Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.2.23.1.1.; 2.12.1.4

2025 m. sausio 13 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-iojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirba (vykdo individualią veiklą), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropinę medžiagą - 3-chlormetkatinono (3-CMC), kurio masė yra 0,444 g (74,4 %) iki kol 2024 m. rugpjūčio 11 d. apie 21.45 val. Eišiškių pl., Vilniuje, dalinės apžiūros metu jos rankinėje minėtą psichotropinę medžiagą rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus pareigūnai.

A. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

A. J. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, gailėjosi. Parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d., apie 23 val., klube „Kablys“, lauke, nepažįstamas vyriškis pasiūlė nusipirkti narkotikų. Jai buvo įdomu ir ji už 30 Eur (po 10 Eur kupiūromis) nusipirko iš minėto vyriškio vieną plastikinį permatomą maišelį su kristalais – narkotikais 3CMC. Ji narkotikus pirko pirmą kartą. Iš minėto pakelio ji vartojo narkotikus 2024 m. rugpjūčio 10 d. ir 2024 m. rugpjūčio 11 d. dienos metu. Prieš tai narkotikų niekada nevartojo. 2024 m. rugpjūčio 11 d., apie 16.00 val., nuvažiavo į Kairėnų botanikos sodą. Miškelyje pasiklydo, negalėjo rasti kelio atgal namo. Miškelyje rado kažkokį namą, ten buvo 4-5 žmonės. Ji paprašė leisti jai paskambinti tėvams, nes savo telefoną pametė, tačiau minėti žmonės pradėjo rėkti, ji išsigando ir nubėgo giliau į miškelį. Miškelyje bėgdama pametė batus, apdraskė savo kojas, rankas. Tada ją sulaikė policijos pareigūnai ir jos rankinėje rado anksčiau minėtą plastikinį maišelį su narkotikais.

Be A. J. prisipažinimo jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

Liudytojas K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d., apie 21.21 val., gavo pranešimą, kad Vilniuje, Eišiškių pl., važiuojamąja dalimi blaškosi mergina, basa, tamsiais marškinėliais, šortais, ties Raisteliais eina keliu žemyn Vaidotų kryptimi. Atvykus į įvykio vietą pastebėjo pagal požymius atitinkančią merginą. Ji blaškėsi, nesiorientavo aplinkoje, paaiškino, kad laukia draugo. Tai buvo A. J.. Apie 21.45 val. atlikus merginos dalinę apžiūrą, rankinės vidinėje kišenėje rado permatomą polietileninį maišelį su viduje esančiais baltos spalvos, biriais milteliais ir baltos spalvos kristalu, galimai narkotine medžiaga. Iš pradžių mergina paaiškino, kad rankinė priklauso jai, bet suradus galimai narkotines medžiagas paaiškino, kad rankinė yra ne jos, kad ją paėmę iš draugo, su kuriuo susipažino naktiniame klube „Kablys“, draugo vardo nežinojo.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta gatvė, Eišiškių pl., Vilnius; pridėtos foto lentelės).

Savanoriškų daiktų - dokumentų pateikimo protokolu vyriausiasis patrulis K. P. savanoriškai pateikė permatomą polietileninį maišelį su viduje esančiais baltos spalvos biriais milteliais ir kristalu, kurie buvo paimti iš A. J. rankinės (Vokas Nr. 1).

Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. spalio 9 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-27576669-24 nurodyta: 1. Tyrimui pateiktoje kristalinėje medžiagoje (vokas Nr.1) yra psichotropinės medžiagos - 3-chlormetkatinono (3-CMC), kurio masė yra 0,444 g (74,4 %). 2. Ant tyrimui pateiktų A. J. rankų nuoplovų (Vokas Nr.2) narkotinių, psichotropinių ar jų pirmtakų nerasta.

Toksikologijos laboratorijos 2024 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 2437/2024(01) nurodoma, kad A. J. šlapime rasta amfetamino ir 3-chlormetkatinono.

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. J. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropinę medžiagą - 3-chlormetkatinono (3-CMC), kurio masė yra 0,444 g (74,4 %) iki kol 2024 m. rugpjūčio 11 d., apie 21.45 val., Eišiškių pl., Vilniuje, dalinės apžiūros metu jos rankinėje minėtą psichotropinę medžiagą rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus pareigūnai.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. J. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tik prašė leisti baudą sumokėti dalimis per metus laiko.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. J. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Jos padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga.

A. J. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. Lietuvos Respublikoje neteista, per vienerius metus vieną kartą bausta administracine tvarka už KET pažeidimą, paskirta bauda sumokėta, „Sodros“ duomenimis kaltinamoji vykdo individualią veiklą. Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. J. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad bauda už nesunkų nusikaltimą gali būti nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Teismo vertinimu prokuroro siūloma 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda A. J., atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

A. J. dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas įvertinęs A. J. asmenybę, paskirtos baudos dydį, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajai skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – dešimt mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Nors kaltinamoji prašė leisti sumokėti baudą dalimis, tačiau pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajai nustatomas laikotarpis, per kurį ji privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

A. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d., 21.45 val. iki 2024 m. rugpjūčio 12 d., 12.46 val. (viena diena). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti daiktus, likusius po objektų tyrimo (voką, kuriame yra rankų nuoplova ir objektų tuščios pakuotės, perduotą saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r.).

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – naikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. J. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d., 21.45 val. iki 2024 m. rugpjūčio 12 d., 12.46 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 32 MGL, t. y. 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų), dydžio.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti daiktus, likusius po objektų tyrimo – voką, kuriame yra rankų nuoplova ir objektų tuščios pakuotės, perduotą saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r.).

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 10 (dešimt) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-668-1217/2025)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.