vieną juostelę sukišo į vieną butelį, kitą į kitą butelį, prieš tai įpylė ten benzino (pilnus butelius). Uždengė butelį paprastu politileniniu maišeliu ir aprišo su gumyte. Girdėjo, kad koridoriuje dar yra kaimynai, todėl pasidėjo paruoštus du buteliui su benzinu ir skuduru viduje ir laukė kol kaimynai išeis. Apie valandą laiko reikėjo laukti kol kaimynai išeis. Kaimynams išėjus, pasiėmė du prieš tai paruoštus butelius ir nuėjo į bendro naudojimo balkoną. Skuduro vienas galas buvo butelio viduje, kurio viduje buvo benzinas, kitas galas buvo išorėje. Nuėjęs į balkoną, apvertė butelį, kad išorėje esantis skuduras prisisemtų benzino, po ko su žiebtuvėliu padegė skudurą ir metė į Rusijos ambasados pastatą. Norėjo pataikyti į langą, kad būtų padaryta didesnė žala, tačiau buteliui pataikius į sieną labai nusiminė, suprato, kad planas nepavyko. Įvyko sprogimas. Iš karto uždegė kitą butelį ir irgi iš karto metė, tačiau po to iš karto bėgo į butą ir nematė kur pataikė. Naktį dar prieš mesdamas butelius į ambasadą, butelį, kuriame buvo pripiltas benzinas, išmetė netoli namų esantį šiukšlių konteinerį. Ryte nuėjo vėl į tą patį balkoną bendro naudojimo, pasidaręs kavos ir suprato, kad padaryta per maža žala, todėl nusprendė pakartoti. Suprato, kad reikia didesnės talpos butelio, bet ne 0,5 litro talpos bei sugalvojo, jog nori pataikyti į ant ambasados pastato esantį Rusijos Federacijos herbą. Visą dieną buvo namie, link vakaro apie 23 val. nuėjęs į aikštelę, esančią Narbuto g. ir Konstitucijos pr. sankirtoje, rado 1 litro talpos stiklinį butelį, lygtais nuo lenkiškos degtinės „Zubrovka“, įstrigo pavadinimas, todėl įsiminė. Ten pat aikštelėje rado skalbimo minkštiklio plastikinį butelį, galimai „Lenor“ smėlio spalvos ir nuėjęs į tą pačią degalinę nusipirko litrą benzino, kurį įsipylė į plastikinį butelį. Prieš įsipildamas turėjo susimokėti už benziną ką ir padarė, atsiskaitęs grynais pinigais. Iš degalinės grįžo namo, kur vėl pradėjo ruoštis, o būtent vėl išplovė rastą stiklinį butelį, įpylė benzino ir vietoje medžiaginio skuduro susuko popierinį rankšluostį ir jį tokiu pačiu principu įdėjo į butelį, uždėjo vienkartinę pirštinę paimtą degalinėje ir pritvirtino su gumyte prie butelio. Jam tas pasiruošimas užtruko iki 5 minučių. Plastikinį butelį, kuriame buvo benzinas išmetė į tą patį konteinerį, esantį prie namų. Grįžęs namo dar kelis kartus buvo išėjęs į bendro naudojimo balkoną pažiūrėti ką veikia apsauginis dirbantis ambasadoje. Pastarasis naršė telefone, kadangi matė šviečiantį telefono ekraną. Tada pasiėmęs paruoštą butelį, nuėjo į balkoną, tokiu pačiu principu apvertė, su žiebtuvėliu padegė ir metė į Rusijos ambasadą. Nelabai matė kur pataikė, tačiau sprogimas buvo stipresnis negu pirmą kartą. Dar prieš tai bendro naudojimo koridoriuje išjungė šviesą, kad įvykus sprogimui apsaugos darbuotojai nepamatytu jo. Po sprogimo grįžo į butą ir pro langą stebėjo kas vyksta, kaip su žibintuvėliais vaikšto darbuotojai. Ryte pasidaręs kavos vėl išėjo į balkoną ir pastebėjo, kad vėl jokios žalos nepadarė. Tada suprato, kad jo ieškos ir sugalvojo palaukti savaitę ir vėl pabandyti, tačiau jau būtų pirkęs 10 litrų benzino. Nusiminęs išėjo į parduotuvę alaus, nuėjo netoli namų esančio tvenkinio kur vartojo alų. Jam einant pirkti trečio butelio alaus buvo sulaikytas pareigūnų, panaudojant perteklinę fizinę jėgą, o būtent paguldė jį į žemę, jis nesipriešino jiems. Labai gailisi, kad nepadarė didesnės žalos (t. 3, b. l. 73-77).

2024 m. rugpjūčio 5 d. apklaustas D. G. parodė, kad pranešimas apie įtarimą įteiktas, suprantamas. Savo kaltę pripažįsta. Savo ankstesnius parodymus atsimena, juos tvirtina. Norėtų papildyti, kad nesutinka su pranešime apie įtarimą nurodyta sąvoka „Rusijos Federacijos ambasada“, tai yra laikinai žudikų ir teroristų užgrobtas Rusijos Federacijos ambasados pastatas. Taip pat papildo dėl pranešime apie įtarimą pateiktos žalos, nesutinka, kad padaryti apgadinimai yra verti 6 025 eurų, jo manymu padarytų apgadinimų žala yra ne daugiau nei 100 eurų. Rusijos Federacijai padarytą žalą pasižada atlyginti tuomet, kai Rusijos Federacija atlygins Ukrainai padarytą žalą dėl savo teroristinių veiksmų. Advokatės klausimas: Sakote, kad Rusijos Federacijos ambasadai padaryta žala sudaro 100 eurų, o įtarime nurodyta 6 000 eurų, kodėl taip sakote, pagrįskite savo nuomonę? Įtariamojo atsakymas: Tai yra absoliučiai juokinga kaina. Pats yra dirbęs statybos srityje apie 10 metų, žino, kad nudažyti pajuodavusias sienas, kuri yra ne daugiau negu 3 cm3, kainuoja mažiau negu 100 eurų. Žino kiek kainuoja dažai, tikrai kaina ne 6 000 eurų. Advokatės klausimas: Ar pats galėtumėte pataisyti padarytą žalą? Įtariamojo atsakymas: Be problemų, bet tik tada kai Rusijos Federacija atlygins Ukrainai padarytą žalą (t. 3, b. l. 98-101).

2024 m. balandžio 9 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodoma, kad su įtariamuoju D. G. buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Prieš pradedant parodymų patikrinimą vietoje, įtariamajam išaiškintos jo teisės. Įtariamajam užtikrintas jo gynėjo dalyvavimas atliekant minimą procesinį veiksmą. Parodymų patikrinimas vietoje atliekamas dienos metu esant natūraliam dienos apšvietimui. Vadovaujantis BPK 179 straipsniu, šio ikiteisminio tyrimo veiksmo metu daromos nuotraukos bei filmuojama. Įtariamasis nurodė važiuoti jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Apie 15:30 val. atvykus įtariamojo nurodytu adresu, įtariamojo D. G. buvo paprašyta parodyti butą, kuriame jis gyvena. D. G. ir kiti procesinio veiksmo atlikime dalyvaujantys asmenys įėjo į (duomenys neskelbtini), bendrabučio tipo daugiabutį namą bei pakilo į (duomenys neskelbtini) aukštą, kuriame D. G. sustojo prie tamsios spalvos durų, nepažymėtų skaičiumi. D. G. nurodė, kad jis gyvena minėtame bute. Paprašius papasakoti apie 2024 m. balandžio 7 d. ir 2024 m. balandžio 8 d. įvykius ir ką minėtame bute D. G. veikė nurodytomis dienomis D. G. paaiškino, kad 2024 m. balandžio 7 d. nuėjo į (duomenys neskelbtini) degalinę nusipirko benzino, kurį įsipylė į prieš tai rastą tarą. Neatsimena ar grįždamas ar eidamas į degalinę rado 2 stiklinius buteliukus. 2024 m. balandžio 7 d. grįžęs po 00 val. kriauklėje supylė į stiklinę tarą benziną, paėmęs skudurą, jį sukarpė juostelėmis, vieną juostelę sukišo į butelius pripiltus benzino, juos uždengė politilieniniu maišeliu ir aprišo gumyte, kad nebūtų kvapo ir pasidėjo prie durų. Paskui išplovė kriauklę ir laukė tinkamo momento. Paklausius įtariamojo kokio momento jis laukė, pastarasis paaiškino, kad tą naktį bendro naudojimo koridoriuje vaikščiojo kaimynai, todėl jis laukė kol nieko nebus koridoriuje. Toliau tęsdamas pasakojimą, įtariamasis parodė, kad paėmęs paruoštus butelius su skuduru ir benzinu, išėjo iš buto ir nuėjo link bendro naudojimo balkono. Visi proceso dalyviai kartu su įtariamuoju nueina į bendro naudojimo balkoną, pro kurį matosi Rusijos Federacijos ambasados pastatas. Visiems proceso dalyviams būnant šalia bendro naudojimo balkono, įtariamasis parodė vietą kur jis pasidėjo butelius su skysčiu, taip vadinamu - molotovo kokteiliu. Apžiūrėjo aplinką ir nepastebėjo jokių judesių. Po ko uždegęs butelius metė pirmą kartą ir metė antrą kartą. Įtariamasis parodė vietą, kur stovėjo balkone bei vietą, kur taikėsi pataikyti. Iš karto po butelių mėtymo grįžo į savo butą. Visi proceso dalyviai pajudėjo link buto durų. Visą naktį praleido savo bute ir stebėjo aplinką ir į balkoną daugiau nebuvo išėjęs. Ryte 2024 m. balandžio 7 d. pasidaręs kavos nuėjo į tą patį balkoną įvertinti padarytą žalą, nusivylė padaryta žala. Sulaukęs vakaro išėjo susirasti tuščios taros, smėlio spalvos „Lenor“ 2,5 berods litrų, nuėjęs į tą pačią (duomenys neskelbtini) degalinę, nusipirko litrą benzino, kurį įsipylė į plastikinį butelį. Prieš tai atsiskaitęs grynais pinigais. Aikštelėje prie „P“ Narbuto g. ir Konstitucijos pr. sankirtoje šiukšlinėje rado tuščią stiklinį 1 litro talpos butelį. Iš degalinės grįžęs namo, vėl išplovė rastą stiklinį butelį, įpylė benzino ir vietoje medžiaginio skuduro susuko popierinį rankšluostį į tūtelę ir jį tokiu pačiu principu kaip skudurus įdėjo į butelį, uždėjo vienkartinę pirštinę paimtą degalinėje ir pritvirtino su gumyte prie butelio, kad nebūtų kvapo. Apie 03 val. kelis kartus buvo išėjęs į bendro naudojimo balkoną pažiūrėti ką veikia apsaugos darbuotojas dirbantis ambasadoje. Tą dieną taikėsi būtent į tą vietą kur buvo Rusijos Federacijos herbas, norėjo jį sudeginti. Tada grįžęs į butą pasiėmė paruoštą butelį su benzinu, nuėjo į balkoną. Visi proceso dalyviai grįžta vėl į balkoną. Įtariamasis parodo vietą balkone, kur 2024 m. balandžio 8 d. naktį buvo pasidėjęs butelį su benzinu (balkono kairėje pusėje esančio staliuko) bei parodė vietą iš kurios metė butelį su skysčiu į Rusijos ambasados pastatą. Įtariamasis papildo, kad dar prieš eidamas į balkoną, bendro naudojimo koridoriuje išjungė šviesą, kad įvykus sprogimui apsaugos darbuotojai jo nepastebėtų. Proceso dalyviai grįžo prie buto durų kur D. G. parodė, kad pro buto langą stebėjo aplinką. Po atlikto veiksmo daugiabutyje, visi proceso dalyviai išėjo iš daugiabučio namo į kiemą, kur nuo pagrindinio įėjimo į daugiabutį adresu (duomenys neskelbtini), įtariamojo nurodyta kryptimi prie 3 šiukšlių konteinerių. Visiems proceso dalyviams nuėjus prie minėtų konteinerių, įtariamasis tęsė savo parodymus, o būtent, kad jo rodoma vieta - šiukšlių konteineris yra vieta, kur jis 2024 m. balandžio 7 d. ir 2024 m. liepos 8 d. naktį atnešdavo išmetimui plastikinius butelius, kuriuose buvo benzinas. Po ko visi proceso dalyviai grįžo į automobilius su kuriais atvyko iki (duomenys neskelbtini) ir pajudėjo įtariamojo nurodyta kryptimi, o būtent į (duomenys neskelbtini) degalinę adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) šalia prekybos centro „P“. Atvykus į nurodytą vietą įtariamasis parodė, kad 2024 m. balandžio 7 d. naktį atėjęs į degalinę, nuėjo iki 5 arba 6 numeriu pažymėtą kolonėlę, kur į 1 litro talpos butelį, galimai nuo mineralinio vandens, įsipylė 1 litrą benzino. 2024 m. balandžio 8 d. atėjęs į nurodytą degalinę bandė prisipilti degalų, tačiau jam neleido įsipilti, todėl nuėjęs į degalinės vidų pasiteiravo kodėl neleidžia prisipilti. Sumokėjęs už degalus - benziną, atėjo prie 1 numeriu pažymėtos kolonėlės ir įsipylė į prieš tai rastą tuščią tarą benzino. Atlikus parodymų patikrinimą vietoje visi proceso dalyviai su anksčiau nurodytais automobiliais išvažiuoja įtariamojo D. G. nurodyta kryptimi, o būtent link automobilių stovėjimo aikštelės esančios Saltoniškių, Geležinio Vilko sankirtoje (įtariamojo klaidingai nurodyta Ukmergės g.) ties pastatu „Teltonika“. Atvykus į vietą įtariamasis parodo, kad galimai šioje vietoje 2024 m. balandžio 8 d. naktį rado tuščią skalbimo minkštiklio butelį plastikinį, galimai „Lenor“ smėlio spalvos ir nurodė kryptį, kurią ėjo link degalinės. Užfiksavus įtariamojo D. G. parodymus, visi įsėdo į tarnybinius automobilius bei grįžo į Vilniaus aps. VPK patalpas parodymų patikrinimo vietoje eigą ir rezultatus užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje protokole, susipažinti su parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir užfiksuotomis nuotraukomis (t. 3, b. l. 81-83).

2024 m. gegužės 8 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvadoje nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog D. G. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 3, b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 187 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

BK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-511/2022).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šios veikos kvalifikavimą lemia tokie objektyvieji nusikaltimo padarymo požymiai, kaip padarytos veikos pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai.

Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti; tiesa, padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Šios nusikalstamos veikos padarymo vieta yra viešoji vieta. Tai tokia erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Be to, veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne; svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53-693/2018, 2K-66-942/2017, 2K-308-942/2017).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog D. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo D. G. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad siekdamas išreikšti nepasitenkinimą Rusijos valdžia ir jos vykdoma agresija prieš Ukrainą, nusprendė iš balkono mesti „molotovo kokteilius“ į Rusijos ambasadą. Nesiekė, jog aplinkiniai nukentėtų. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 63-78; 116-128; 139-147, Rusijos Federacijos ambasados pateiktos nuotraukos (t. 1, b. l. 151-154), specialistų išvados (t. 1, b. l. 84-85; 105-109; 160-161; 192-196; t. 3, b. l. 45), vaizdo įrašų apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 29-39), apžiūros protokolai (t. 2, b. l. 40-42; 45-49), liudytojų apklausos protokolai (t. 2, b. l. 52-55; 58-61; 64-67; 70-74), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (t. 2, b. l. 84-87), telekomunikacijos įvykių išklotinių apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 105-109), parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t. 3, b. l. 81-83).

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

IV. Bausmės skyrimo klausimai

BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 284 straipsnyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Spręsdamas dėl D. G. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytos dvi apysunkės ir dvi nesunkios nusikalstamos veikos), padarytos veikos yra baigtos, įvykdytos veikiant tiesiogine tyčia, bei D. G. asmenybę – teistas 1 kartą, baustas administracine tvarka, registruotas Užimtumo tarnyboje. Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra laisvės atėmimo bausmė. Taigi, už padarytą BK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, D. G. skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už padarytą BK 284 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, skirtina 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (pirmas epizodas). Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant D. G. padarytų nusikalstamų veikų idealiai sutapčiai, sprendžia bausmes, paskirtas už BK 187 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį (pirmas epizodas) subendrinti apėmimo būdu griežtesnei 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir paskirti subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Už padarytą BK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, D. G. skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už padarytą BK 284 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, skirtina 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (antras epizodas). Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant D. G. padarytų nusikalstamų veikų idealiai sutapčiai, sprendžia bausmes, paskirtas už BK 187 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį (antras epizodas) subendrinti apėmimo būdu griežtesnei 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir paskirti subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, D. G. paskirtas bausmes teismas subendrina dalinio sudėjimo būdu, ir skiria subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes kaltinamasis yra teistas, ikiteisminio tyrimo metu gailėjosi, jog nepadarė didesnės žalos, BK 187 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje įtvirtintas veikas padarė du kartus (2024 m. balandžio 7 d. ir 2024 m. balandžio 8 d.), be kita ko, jo įvykdytos veikos dėl turto sugadinimo padarytos visuotinai pavojingu būdu.

Kadangi kaltinamasis D. G. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skiriama 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė

Į bausmės laiką įskaityti D. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 8 d., 19.25 val. (t. 3, b. l. 56-57), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

V. Kiti klausimai

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Rusijos Federacijos ambasada Lietuvos Respublikoje pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti – 6 025 Eur (t. 2, b. l. 7-9).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Teismas konstatuoja, kad Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (2024 m. balandžio 22 d. darbų sąmata), todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo priteisiama 6 025 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo kaltinamajam D. G. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis buvo suimtas, todėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, nuosprendžiu paskirtas realus laisvės atėmimas) teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis BPK 94 straipsniu, sprendžia daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: šukes (t. 1, b. l. 112; 199-200), suodžiaus pavyzdį nuo dėmės Nr. 1 bei suodžiaus pavyzdį nuo dėmės Nr. 2 (t. 1, b. l. 148-150), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, DVD plokšteles palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 7 d. veika), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2024 m. balandžio 7 d. veika), ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, D. G. bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje bei 284 straipsnyje (2024 m. balandžio 7 d. veikos) subendrinti apėmimo būdu – griežtesnei 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir paskirti subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 8 d. veika), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2024 m. balandžio 8 d. veika), ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, D. G. bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje bei 284 straipsnyje (2024 m. balandžio 8 d. veikos) subendrinti apėmimo būdu – griežtesnei 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir paskirti subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, D. G. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir skirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. G. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu ir jam skiriama galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaityti D. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 8 d. vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Ikiteisminio tyrimo metu D. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. G. 6 025 Eur (šešis tūkstančius dvidešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš D. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.

Teismas, vadovaudamasis BPK 94 straipsniu, sprendžia daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: šukes, suodžiaus pavyzdį nuo dėmės Nr. 1 bei suodžiaus pavyzdį nuo dėmės Nr. 2, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, DVD plokšteles palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis