Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-01 · Administracinė byla Nr. AS-525-514-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-01
Bylos Nr.
AS-525-514-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
G. J.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės tarybai
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS525-514/2010Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.3.8; 81 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. J., atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. J. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) atstatyti praleistą skundo padavimo terminą, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių;

2) panaikinti Palangos m. tarybos 4-o šaukimo 36 posėdyje 2002 m. kovo 28 d. priimtą sprendimą Nr. 33 patvirtinti detalųjį planą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga (toliau – ir Sprendimas);

3) įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ar jos teisių perėmėją atsakyti į pareiškėjo 2009 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei Klaipėdos apskrityje siųstą pareiškimą, kurį ji peradresavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijai;

4) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėją atsakyti į pareiškėjo 2001 m. vasario 28 d. prašymą;

5) priteisti iš Palangos miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidas;

6) vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui, kaip detaliojo plano, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, organizatoriui, išduoti vykdomąjį raštą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. sausio 15 d. sprendimui įvykdyti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 30 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pažymėjo, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22 – 24, 32 – 33 straipsniai. Tai pat būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. Remdamasis ABTĮ 33 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. N3-688/2006, TA15-80/2006), nurodė, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą. Pareiškėjas nurodė, kad apie Sprendimą nežinojo, Palangos miesto taryba tvirtino ginčo detalųjį planą, jo manymu, matomai pavėluotai sužinojusi, kad ginčo sklype pareiškėjas nebeturi nuosavybės, jam, kaip detaliojo plano organizatoriui, nepasiūlė sudaryti sutarties dėl miesto infrastruktūros vystymo, pareiškėjo sunki šeimyninė padėtis, jam ir jo sutuoktinei nustatytas 35% darbingumas, gyvena iš pašalpų, visas kelių milijonų vertės turtas areštuotas, be to, jis tikėjo, jog ir be kreipimosi į teismą ginčo situacija gali būti išspręsta. Pabrėžė, jog pareiškėjas skundžia 2002 m. kovo 28 d. Sprendimą, skundą teismui pateikė 2010 m. birželio 28 d., akivaizdžiai praleidęs įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Tuo tarpu nurodytos skundo padavimo teismui praleidimo priežastys laikytinos nepagrįstomis jokiais faktiniais duomenimis, kuriuos būtų galima pripažinti objektyviomis, sutrukdžiusiomis jam laiku kreiptis į teismą ar užkirtusiomis kelią tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, priežastimis. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo teisė naudotis advokato paslaugomis buvo apribota, suvaržyta. Pažymėjo, kad pareiškėjo nežinojimas savo konstitucinių teisių ar (ir) pareigų, nėra ir negali būti svariu motyvu laikyti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi pareiškėjas buvo ginčo detalaus plano organizatoriumi, teisiniai ginčo situacijos aspektai jam buvo ar turėjo būti suprantami. Atsižvelgė į ABTĮ 33 straipsnio 2 dalį, aplinkybę, jog iš 2001 m. vasario 28 d. rašto matyti, kad Palangos miesto savivaldybės administracijoje jis gautas 2001 m. kovo 2 d., o iš nurodyto 2009 m. vasario 27 d. rašto matyti, kad tikroji jo data – 2009 m. vasario 25 d., ir jis gautas institucijoje 2009 m. vasario 27 d. ir padarė išvadą, kad net ir tuo atveju, jei atitinkamos institucijos pareiškėjo prašymų ir neišnagrinėjo per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą, ir (ar) atitinkamo sprendimo, kaip tai numatyta šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje, nepriėmė, akivaizdu, jog nustatyti įstatymo skundo padavimo terminai žymiai praleisti ir nepateikta jokių pateisinamų skundo padavimo termino praleidimo priežasčių. Konstatavo, kad pareiškėjas, žinodamas apie Sprendimą ir veikas, nebuvo tiek rūpestingas, kiek analogiškoje situacijoje elgtųsi kiekvienas protingas asmuo, kad laiku ir tinkamai kreiptųsi teisminės gynybos, pareiškėjui nebuvo užkirsta galimybė tinkamai realizuoti konstitucinę teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise jis tinkamai nepasinaudojo ir tai sąlygojo subjektyvios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas praleido terminus, numatytus ABTĮ 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Todėl netenkino prašymo dėl termino atnaujinimo, o skundą atsisakė priimti. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2001 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo G. J. skundą buvo patenkinęs, t. y. panaikino ginčytą sprendimą ir įpareigojo Palangos miesto savivaldybės tarybą patvirtinti ginčo žemės sklypo detalųjį planą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. sausio 15 d. sprendimu (byla Nr. A7-65/2002) patenkino Palangos miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą – panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2001 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir G. J. skundą atmetė. Pažymėjo, jog prašymas išduoti vykdomąjį raštą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. sausio 15 d. sprendimui įvykdyti priskirtinas procesinio pobūdžio klausimams, sprendžiamiems konkrečioje jau išnagrinėtoje byloje, todėl negali būti atskiru skundo dalyku (ABTĮ 97 straipsnio 2 dalis, 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį ir priimti jo skundą.

Nurodo, jog teismo sprendimai privalo būti įvykdyti, o Palangos miesto savivaldybės taryba Sprendimu ignoruoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. sausio 15 d. sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą. Pažymėtina, jog atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido skundo dėl Sprendimo panaikinimo teismui padavimo terminą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas tinkamai, išsamiai, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, administracinių teismų praktiką, įvertino pareiškėjo prašymą ir padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo jį tenkinti ir atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą, o byloje nėra duomenų, kad toks terminas praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai, įvertinęs ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, konstatavo, jog reikalavimai, susiję su, kaip teigia pareiškėjas, vilkinimu atsakyti į pareiškėjo raštus, taip pat pateikti praleidus terminus, o terminų skundui dėl tokių reikalavimų paduoti atnaujinti nėra pagrindo. Pažymėtina, jog vien teiginiai, kad asmeniui turi būti garantuojama teisė kreiptis į teismą, negali sudaryti pagrindo nesilaikyti procesinių kreipimosi į teismą reikalavimų, nustatytų ABTĮ, arba vertinti, jog pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių praleido skundo padavimo teismui terminą.

Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertinus ABTĮ 97 straipsnio nuostatas, dėl vykdomojo rašto išdavimo turėtų būti kreipiamasi toje byloje, kurioje priimtas vykdytinas sprendimas, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti ir šią pareiškėjo skundo dalį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ir neatnaujino termino skundui paduoti, taip pat pagrįstai konstatavo, jog skundo dalį dėl procesinio klausimo išduoti vykdomąjį raštą taip pat atsisakytina priimti. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo G. J. atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas