- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-19
- Bylos Nr.
- AN2-243-361/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00586-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pažeidėjas
- V. Š.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7.1Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar kito turto sugadinimą kvalifikuojamas pagal ANK 423 str. 3 d. (ANK 423 str. 3 d.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. (V. Š.) atstovo advokato D. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2019 m. kovo 21 d. V. Š. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, 2019 m. kovo 19 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., atbuline eiga vairuodamas automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo, dėl ko atsitrenkė į stovintį kitą automobilį ir jį apgadino, iš įvykio vietos nuvažiavo, be to, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki kol įvykio vietoje nebuvo nustatytos ar ištirtos aplinkybės (nustatytas 1,07 promilės girtumas). Šiais veiksmais V. Š. kaltintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, ir 222 punktų reikalavimus ir padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. gegužės 31 d. nutarimu V. Š. už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skyrė 10 Eur baudą, ANK 423 straipsnio 3 dalyje – 1 200 Eur baudą, ANK 426 straipsnio 1 dalyje – 600 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 200 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. atstovas advokatas D. C. skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutarimą, bylą pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukti, skirti nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.
3.1. Teigia, jog teismas formaliai taikė ANK 423 straipsnio 3 dalį, įvertinęs tik išorinius – objektyviuosius šios veikos požymius. Teismas neįvertino V. Š. asmenybės – (duomenys neskelbtini), turintis šeimą, anūkų, liudytojų N. V., D. K., J. Š. parodymų, jog įvykio dieną, nei prieš važiuodamas pasiimti anūkų, nei atvažiavęs jų pasiimti, nei grįžęs namo su anūkais V. Š. alkoholio nevartojo, neatrodė pavartojęs ir nuo jo nesklido alkoholio kvapas. Todėl, akivaizdu, kad V. Š. įvykio metu buvo blaivus ir priešingų įrodymų nėra. Nors minėti liudytojai yra V. Š. šeimos nariai ir vienas jų artimas draugas, jų parodymai turi būti vertinami neatsiribojant nuo kitų byloje surinktų duomenų apie V. Š. asmenybę ir neignoruojant logikos bei įprastų gyvenimo dėsnių. Akivaizdu, kad šeimos nariai nebūtų leidę V. Š. neblaiviam vairuoti ir dar vežti automobiliu mažamečių vaikų. Be to, net darant prielaidą, kad V. Š. buvo neblaivus eismo įvyko metu, tai kiek jis turėjo būti neblaivus, jog po 4 valandų po įvykio (20.30 val.) jo neblaivumas būtų 1,07 prom. Pagal Vidmarko formulę, V. Š. neblaivumas įvykio metu turėjo būti apie 2 prom., taigi būtų akivaizdžiai matomas aplinkiniams ir atsiliepęs vairavimo įgūdžiams. Aptariama norma numato atsakomybę ne šiaip sau už alkoholio pavartojimą, bet tokiu pavartojimu asmuo turi siekti eismo įvykio aplinkybių nustatymo apsunkinimo. V. Š. nežinojo, jog padarė eismo įvykį, o alkoholį vartojo namuose praėjus 2 valandoms po įvykio. V. Š. įsileido pareigūnus į namus, davė paaiškinimus, leido apžiūrėti automobilį. Taigi įvykio aplinkybių tyrimo neapsunkino V. Š. pavartotas nedidelis alkoholio kiekis. Teismas nesiaiškino V. Š. psichinio santykio su veika ir kilusiais padariniais, todėl subjektyvusis veikos požymis – tiesioginė tyčia, liko neatskleista.
3.2. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo V. Š. nepadarė. Teismas neįrodė tiesioginės tyčios V. Š. veiksmuose, t. y. privalomai nenustatė, jog jis suvokė pareigą pasilikti įvykio vietoje, tačiau šią pareigą ignoruodamas iš jos pasišalino. Nors vienas iš įvykio liudytojų V. M. parodė, jog girdėjo automobilių kontakto garsą, o kitas liudytojas A. G. matė įvykį ir girdėjo didelį garsą, tačiau liko neįvertinta, kad V. Š. važiavo automobiliu turinčiu garso izoliaciją, o viduje triukšmavo mažamečiai vaikai. Apgadinimų pobūdis – išdaužtas kito automobilio žibinto stikliukas, taip pat leidžia manyti, jog tarp liudytojo girdėto didelio garso dėl automobilių kontakto metu ir padarytos žalos nėra tiesioginio ryšio. Tikėtina, kad tyliame daugiabučių namų kieme sukeltas garsas sudarė didelio, stipraus garso efektą vien dėl akustinių kiemo ypatybių arba tai nebuvo iš tikrųjų toks didelis garsas. Ant V. Š. automobilio po įvykio jokių, net menkiausių įbrėžimų, neliko, jų nesimato ir policijos darytose nuotraukose. Taigi, žalos mastas, kontakto pobūdis buvo tokie menki, kad sukėlė minimalius nukentėjusiojo asmens transporto priemonės apgadinimus, o kaltininkui nesukėlė praktiškai jokių. V. Š. teisme paaiškino, kad po kontakto stabtelėjo, tačiau tai padarė galbūt tik dėl to, jog reikėjo perjungti bėgį iš galinio į priekinį, o iš karto po to vienas iš anūkų paprašė žaidimui mobiliojo telefono. Iš liudytojos J. Š. parodymų matyti, jog 4 ir 10 metų anūkai grįžę su seneliu nepasakojo apie avariją, nebuvo susijaudinę ar elgęsi nenatūraliai. V. Š. grįžęs namo nepuolė „malšinti streso“ alkoholiu, o dar apie 2 valandas užsiėmė namų reikalais ir tik apie 19.00 val. vakarienės metu išgėrė taurę vyno. Visos šios aplinkybės rodo, jog V. Š. apie įvykusį kontaktą nieko nenutuokė. Priešingai manyti, V. Š. nesudarė pagrindo ir jo teigimu, jam keisti, įtartini asmenų skambučiai po įvykio. Todėl dar viena jo išgerta vyno taurė, neįrodo, jog jis vartojo alkoholį žinodamas, kad padarė eismo įvykį.
Atsiliepimas
4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu su skundu nesutinka. Mano, jog teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apelianto argumentai yra nepagrįsti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, jog teismas padarė faktines aplinkybes neatitinkančias išvadas dėl aktualių nusižengimų situacijos ir apelianto tyčinės kaltės padarius kvestionuojamus nusižengimus. Teismas argumentuotai motyvavo dėl apelianto kvestionuojamų faktinių nusižengimų padarymo aplinkybių, jo iškeltų versijų, objektyviai įvertino visetą byloje nustatytų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų, kurie, apygardos teismo įsitikinimu, įrodo apelianto veikoje esant jam inkriminuotų nusižengimų sudėtį.
6. Skunde nepagrįstai menkinamas V. Š. elgesys vairuojant, o būtent jo kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo galimybės šiuo konkrečiu atveju suprasti, jog atsitrenkė į kitą automobilį. Susidūrimo kontakto mechanizmas – tiesioginis smūgis į stovinčio automobilio galinę dalį, padarytos žalos pobūdis – išdaužtas žibintas, apgadintos abiejų automobilių išorės detalės, galiausiai žalos dydis, priešingai nei teigiama skunde, leidžia įsitikinti tuo, kad V. Š. turėjo realiai pajusti atsitrenkimo momentą. Be to, iš V. Š. automobilio fotonuotraukų matyti, jog galiniame bamperyje yra įrengti parkavimo davikliai. Techniškai tvarkingoje transporto priemonėje įmontuoti davikliai garsiniu signalu taipogi turėjo signalizuoti V. Š. apie tai, kad jis važiuodamas atbuline eiga artėja, o galiausiai, jeigu nesustos, atsitrenks į stovintį automobilį.
7. Tiek skundu kvestionuojamų, beje, svetimų nukentėjusiajam ir V. Š., liudytojų V. M., A. G. parodymai apie jų matytas įvykio aplinkybes, girdėtą nemenką susidūrimo garsą, dera su abiejų automobilių fotonuotraukose užfiksuotais ir matomais išorės detalių apgadinimais – išdaužtas nukentėjusiojo automobilio galinio kairiojo žibinto stiklas, apgadinta V. Š. automobilio galinio bamperio dešinė pusė. Šios aplinkybės, kartu su apylinkės teismo dar išsamiau atskleistomis įvykio aplinkybėmis, leidžia kaip pagrįstą vertinti šio teismo išvadą, jog V. Š. suprato, kad sukėlė eismo įvykį, apie kurį turėjo pranešti nukentėjusiajam, o jo nesuradęs, pranešti policijai, tačiau pasielgė priešingai – iš įvykio vietos nuvažiavo, apie įvykį policijai nepranešė. Todėl atmestini kaip deklaratyvūs skundo teiginiai, jog teigiamai charakterizuojama V. Š. asmenybė – (duomenys neskelbtini), turi šeimą, anūkų ir kartu jo marčios D. K., žmonos J. Š. bei draugo N. V. parodymai apie jo tinkamą elgesį iki įvykio ir po įvykio, paneigia V. Š. tyčinius kaltus pasitraukimo iš eismo įvykio ir alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo veiksmus.
8. Kiti skundo teiginiai, jog liudytojų matytas V. Š. stabtelėjimas kieme po kontakto su nukentėjusiojo R. D. automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas ne dėl šio kontakto, o tam, kad perjungtų bėgį, paduotų anūkui telefoną, vertinami kaip išgalvoti. Automobilių sugadinimų pobūdis, nešališkų įvykio liudytojų V. M., A. G. duoti parodymai, minėtų parkavimo daviklių techninės galimybės perspėti vairuotoją apie gresiantį kontaktą, leidžia pagrįstai teigti, jog V. Š., pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, o po to vartodamas alkoholį, veikė tiesiogine tyčia.
9. Akcentuodamas, kad geranoriškai bendradarbiavo su pareigūnais tiriant nusižengimo aplinkybes, apeliantas nutyli, jog dar iki atvykstant pareigūnams nukentėjusysis bandė telefonu su V. Š. išspręsti žalos atlyginimo klausimą. Nepavykus to padaryti, nukentėjusysis kreipėsi į policiją. Taigi, akivaizdu, jog ne V. Š., o nukentėjusiojo iniciatyva buvo pakviesta policija ištirti įvykio aplinkybes. Be to, kaip juridiškai klaidingas vertinamas skundo teiginys, jog pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį atsakomybę taikoma už tai, jog alkoholio pavartojimu po eismo įvykio, asmuo apsunkina eismo įvykio aplinkybių nustatymą. Ši norma numato atsakomybę vairuotojams už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, o ne už minėtą įvykio aplinkybių tyrimo apsunkinimą.
10. V. Š. skirta galutinė administracinė nuobauda yra adekvati (proporcinga) jo padarytiems nusižengimams, skirta įvertinus nusižengimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, pažeidėjo asmenybę, tai, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir nėra per griežta. V. Š. skirta galutinė nuobauda lygi už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų (ANK 423 straipsnio 3 dalis, 4 dalis) sankcijoje numatytoms minimalioms baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo riboms. Apelianto kaltė dėl jam inkriminuotų nusižengimų įrodyta, skundžiamas nutarimas pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Š. atstovo advokato D. C. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.