Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1999-1055/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-05-22
Bylos Nr.
e1-1999-1055/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16715-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ana Karšul
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1999-1055/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16715-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; (S) 1.1.10.1; 1.2.14.1.1; 2.12.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Sandros Čaplikaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – galutine 11 MGL (1 430 Lt) dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – galutine 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 21.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nėra susijęs su darbu ir įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) – galutine 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose nuo 22.00 iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi paskirta papildoma pareiga – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiam, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, teistumas išnykęs,

7) 2023 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį - 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo; per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą; uždraudžiant vartoti alkoholį.

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. L., 2024 m. gegužės 3 d., apie 17 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), maisto prekių parduotuvėje ,,RIMI“ nuo parduotuvės koridoriuje esančios daiktų saugojimo dėžutės pagrobė svetimą - L. J. priklausantį turtą, t. y. raudonos spalvos, odinę ,,T. H." piniginę, kurios vertė 70 eurų, su kartu joje buvusiais 770 eurų grynais pinigais, iš kurių 7 vnt. kupiūromis po 100 eurų, 1 vnt. 50 eurų nominalo kupiūra ir 1 vnt. 20 eurų nominalo kupiūra, L. J. vardu išduota Swedbank kortele, Revolut banko kortele, nuolaidų kortelėmis, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. J. bendrą 840 eurų turtinę žalą.

Šiais veiksmais D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2024 m. gegužės 3 d. L. J.pareiškime nurodoma, kad 2024 m. gegužės 3 d. apie 17.30 val., parduotuvėje ,,RIMI“, adresu (duomenys neskelbtini), nuo parduotuvės koridoriuje esančios daiktų saugojimo dėžutės, D. L., gim. (duomenys neskelbtini), pavogė jos paliktą raudonos spalvos, odinę ,,T. H." piniginę, kurios vertė 70 eurų. Piniginės viduje buvo jos vardu išduota Swedbank kortelė ((duomenys neskelbtini)), Revolut banko kortelė, jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), nuolaidų kortelės ir 770 eurų grynais, iš kurių 7 vnt. kupiūromis po 100 eurų, 1 vnt. 50 eurų nominalo kupiūra ir 1 vnt. 20 eurų nominalo kupiūra. Bendrai šio įvykio metu jai padaryta 840 eurų turtinė žala (b. l. 1-10).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 7 d. apklaustas įtariamuoju D. L. paaiškino, kad savo kaltę visiškai pripažįsta. Nori papasakoti, kas įvyko 2024 m. gegužės 3 d. Apie 17 val. 30 min., su savo sūnumi E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ėjo pasivaikščioti. Ir norėdami sutrumpinti kelią, ėjo per maisto prekių parduotuvę "RIMI". Įeidamas į "RIMI", dešinėje pusėje pamatė ant saugojimo spintelių padėtą raudonos spalvos piniginę. Dar šiek tiek palaukė, ar niekas neateina, ir pasiėmė piniginę į ranką, ją uždengdamas savo mobiliuoju telefonu. Galvojo, kad piniginė, galbūt išmetama, kadangi šalia spintelių buvo šiukšliadėžės. Nenunešė apsaugos darbuotojui dėl to, kad namie norėjo pažiūrėti, ar ji tuščia, ar pilna. Jei būtų buvusi tuščia, būtų atidavęs kažkam, o kadangi buvo pilna, jis ją grąžino, ėjo su ja atgal į "RIMI" parduotuvę. Grįžęs su sūnumi namo, ją atidarė ir viską traukdamas pamatė, kad joje yra daug pinigų, todėl greitai supakavo piniginę, pamaitino savo vaiką, nuvedė pas kaimynę V. M., gyvenančią gretimame name, (duomenys neskelbtini), kadangi ji turi mergaitę tokio pačio amžiaus ir jie kartu žaidžia. Pinigų atgal į piniginę neįdėjo per skubėjimą. Kaimynei nesakė priežasties, kodėl palieka sūnų pas ją. Palikęs savo sūnų nuėjo atgal į prekybos centrą "RIMI" su tikslu atiduoti piniginę apsaugos darbuotojui. Vos įėjęs prisiminė, kad paliko pinigus namuose, todėl paskambino draugui paklausti, ar galėtų pavežti jį namo jų paimti. Ir tuo metu prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, kuris paklausė jo, ar nepaėmė piniginės. Jis ištraukė piniginę ir jam padavė, tiesiog norėjo piniginę atiduoti kartu su pinigais, todėl paliko apsaugos darbuotojui savo asmens tapatybės kortelę ir grįžo namo paimti pinigų, kurie pasirodo buvo jo kelnių kišenėje. Kai grįžo į parduotuvę ir atidavė paimtus pinigus, kažkoks vaikinas pasakė, kad jau iškviesta policija, todėl tiesiog laukė, kol jie atvažiuos ir susirašys reikiamus jo duomenis. Daugiau neturi ką papasakoti šio ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 152-154).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 7 d. papildomai apklaustas įtariamuoju D. L. paaiškino, kad laikosi pirmos apklausos metu duotų parodymų ir labai gailisi, kad iš karto nenunešė apsaugos darbuotojui piniginės, o pasiėmė ją su savimi. Labai gailisi dėl tokių savo veiksmų. Prašo jam skirti areštą su bausmės atidėjimu, kadangi turi vaiką, kurį prižiūri, ir intensyviai ieškosi darbo (b. l. 158-159).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 3 d. apklausta liudytoja L. J. paaiškino, kad 2024 m. gegužės 3 d. apie 17.30 val., atėjo į parduotuvę ,,RIMI“, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę yra du įėjimai, ji įėjo per įėjimą, kuris yra arčiau Šiltnamių g. Tik įėjusi į parduotuvę norėjo pasidėti savo rankinę į rakinamą spintelę, kurios yra tik įėjus į parduotuvę, dešinėje pusėje. Kol bandė išsiaiškinti, kaip atsidaro spintelė, savo rankinę padėjo ant spintelių viršaus, o ant rankinės pasidėjo savo raudonos spalvos, odinę ,,T. H." piniginę. Jai nepavykus užrakinti spintelės ji pasiėmė savo rankinę ir nuėjo prie apsaugos darbuotojo pasiteirauti, ar jis turi monetų, kurios jai buvo reikalingos, kad galėtų pasinaudoti spintele. Pakalbėjusi su apsaugos darbuotoju (pokalbis truko apie 2 minutes), ji atsidarė savo rankinę ir pastebėjo, kad ten nėra jai priklausančios piniginės. Prisiminė, kad ji pasidėjusi ją ant rakinamų spintelių pamiršo. Grįžusi prie spintelių neberado jai priklausančios raudonos spalvos, odinės piniginės ,,T. H.", kurios vertė 70 eurų. Piniginės viduje buvo jo vardu išduota Swedbank kortelė ((duomenys neskelbtini)), Revolut banko kortelė, jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), nuolaidų kortelės ir 770 eurų grynais, iš kurių 7 vnt. kupiūromis po 100 eurų, 1 vnt. 50 eurų nominalo kupiūra ir 1 vnt. 20 eurų nominalo kupiūra. Suprato, kad ją kažkas pavogė. Bendra pavogtų daiktų turtinė vertė 840 eurų. Iškart po to ji apie įvykį pranešė apsaugos darbuotojui ir išėjo namo. Grįžusi namo ji paskambino į banką, užblokavo SWEDBANK banko kortelę ir apie įvykį taip pat pranešė savo krikšto dukrai P. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos draugui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurie iškart nuėjo į ankščiau minėtą parduotuvę, apieškojo parduotuvės teritoriją, pabendravo su apsaugos darbuotoju ir paprašė jo, kad šis atsuktų vaizdo stebėjimo kameras. Apsaugos darbuotojas P. nurodė, kad atsukus vaizdo kameras matyti, kaip vienas iš parduotuvės klientų paima jai priklausančią piniginę ir pasišalina. Visa tai sužinojusi ji apie įvykį pranešė policijai ir atėjo į parduotuvę, kartu su ja buvo ankščiau minėta P. ir jos draugas A.. Vėliau jai pasidarė šalta ir ji nuėjo namo apsirengti, kol buvo namuose, 19.09 val. jai paskambino P. ir paaiškino, kad greičiau ateitų į parduotuvę, nes apsaugos darbuotojas ką tik sulaikė asmenį, kuris 18.30 val. pavogė jos piniginę. Atėjusi į parduotuvę jai apsaugos darbuotojas paaiškino, kad jos piniginę pavogė nuolatinis parduotuvės klientas D. L., gim. (duomenys neskelbtini) Atsisukęs vaizdo kameras apsaugos darbuotojas jį atpažino ir po to, kai jis jau persirengęs pakartotinai grįžo į parduotuvę - buvo sulaikytas. Apsaugos darbuotojas, atlikdamas dalinę D. L. apžiūrą, rado jai priklausančią ,,T. H." piniginę, kuri buvo įvyniota į plastikinį popierių ir ji iki dabar nespėjo pasižiūrėti, ar joje yra jai priklausantys anksčiau minėti dokumentai, banko kortelės. Kiek žino, D. apsaugos darbuotojui nurodė, kad pinigų, t. y. 770 eurų piniginėje nėra, tačiau savanoriškai pažadėjo jam nueiti iki namų ir juos atnešti, ką ir padarė. Kol laukė pareigūnų, ji paklausė D. L., kodėl jis taip pasielgė, t. y. pavogė jos piniginę, į ką šis atsakė ,,labai jau daug pinigų buvo“. Taip pat nori paminėti, kad D. L. jos neatsiprašė, ir neatrodė, kad gailėtųsi padaręs nusikalstamą veiką (b. l. 23-26).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 3 d. papildomai apklausta liudytoja L. J. paaiškino, kad pranešime klaidingai nurodė, jog pavogtoje piniginėje ,,T. H." buvo jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Kuomet kartu su pareigūnais apžiūrinėjo piniginę, joje pasigedo asmens tapatybės kortelės, tačiau prisiminė, kad buvo palikusi pas savo sesę namuose, kuriai paskambinus ji patvirtino, kad jos asmens tapatybės kortelė Nr.(duomenys neskelbtini) yra pas ją namuose (b. l. 47-49).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 3 d. apklaustas liudytoju A. J. paaiškino, kad jis dirba UAB ,,GrifsAG" apsaugos darbuotoju, jo darbo vieta yra parduotuvėje ,,RIMI“ adresu (duomenys neskelbtini). Šiandien darbą pradėjo 08.00 val., ir dirbs iki 22.00 val. Jo darbo metu, apie 17.30 val., prie jo priėjo jam nepažįstama moteris ir paklausė, ar gali užeiti į parduotuvę su savo rankine, jie pabendravo apie 2 minutes ir ji išėjo. Maždaug už 5 min., minėta moteris prie jo sugrįžo ir nurodė, kad prie rakinamų daiktų dėžučių paliko savo raudonos spalvos piniginę, kurioje buvo 770 eurų grynais, banko mokėjimo kortelės, asmens tapatybės dokumentas, o grįžusi piniginės neberado. Jis kartu su ja patikrino koridorių, kuriame yra spintelės, o piniginės neradus moteris išėjo. Jis jai pasakė, kad pasižiūrės vaizdo stebėjimo kameras. Vėliau atėjo jauna mergina su vaikinu, kurie jį taip pat informavo apie dingusią raudonos spalvos piniginę, iškart po to jis atsisuko vaizdo stebėjimo kameras ir pamatė, kad 2024 m. gegužės 3 d. 17:30:13 val., į parduotuvės koridorių įėjo vyras su vaiku, kuris nuo spintelių pasiima piniginę, įeina į parduotuvę ir eina parduotuvės koridoriumi, 17:31:23 kameros aiškiai užfiksavo, kaip vyras rankoje laiko prispaudęs raudonos spalvos piniginę, praeina koridorių ir pasišalina iš parduotuvės link Bijūnų gatvės. Kiek vėliau, 19:06:53 val. pastebėjo, kad į parduotuvę grįžo piniginę pavogęs vyras, tačiau jau persirengęs. Vyras įėjo į šalia apsaugos posto esančią ,,PEPCO“ parduotuvę. Jam išėjus iš ,,Pepco“ parduotuvės jis jo paklausė, kur pastarasis padėjo piniginę, kurią pavogė, po ko jis ištraukė iš kelnių į polietileninį maišelį suvyniotą piniginę ir atidavė jam. Paklausus vyro, kur pinigai, pastarasis atsakė, kad jis gyvena netoliese ir, kad pinigus netrukus atneš. Davė jam savo asmens tapatybės kortelę ir išėjo. Maždaug po 5 min. pastarasis grįžo ir atidavė jam Revolut banko kortelę, 770 eurų, iš kurių 7 vnt. kupiūromis po 100 eurų, 1 vnt. 50 eurų nominalo kupiūra ir 1 vnt. 20 eurų nominalo kupiūra. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Dėl vaizdo stebėjimo kamerų kreiptis el. paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-34).

Iš 2024 m. gegužės 3 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta raudonos spalvos, odinė ,,T. H." piniginė su užtrauktuku, kuri apžiūros metu įvyniota į polietileninį maišelį. Išvyniojus piniginę iš polietileninio maišelio ir atsegus užtrauktuką, piniginės viduje yra 2 SWEDBANK kortelės, išduotos L. J. vardu, nuolaidų kortelės. Piniginė neapgadinta, geros būklės. Apžiūrimi 770 eurai grynais yra 7 vnt. kupiūromis po 100 eurų, 1 vnt. 50 eurų nominalo kupiūra ir 1 vnt. 20 eurų nominalo kupiūra. Taip pat apžiūrima Revolut banko kortelė, išduota L. J. vardu. Po apžiūros daiktai perduodami savininkei (b. l. 73-77).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą (vagystę). Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.

Remiantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, kai pagrobto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, tačiau neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos.

Kaltinamasis D. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad pagrobė svetimą turtą ir paaiškino, kad 2024 m. gegužės 3 d. apie 17 val. 30 min., su savo sūnumi E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ėjo per maisto prekių parduotuvę "RIMI". Įeidamas į "RIMI" dešinėje pusėje pamatė ant saugojimo spintelių padėtą raudonos spalvos piniginę. Dar šiek tiek, palaukė, ar niekas neateina ir pasiėmė piniginę į ranką, ją uždengdamas savo mobiliuoju telefonu. Nenunešė apsaugos darbuotojui dėl to, kad namie norėjo pažiūrėti, ar ji tuščia, ar pilna. Jei būtų buvusi tuščia, būtų atidavęs kažkam, o kadangi buvo pilna, jis ją grąžino, ėjo su ja atgal į "RIMI" parduotuvę. Grįžęs su sūnumi namo, ją atidarė ir viską traukdamas pamatė, kad joje yra daug pinigų, todėl greitai supakavo piniginę, pamaitino savo vaiką, nuvedė pas kaimynę V. M.. Pinigų atgal į piniginę neįdėjo per skubėjimą. Palikęs savo sūnų nuėjo atgal į prekybos centrą "RIMI" su tikslu atiduoti piniginę apsaugos darbuotojui. Vos įėjęs prisiminė, kad paliko pinigus namuose, ir tuo metu prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, kuris paklausė jo, ar nepaėmė piniginės. Jis ištraukė piniginę ir jam padavė, tiesiog norėjo piniginę atiduoti kartu su pinigais, todėl paliko apsaugos darbuotojui savo asmens tapatybės kortelę ir grįžo namo paimti pinigų, kurie pasirodo buvo jo kelnių kišenėje. Kai grįžo į parduotuvę ir atidavė paimtus pinigus, kažkoks vaikinas pasakė, kad jau iškviesta policija, todėl tiesiog laukė, kol jie atvažiuos ir susirašys reikiamus jo duomenis. Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta L. J. pareiškimu, liudytojų L. J. ir A. J. parodymais, daiktų apžiūros protokolu, kitais bylos rašytiniais duomenimis.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad D. L., 2024 m. gegužės 3 d. apie 17 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), maisto prekių parduotuvėje ,,RIMI“ nuo parduotuvės koridoriuje esančios daiktų saugojimo dėžutės pagrobė svetimą - L. J. priklausantį turtą, t. y. raudonos spalvos, odinę ,,T. H." piniginę, kurios vertė 70 eurų, su kartu joje buvusiais 770 eurų grynais pinigais, iš kurių 7 vnt. kupiūromis po 100 eurų, 1 vnt. 50 eurų nominalo kupiūra ir 1 vnt. 20 eurų nominalo kupiūra, L. J. vardu išduota Swedbank kortelė, Revolut banko kortelė, nuolaidų kortelės, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. J. bendrą 840 eurų turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo pagrobto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, nustatytą BK 190 straipsnio 1 dalyje, D. L. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl prokurorės siūlomos bausmės savo pozicijos nepareiškė.

Dėl skirtinos bausmės.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, skirdamas D. L. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

D. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei. Nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, siekiant finansinės naudos. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį D. L. – jis yra jauno amžiaus, nevedęs, bedarbis, byloje nėra duomenų, kad būtų gydytas psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų centre, nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta, nes nukentėjusiajai grąžini pagrobti daiktai, teistas, baustas administracine tvarka, daugiausiai už važiavimą keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu paskiriant 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Kaltinamajam D. L., pirmą kartą nuteisiamam arešto bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, skirtinos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, nustatant pareigą D. L. visą bausmės atidėjimo laikotarpį būti registruotam Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti bei įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.

Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Dėl kitų klausimų.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Pagrobti daiktai grąžinti nukentėjusiajai L. J..

Kaltinamasis D. L. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, laikinai sulaikytas nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. L. kardomoji priemonė nepaskirta.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti D. L. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. L. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant D. L. visą bausmės atidėjimo laikotarpį būti registruotam Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

D. L. išaiškinti, kad:

1) bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas;

2) probuojamieji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

3) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

a) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti;

b) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis;

c) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

D. L. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ana Karšul